Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.

Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.

Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.

Ved. Regina Montvilienė

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.

Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.

Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.

Ved. Regina Montvilienė

Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės.

Varėnos rajone, Dargužiuose, įsikūrusio amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, plėtoti kultūrinę ir edukacinę veiklą, saugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Čia buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami tapybos, drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo, bitininkystės amatus. Svečiai taip pat supažindinami su žolelėmis, jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai krosnyje kepa dzūkų tradicinius patiekalus.

Automobilių sporto aistruolių džiaugsmui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Živilės ir Vidmanto Perminų šeima prieš 16 metų įkūrė „Auto Moto Parką“. Buvusio ūkio vietoje, 24 hektarų plote, iškilo pastatai, supirkta įvairi technika, įrengta trasa. Dabar čia aktyvų poilsį, ypač vaikų džiaugsmui, renkasi ir iš toliau atvykusios šeimos. Visą šį parką aptarnauja 5 žmonės: Živilė su Vidmantu, jų vaikai Aistė ir Lukas bei marti Kamilė.

Ved. Regina Montvilienė

Biržų rajone įsikūręs kooperatyvas „Juodoji uoga“ yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, jame derinamas serbentų auginimas ir perdirbimas. Tačiau apskritai šių uogų augintojų šalyje mažėja. Kas padėtų jiems išsilaikyti? Aptaria kooperatyvo vadovas Vytautas Jasinevičius ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius.

Jaunasis ūkininkas Andrius Arlauskas dabar yra didžiausio ūkio šeimininkas Molėtų rajone. Ūkis mišrus, turi 900 hektarų žemės, augina 350 mėsinių ir mišrūnų galvijų. Ūkininkavimo pradmenų mokėsi iš tėvų, tik pieno ūkio atsisakė. Anot ūkininko, sunku ir visai neliktų laiko poilsiui. O dabar toliau modernizuoja savo ūkį, rengiasi statyti modernią fermą, kurioje tilps visi ūkio gyvuliai, įdarbins du robotus.

Gamtininkas. Prasidėjo birželis – kalendorinės vasaros pradžia. Kiekvienas metų laikas daro įtaką augmenijos ir gyvūnijos gyvenimui. Atidūs gamtos stebėtojai mato ryškias, ypač gyvūnijos, elgesio permainas. Tad panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža, vos ne kasdien užsukantis į mišką, turi ką papasakoti apie pasikeitimus, ne visada ramų žvėrių ir paukščių gyvenimą.

Ved. Regina Montvilienė

Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.

Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.

Ved. Regina Montvilienė

Šiemet dalis ūkių turės pateikti Tvarumo ataskaitas, kuriose atsispindės veiklos poveikis aplinkai. Žemdirbiai nuogastauja, kad kol kas nėra jokių poveikio skaičiavimo taisyklių ir nenori, kad jie būtų vertinami tik kaip teršėjai. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Saulius Jasius ramina, kad tvarka rengiama ir žada atsižvelgti į ūkininkų poreikius.Tuo abejoja Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.
Šiauliečiai Aušra ir Marius Staneliai jau trečius metus gyvena Telšių rajone Jonikaičių kaime, o prieš dvejus metus tapo ūkininkais. Turi pievų, krūmynų ir 8 hailendus – mėsinius galvijus. Šeima džiaugiasi įprastais darbais kaime, ramybe ir jaučiasi įgyvendinę savo svajonę.
Keli bendraminčiai prieš 9 d., pasikinkę žemaitukus į senovinius vežimus su mediniais tekiniais, iš Laukuvos išvadeliojo į „Bėk, bėk žirgeli“ šventę Anykščiuose. Apie kelionės tikslus ir pasiruošimą jai pasakojama reportaže iš žemaitukų ganyklos, kurioje darbavosi ūkininkas, su žemaitukais buvęs prie Juodosios jūros ir Krokuvoje, apkeliavęs aplink Baltijos jūrą, šilališkis Vaidas Digaitis.

Ved. Arvydas Urba