Homo cultus. Iracionali būtis LRT

Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?

Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, atskleidžiantys kompiuterinių žaidimų poveikį kognityviniems gebėjimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantu, filosofu Benediktu Gelūnu, tiriančiu priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Laidos svečias atskleidžia, kodėl būtent vyrai yra labiausiai linkę šiai priklausomybei ir kaip kompiuteriniai žaidimai prisideda prie vyriškumo stereotipų konstravimo visuomenėje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?

Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais kaip mūsų fizinę ir psichologinę gerovę veikia įvairūs gyvūnai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kaniterapeute, vaikų psichologe Joana Grygutis, kuri veda terapinius užsiėmimus kartu su savo keturkojais specialistais. Kartu diskutuojama, kaip gyvūnas padeda įveikti sunkumus terapijos metu ir ko reikia siekiant sukurti artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno?

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką daryti, jei urbanistinėje gyvenvietėje progos išeiti į mišką neturime? Kodėl kartais bijome gamtos?

Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į naujausius aplinkos neuromokslo tyrimus ir pasakojama, kaip ir kodėl gamta bei jos atvaizdai veikia žmonių savijautą, kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su miško terapijos gide Sonata Leknickaite. Kartu aptariama, kas yra miško maudynės ir kokie jausmai aplanko žmones giliau pasinėrus į miškus.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?

Pirmojoje laidos dalyje klausytojai supažindinami, kaip klimatas veikė mūsų protėvių kultūrą. Taip pat pasakojama, kokių pokyčių savyje galime tikėtis vis neslopstant klimato kaitai. Pokalbio su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite aptariama, kaip mus paveikia laiko, šviesos ir temperatūros pokyčiai Lietuvoje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame atviri šiai tautai?

Pirmoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, pasakojantys kas padeda visuomenei sugyventi multietninėse valstybėse. Taip pat pristatomas romų tautos Lietuvoje istorinis kontekstas. Vėliau kalbamasi su multikultūrinio vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite. Kartu aptariama su kuo susiduria romų tauta Lietuvoje, kaip jie išgyveno taboro nugriovimą bei kokia švietimo rolė romų integracijai visuomenėje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?

Pirmojoje laidos Iracionali būtis dalyje apžvelgiama socialinių tinklų vartojimo statistika bei aptariama, kokie socialiniai tinklai žalingiausi mūsų psichikai. Diskusijos su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu metu aiškinamasi, kaip socialinius tinklus naudoti sąminingiau ir nuo kokių nepatogių emocijų bėgamė slėptis į savo išmaniuosius telefonus.

Ved. Austėja Makarevičiūtė