67 episodios
72 atspalviai LRT
-
- Sociedad y cultura
Nuo pat vaikystės esame apsupti lyties klausimų ir jai priskiriamų daiktų. Per lyties prizmę aiškiname beveik viską: nuo kasdienių pasirinkimų iki žmogiško elgesio skirtumų. Socialinės institucijos, mūsų veiksmai ir troškimai yra persmelkti lytiškumo. Klausimų apie lytis, lyčių tapatybes, lyčių elgesį daug, tačiau juos dažnai priimame kaip savaime suprantamus gyvenimo faktus.
Kita vertus, lytis jau seniai yra tapusi svarbiu kultūrinių karų objektu. Šiuose karuose kovojama ne tik dėl griežtų lyties apibrėžimų, bet ir dėl su lytimi susijusių šeimos vertybių, feminizmo, homoseksualumo, lytinio švietimo, erotinių vaizdinių popkultūroje, seksualinės cenzūros ir t.t. Tinklalaidėje bus kalbama retai diskutuojamomis šiuolaikinei Lietuvos visuomenei aktualiomis temomis.
Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
-
Intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė: Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų
Anot intymumo koordinatorės Irmos Pužauskaitės, Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų, o tai daug ką pasako apie mūsų visuomenę ir jos požiūrį į seksą. Ką kino aikštelėje daro intymumo koordinariai? Apie moralinę ir ekonominę šios profesijos prasmę, galios santykius, aktorių asmenines ribas ir būtiną komunikaciją kino aikštelėje – pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore, „Baltic Intimacy Professionals“ įkūrėja Irma Pužauskaite.
Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas -
LGBT+ žmones konsultuojantis psichologas: į juos nukreipta visuomenės neapykanta tampa jų vidiniu balsu, jie ima tikėti, kad nėra „normalūs“
Lyčių psichologijos ekspertas, LGBT+ žmones konsultuojantis psichoterapeutas Jokūbas Gružas akcentuoja: į LGBT+ žmones nukreipta visuomenės neapykanta ilgainiui paveikia šią bendruomenę, ji ima tikėti, kad nėra „normali“ ir pakankama. Su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria LGBT+ asmenys? Kaip visuomenės požiūris skatina suicidišką LGBT+ žmonių elgesį?
Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas -
Performansus apie motinystę kurianti Vaida Tamoševičiūtė: man buvo pasakyta, kad menininkė negali būti gera mama
Vaida Tamoševičiūtė kuria performansus motinystės tema, yra įkūrusi S MOM performanso meno platformą, savo kūryboje tiria gėdos ir kaltės jausmus, kvestionuoja normalumo ir savižalos sąvokas. Kaip performansai keitė jos santykį su kūnu? Kaip savižalos elementų turinčią kūrybą vertina jos performansų auditorija? Kaip per meną išlaisvinti savo kūnišką, atsikovoti visuomenės nusavintą kūną?
Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
Nuotr. aut. Laura Zaveckaitė -
72 atspalviai. Aseksuali ir „queer“ Ugnė: daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones
Daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones, sako aseksuali moteris Ugnė Mikalajūnaitė. Ji save laiko ir „queer“ bendruomenės nare. Kokia buvo Ugnės kelionė, stengiantis suprasti savo seksualinę tapatybę? Kaip jos gyvenimą pakeitė suvokimas, kad ji yra aseksuali? Koks, anot jos, yra mūsų visuomenės santykis su seksu ir kokį spaudimą patiria aseksualūs asmenys? Ką žinome apie aseksualumą, kokie stereotipai jį gaubia, su kokiais skirtingais iššūkiais susiduria aseksualūs vyrai ir moterys?
Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas -
72 atspalviai. Meno kuratorius Narkevičius: seksas neišspręs lyčių nelygybės, tačiau bet kokia išsilaisvinimo politika yra įkūnyta
Seksas negali išspręsti lyčių nelygybės, tačiau bet kokia emancipacijos politika yra įkūnyta – akcentuoja menotyrininkas Adomas Narkevičius, vienas iš MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra“ kuratorių. Kaip seksualumas inspiruoja menininkus? Kokį pėdsaką sovietmečiu Baltijos šalyse vyravusi seksualumo cenzūra paliko šių dienų mene? Kaip „queer“ menas gali prisidėti prie platesnių pokalbių apie socialinį teisingumą ir lygybę?
Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas -
72 atspalviai. Neuromokslininkė Emilė Radytė: moterys turi išmokti nenuvertinti savo skausmo
„Kai sakau, kad dirbu moterų sveikatos srityje, visi iškart galvoja, kad tai – reprodukcija arba ligos, kuriomis serga tik moterys, pavyzdžiui, krūties vėžys ar PMS. Bet aš žiūriu į ligas, kurios neproporcingai paveikia moteris“, – sako neuromokslininkė, Oksfordo universiteto doktorantė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ vadovė ir bendraįkūrėja Emilė Radytė. Ji pastebi, kad medicinos srityje kur kas dažniau investuojama į problemų, kurios neproporcingai paveikia vyrus, sprendimą, tad daugybė moterų yra nusivylusios sveikatos apsaugos sistema. Kaip susiklostė tokia situacija? Kokių pokyčių turėtų imtis politikai ir medikai bei farmacijos kompanijos, ką gali pakeisti pačios moterys? Kokios moterų sveikatos problemos yra įsisenėjusios ir vangiai sprendžiamos? Kokių proveržių šioje srityje pastebima?
Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė