Žiemojimas su opera. Giuseppe Verdi „Traviata“: skausmingas addio gimtajai Baltarusijai

Paskutinis atsisveikinimas su gyvenimu. „Addio!“, – dainuoja Violeta Giuseppe Verdi operoje „Traviata“. Tai opera, pasakojanti kurtizanės Violetos Valeri istoriją, kuri netikėtai įsimyli vieną vyrą Alfredą. Dėl jo Violeta atsisako savo darbo, meta aukštuomenės vakarėlius ir skursta. Bet pas ją ateina Alfredo tėvas, maldaudamas palikti jo sūnų, nes jų meilė meta negarbę visai šeimai. Violeta nusprendžia palikti Alfredą ir taip paaukoja savo jausmus jam. Sirgdama tuberkulioze ji žino, kad Alfredas – paskutinis jos gyvenimo vyras, paskutinė viltis mirti laimingai.

2020-ųjų išvakarėse operos solistę Margaritą Levčuk pakvietė atidaryti Aleksandro Lukašenkos restoraną. Sutikusį prezidentą vakarėlyje, jį užkalbino ir pakvietė ateiti į savo būsimą spektaklį. Margarita jau tada žinojo, kad tai – paskutinis jos vaidmuo Minsko scenoje. Supratusi, kad teatras yra Lukašenkos sukurtos sistemos dalis, ji nebegalėjo gyventi dvigubo gyvenimo ir išreiškė palaikymą Baltarusijos opozicijai. Dėl to iki šiol negali grįžti namo ir gyvena Vilniuje. Solistė sako, kad ją ir Violetą vienija meilė. O Violetos „Addio“ gyvenimui buvo skaudus Margaritos addio baltarusių publikai. Ji tikisi, ne paskutinis.

Dirigentas Imantas Jonas Šimkus yra tikras „Traviatos“ žinovas. Jis mintinai moka visų Violetą įkvėpusių moterų likimus ir interpretacijas. Verdi jis vadina puikiu dramaturgu, sugebėjusiu fragmentuotą operos žanrą paversti vientisu muzikiniu pasakojimu. Violetos meilės galią jis suvokia kaip atiduodančią, o ne imančią. Paskutinysis jos „Addio del passato“ jam skamba kaip susitaikymas su likimu, tačiau nepasiduodant.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė