Pakeliui su klasika LRT

Žinomas scenografas Marijus Jacovskis pristato pirmąją personalinę tapybos parodą: „TSEKH“ galerijoje Vilniuje. Tai autoportretų kolekcija – labai asmeniškas meninis darbas, kuriame autorius atveria savo vidinį pasaulį, savas emocijas ir savęs suvokimą.

Unikalioje erdvėje – Panevėžio Siaurojo geležinkelio depe – netrukus režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklio „Makbetas“ premjera pagal Williamo Shakespear’o tragediją. Kodėl režisierius pirmą kartą savo kūrybinėje biografijoje ėmėsi klasikinės dramaturgijos ir kodėl pasirinko būtent „Makbetą”? Spektaklio repeticijose lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.

Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo šiandien kviečia „nerti į teatrą“ ir nerti giliai: septynioms savaitėms. Gražią tradiciją puoselėjantis, jau 14 kartą organizuojamas festivalis šį kartą siūlo penkiasdešimt edukacijų, dvi premjeras, aštuonis spektaklius, o svarbu tai, kad visas teatrinis vyksmas dedikuojamas bet kokio amžiaus žiūrovui tinkančiam interaktyvumui.

Rubrikoje „Ką man skaityti“ – knyga apie žmones šalia mūsų, kurių kartais nepastebime, kartais laikome keistais arba net sutrikusios psichikos. Plačiau apie knygą „Autizmas – dalis manęs“ pasakoja Jolanta Kryževičienė.

Tęsiame pažintį su kūriniais, atrinktais Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse: savo kūrinį „HH objektas“ pristato kompozitorius Marius Baranauskas.

Teisininkas, diplomatas Giedrius Mickūnas pristatė naują savo poezijos knygą „Juokdarys nubrozdinta nosim“. Tai jau penktoji jo knygą, parašyta per du dešimtmečius. Kodėl poezija – tas menas, padedantis atrasti save, leidžiantis per kūrybą atsiriboti nuo kad ir malonios kasdienybės, intensyvaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje? Apie jos žavesį, kūrybiškumo ir savęs paieškas – Giedrius Mickūnas rubrikoje „Be kaukių“. ؘ

Ved. Gabija Narušytė

Retai nutinka tokie stebuklai, kai palėpėje staiga surandama didžiulė tapytojo darbų kolekcija. Garsaus karikatūristo Algirdo Šiekštelės tapybos darbus netikėtai surado jo sūnus Rimantas ir marti Saulė. Apie sovietmečiu fizinio lavinimo mokytoju ir „Šluotos“ žurnalo dailininku priverstą dirbti tapytoją kalbamės su dailininko marčia, menininke Saule Degutyte.

Iš Karo muziejaus Arūnas Sniečkus buvo išvarytas už tai, kad norėjo paliesti kalaviją. Ir tada nusprendė sukurti muziejų, kuriame galima liesti viską. Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje Skirmantė Javaitytė kalbina jo vadovą Arūną Sniečkų.

Kauniečiui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui gegužę sukaks 86. Nors ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas jau nebefotografuoja, mielai užsuka į kitų rengiamas savo kūrybos parodas. Macijausko ciklo „Veterinarijos klinikos“ kadrai šiuo metu eksponuojami Kauno fotografijos galerijoje. Čia su mūsų fotografijos klasikus susitiko kolegė Kotryna Lingienė.

Balandžio 28-ąją minėsime vieno ryškiausių lietuvių aktoriaus Donato Banionio 100-metį. Ta proga prisiminsime reikšmingiausiaus jo darbus ir gyvenimo faktus. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas

Vieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė. Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net knygų pakuotojas? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Muzikinę Artimųjų rytų kultūrą pristato trio „Hamdam“, rengiantys koncertą Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Studijoje vieši trio nariai Dariush Rasouli ir Arad Emamgholi, ir koncerto organizatorius Šarūnas Kaniava.

Klaipėdos muzikinio teatro atidarymas šį savaitgalį sutraukė didžiulį kultūros bendruomenės dėmesį. Įspūdžiais iš atidarymo dalinasi muzikologės Beata Baublinskienė ir Laimutė Ligeikaitė.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien savo kūrinį „Sleeping with Sirens“ pristato kompozitorė Beata Juchnevič.

Laidoje Įgarsintas vaizdas – Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.

Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.

Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?

Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.

Ved. Marius Eidukonis

Laida „Pakeliui su klasika“ šį penktadienį sveikinsis iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kuris iškilmingu GALA koncertu atvers duris po šešerius metus trukusios rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos, pakeitusios teatrą iš esmės ir žyminčios naują gyvenimo etapą. Tai ne tik surenovuotos, praplėstos ir pakeistos erdvės, atveriančios galimybę įgyvendinti naujus sumanymus, bet ir atsinaujinusi bei užsigrūdinusi be namų gyvenusi trupė, siekianti būti visaverte Lietuvos teatrų gretose. Apie visa tai – pokalbiai su teatro kūrybine grupe, istorikais, architektais ir vadovais.

Taip pat kelsime pačios Klaipėdos kultūros klausimą, o jis lieka vienas opiausių jau ne vieną dešimtmetį. Kas lemia šio seno pajūrio miesto gyvenimo tradicijas ir pokyčius? Ar kultūra yra svarbus faktorius, jeigu net penktadalis gyventojų norėtų išvykti ir gyventi kitur? Apie nuožmios laisvės ir kultūros miestą – pokalbis su Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovu dr. Liutauru Kraniausku ir šio centro mokslininku, dr. Aldžiu Gedučiu.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.

LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.

Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.

Ved. Gerūta Griniūtė