Dešimt bal‪ų‬ LRT

Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose bei koledžuose įsitvirtinęs ir į kai kurių Europos šalių aukštąsias mokyklas sėkmingai atėjęs artes liberales studijų modelis Lietuvoje sunkiai randa vietą. Kodėl per 35-erius metus artes liberales vis dar sunkiai pažinus Lietuvos studentijai?
Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje?

LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Po to, kai praėjusią savaitę iš posto besitraukiantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, esą šių metų tarpiniai žinių patikrinimai buvo viso labo pilotiniai, daugėja vienuoliktokų, žadančių nedalyvauti šiemet prastai parengtame egzaminavime.
Priminsime, kad mažiau nei po mėnesio, gegužę, yra numatyti inžinerijos, istorijos ir chemijos tarpiniai žinių patikrinimai, sudarysiantys net 40 proc. viso valstybinio brandos egzamino (VBE) svorio.
Bet, kaip paaiškėjo prieš savaitę, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį VBE.
O ir tiek mokiniai, nedalyvavę šiemet vykusiame tarpiniame žinių patikrinime, tiek nepatenkintieji šiemet vykusių pusegzaminių rezultatais galės kitąmet laikyti VBE, sudarysiantį 100 proc. balų, kaip kad buvo iki šiol.
Bene daugiausia iečių šiemet buvo sulaužyta dėl pasirengimo istorijos tarpiniam žinių patikrinimui. Jo data buvo keičiama net keletą kartų, o prieš kiek mažiau nei mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, Istorijos mokytojų asociacijos prašymu, siaurinanti istorijos tarpinių patikrinimų apimtį. Tiesa, tiek dalis vienuoliktokų, tiek daugybė istorijos mokytojų vis viena tikina vargiai spėsiantys išmokti šių metų kursą, pateiksimą pusegzaminiuose. Tad daugėja vienuoliktokų, svarstančių neateiti į istorijos pusegzaminį.
Ką patys mokytojai mano apie dalies vienuoliktokų idėją nebedalyvauti šiemet vyksiančiuose likusiuose tarpiniuose žinių patikrinimuose?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Trakų skyriaus pirmininkė, taip pat Kornelijus Šleževičius, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien atsivėrė visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jose nuo ryto iki darbo dienos pabaigos laukiami tiek jaunesni moksleiviai, progimnazistai, tiek gimnazistai. Jiems ir jų tėvams bus pristatytas kiekvienoje profesinėje mokykloje siūlomas mokymo programų meniu.
Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami ir perskaičiuojami.
Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai.

Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją?
Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose.
LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Ašaros, nemiga, stresas – taip vienuoliktokų tėvai apibūdina atžalų savijautą laikant tarpinius žinių patikrinimus, kurie jiems buvo žadėti būsią tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Įvedinėjant tarpinius žinių patikrinimus švietimo politikai tikino, esą dauguma vienuoliktokų nesunkiai surinksią maksimalius 40 taškų ir būsią iš anksto tikri, kad jau išlaikė baigiamąjį egzaminą. Bet, kaip parodė dvi pastarosios savaitės, fizikos tarpiniame žinių patikrinime nė vienas vienuoliktokas negavo maksimalių balų. Negana to, kaip suskaičiavo patys moksleiviai, fizikos patikrinimo užduotys parengtos su klaidomis. Matematikos B lygio tarpinis žinių patikrinimas buvęs sunkesnis nei A lygio. Jo neišsprendęs net pats ministras, turintis statistiko diplomą. O maksimalų taškų skaičių surinko mažiau nei vienas procentas visų šalies vienuoliktokų. O štai anglų kalbos tarpinio žinių patikrinimo išvakarėse paaiškėjo pakeitimai anglų kalbos užduotyse.
Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku.
Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos.
Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė.

Ved. Jonė Kučinskaitė