Bernardinai.lt pokalbiai

Bernardinai.lt
  • 0,0 (0)
  • NYHETER
  • VARJE DAG
Podden: Bernardinai.lt pokalbiai

Interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ tinklalaidė. Kasdieniniai pokalbiai ir nekasdieninės įžvalgos. Sekmadienio meditacijos

  1. Pokalbis su istoriku Simonu Strelcovu apie tai, ar pakanka dėmesio žydų genocido aukų atminimui

    −1 D

    Pokalbis su istoriku Simonu Strelcovu apie tai, ar pakanka dėmesio žydų genocido aukų atminimui

    Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Masinės žydų žudynės yra didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje. Prisimenant tūkstančius nužudytųjų ir pagerbiant jų amžiną atminimą, Lietuvoje šią dieną vyksta renginiai, edukacinės veiklos, parodos, susitikimai, iniciatyvinės akcijos. Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda po mirties apdovanojo 30 asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių žydus nuo nacių genocido. Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinamas istorikas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas sako, kad aukų atminimas nėra vien paminklų statymas. Labai svarbu nepasiduoti atgimstančioms antisemitizmo apraiškoms. S. Strelcovą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Svarstydamas, kodėl žydų tauta per visą savo istoriją verčiama išgyventi egzistencinius iššūkius: karus, genocidą, antisemitizmą, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius sako nežinantis, ar tikrai būtų tikslu išskirti būtent žydus. „Tai, be jokios abejonės, žinomiausias pavyzdys. Tačiau mažos tautos ar etninės grupės, kurios neturėjo ar istorijoje dėl tam tikrų aplinkybių buvo praradusios savo valstybingumą, visuomet atsidurdavo didesnėje rizikoje. Prisiminkime XIX–XX amžių Europos istoriją ir, deja, rasime nemažai genocido pavyzdžių. Kai kalbame apie tai, kas vyksta Izraelio valstybėje, Artimuosiuose Rytuose, greitai minėsime tą liūdną datą, spalio 7-ąją. Čia turbūt vieno, vienpusiško atsakymo nėra. Istorija yra tokia, kad, atrodo, turime ilgo veikimo užtaisą, kuris atsikartoja nuolat. Ir, deja, žmonės, politikai, organizacijos, tarpvalstybiniai susitarimai nesugeba užtikrinti ilgalaikio šios problemos sprendimo“, – kalba S. Strelcovas. Lietuvoje pakankamai skiriama dėmesio žydų genocido aukų atminimui. Viena tokių vietų yra Panerių memorialas. Kokie pokyčiai numatomi šiame memoriale ir apskritai atminties politikoje? „Už atminties ar istorinės atminties politikos gaires atsakingos kitos institucijos. Muziejus šiuo atveju yra įgyvendintojas. Mes pradedame Vilniaus geto bibliotekos rekonstrukcijos darbus pritaikant pastatą muziejaus reikmėms, ir viliuosi, kad po kelerių metų lankytojus pakviesime į vienintelę Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejuje ekspoziciją. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, kaip ir pastebėjote, taip pat prižiūri Panerių memorialą. Per artimiausius metus ten įrengsime naują, modernią apšvietimo sistemą, renovuosime takus, rekonstruosime muziejų pasiūlydami visiškai naują ekspozicinę erdvę. Pastatysime lankytojams skirtą informacinį centrą. Panerių memoriale jų patogumui jau įdiegėme audiogido paslaugą lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir hebrajų kalbomis. Ar to apskritai Lietuvoje pakanka? Manau, kad ne. Grįžtant prie klausimo, ar pakankamai skiriama dėmesio žydų genocido aukų atminimui, manau, kad atsakymas tiesiogiai priklauso nuo tikslo. Jei tikslas yra paminklų, renginių skaičius – tuomet gal pakanka. Tačiau asmeniškai manau, kad tikslas yra ne renginiai ir statiniai, o jų skleidžiamos informacijos poveikis žmonių širdims ir protams. Ir kai Lietuvoje išauš tokia diena, kai nebeliks Holokausto neigėjų ir antisemitų, tuomet aš sakysiu, kad buvo padaryta pakankamai“, – pasakoja S. Strelcovas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/istorikas-s-strelcovas-atminimui-svarbu-ne-tik-renginiai-ir-statiniai-bet-ir-informacijos-poveikis-zmoniu-sirdims-bei-protams/.

    6 min
  2. Darius Antanaitis – apie kovą tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“ ir ukrainiečių puolimą

    −1 D

    Darius Antanaitis – apie kovą tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“ ir ukrainiečių puolimą

    Suintensyvėjo kovos tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“, tačiau nei viena, nei kita pusė to nevadina karu. Pasaulį supurtė žinia, kad vienu metu detonavo keli tūkstančiai Libano grupuotės „Hezbollah“ naudojamų pranešimų gaviklių, nužudydami arba sužeisdami su šia grupuote siejamus asmenis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl ukrainiečių puolimo Rusijos pasienio Kursko srityje nuo fronto buvo nukreipta 40 tūkst. Rusijos karių. V. Zelenskis JAV susitiks su Joe Bidenu, Kamala Harris ir Donaldu Trumpu. Šiuos ir kitus svarbiausius pasaulio įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Praėjusį savaitgalį ypač suintensyvėjo kovos tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“, tačiau nei viena, nei kita pusė to nevadina karu. Libano „Hezbollah“ vadovo pavaduotojas Naimas Qassemas pareiškė, kad jo grupuotė išgyvena naują etapą kovoje su Izraeliu: „Įžengėme į naują etapą, t. y. į atvirą sąskaitų suvedimą su Izraeliu.“ Ką tai galėtų reikšti? „Visų pirma negali valstybė pasakyti, kad dabar kariauja su kažkuo arba perėjo į karo būseną. Tai reiškia, kad visa valstybė turi būti karo būsenos, arba tam tikri įstatymai turi būti suspenduoti, arba tam tikros papildomos galimybės ar agentūros turi būti įgalintos tai daryti. Todėl, kai sakoma, kad yra karas, bet be karo, tai reiškia, jog valstybė tiesiog nepersitvarko į karo būseną, o tik kalba apie naują etapą. Naujas etapas yra gana paprastas Izraelyje, kuris veikiausiai sunaikino teroristinę grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože. Tuo metu „Hezbollah“, remiama Irano, toliau plėtoja agresyvius veiksmus prieš Izraelį. Dauguma „Hezbollah“ vadeivų yra sužeisti arba nužudyti, ir, be abejo, „Hezbollah“ nori parodyti, kad kažką gali, kažką daro“, – komentuoja D. Antanaitis. Karybos eksperto teigimu, iš vienos pusės, tai tėra retorika, iš kitos – kažkokie veiksmai. „Tačiau „Hezbollah“ turi gana ribotą galimybę veikti, nes ji, nors remiama Irano, veikia Libane. Tuo metu Libanas gauna milžinišką paramą iš Jungtinių Valstijų ir net Europos Sąjungos. Šiais metais ES Libanui skyrė milijardo eurų paramą. Todėl jeigu „Hezbollah“ norėtų pasakyti, kad dabar vykdo karą su Izraeliu, tai, be abejo, grupuotė tokiais pareiškimais statytų į pavojų bet kokią paramą iš civilizuoto pasaulio Libanui“, – sako D. Antanaitis. Praėjusią savaitę pasaulį supurtė žinios, kad vienu metu detonavo keli tūkstančiai Libano grupuotės „Hezbollah“ naudojamų pranešimų gaviklių, nužudydami arba sužeisdami su šia grupuote siejamus asmenis. „Hezbollah“ šios operacijos įgyvendinimu apkaltino Izraelį. „Visų pirma mes nežinome, ar tai padarė Izraelis. Nėra jokių įrodymų – yra tiktai retorika, tiktai kaltinimai. Tiktai žodis, žodžių mūšis. Tačiau, be abejo, norėtųsi tikėti mistifikuota „Mossad“, arba Izraelio slaptosios tarnybos, veikla. Iš kitos pusės, jeigu žiūrėtume iš karo teisės, tai bet koks sprogmuo, kuris gali atrodyti kaip žaislas, yra uždraustas. Noriu pabrėžti – kai kalbame apie paslėptus sprogmenis, mes kalbame apie žaislus, ir tokie dalykai yra uždrausti. Būtent dėl to, kad vaikai negalėtų pasinaudoti ir būti sužeisti. Tam, kad rusai įvykdytų normalų puolimą arba kontrpuolimą, jie turi turėti apie 100–120 tūkst. karių. Todėl manevras, kurį dabar padarė Putinas, yra daugiau dėl akių, rusai tiesiog nebeturi pajėgumų, kad galėtų kontratakuoti“, – įsitikinęs karybos ekspertas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusijoje-rengiamos-apklausos-yra-niekines-nes-ju-dalyviai-viena-sako-kita-daro/.

    11 min
  3. Pokalbis su Policijos departamento atstovu Vytautu Grašiu Dienos be automobilio proga

    −2 D

    Pokalbis su Policijos departamento atstovu Vytautu Grašiu Dienos be automobilio proga

    Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 metais. 2000-aisiais tokia akcija jau buvo suorganizuota 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų „Mieste – be savo automobilio“ rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių valstybių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, raginama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos susisiekimo ministerijos teigimu, Tarptautinė diena be automobilio – tai puiki galimybė atkreipti visuomenės dėmesį į darnius judumo būdus ir jų naudą miestų gyventojams. Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins žmones bent vieną dieną atsisakius automobilio išbandyti alternatyvias transporto priemones ir keliavimo būdus, pavyzdžiui, leistis į žygius pėsčiomis, važiuoti dviračiais ir viešuoju transportu, naudotis transporto priemonių dalijimosi paslaugomis. „Tarptautinė diena be automobilio yra Europos judumo savaitės iniciatyvos dalis, – pabrėžia Lietuvos susisiekimo ministerija. – Svarbu, kad tokios akcijos kaip Diena be automobilio nebūtų vienkartinės, priešingai – kad jos taptų įkvėpimu ilgalaikiams pokyčiams, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, jog darnaus judumo galimybės yra puiki alternatyva taršiam asmeniniam transportui, prisidedanti prie mažesnės aplinkos oro taršos, sveikesnės aplinkos kūrimo ir, žinoma, mažesnių spūsčių miestuose.“ Dienraščio „Bernardinai.lt“ pašnekovas Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys sako: „Palinkėčiau, kad tie vairuotojai, kurie dar nebandė, tą dieną praleistų be automobilio, pasinaudotų visuomeniniu transportu, pasižiūrėtų, kaip jis veikia. Galbūt pateiktų savivaldybei tam tikrų pasiūlymų, pastabų dėl viešojo transporto maršrutų, grafikų ir tokiu būdu prisidėtų prie švaraus gyvenimo, prie ekologijos.“ V. Grašį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. „Mūsų pastebėjimais, dalis vairuotojų tikrai atsiliepia ir nori išbandyti viešąjį transportą, atsisakydami automobilio. Norėtųsi, jog daugiau žmonių bandytų atsisakyti automobilio, bent jau vieną dieną, kad įsitikintų viešojo transporto privalumais. Taip elgdamiesi jie galėtų pateikti savo įžvalgas dėl viešojo transporto“, – sako jis. Anot V. Grašio, yra įvairių savivadybių iniciatyvų ir bandymų mažinti taršą, eismo intensyvumą: „Manau, savivaldybės galėtų dar labiau pasistengti ir dar intensyviau ieškoti būdų, kas paskatintų gyventojus, svečius atsisakyti nuosavo automobilio ir važiuoti visuomeniniu transportu. Tai, ką daro Kaunas, Vilnius, kartais iš dalies pasiteisina, kartais nelabai. Ieškojimas, noras padaryti tam tikrą pokytį – sveikintini dalykai.“ Kaip Policijos departamento atstovas vertina įvairių institucijų pastangas Dieną be automobilio ne naudoti automobilį, o važiuoti dviračiu, eiti pėsčiomis? Štai geležinkelininkai pasiūlė šią dieną keliauti traukiniais, įsigyjant bilietus su 90 proc. nuolaida. „Iš tikrųjų puikios iniciatyvos, tiek siūlant alternatyvą automobiliams, tiek pačioms įmonėms, įstaigoms skatinant savo darbuotojus į darbo vietą atvykti ne savo automobiliu, o dviračiu, elektriniu paspirtuku ar visuomeniniu transportu, traukiniu. Vėlgi tai rodo, kad pribrendome daryti tam tikrą pokytį. Norėtųsi, kad pokyčiai būtų greitesni“, – teigia V. Grašys. Turbūt logiška: kai mažiau automobilių – mažiau ir autoįvykių keliuose? „Be abejo, logiška. Kuo mažiau automobilių, kuo mažesnis transporto eismo intensyvumas – tuo mažiau

    5 min
  4. Sekmadienio meditacija. Arūnas Poniškaitis. Dievo Apvaizda žmogaus širdyje

    −2 D

    Sekmadienio meditacija. Arūnas Poniškaitis. Dievo Apvaizda žmogaus širdyje

    Dievo Apvaizda – turbūt ne vienam girdėtas žodis, daugmaž suprantamas. Kas yra Dievo Apvaizda? Dievo Apvaizda mes vadiname Dievo rūpestį mumis. Dievas žvelgia į mus ir Dievas mus saugo. Tačiau XXV eilinio Bažnyčios metų sekmadienio skaitiniai mums padeda šiek tiek daugiau įžvelgti, kas yra Dievo Apvaizda. Dievas žvelgia į žmogaus širdį – ne tik žvelgia, bet Dievas ir yra mumyse. Dievas nėra kaip kažkoks išorinis gaubtas, kuris mus saugo nuo visokių nelaimių. Be abejo, galime Dievo prašyti apsaugos ir dėkoti už visa tai, kas mūsų gyvenime nutinka tokio nuostabaus, kai jaučiamės, kad iš tikrųjų buvome apsaugoti. Tačiau ne tiktai tokiose situacijose patiriame Dievo Apvaizdos veikimą. Dievas žvelgia į mūsų širdį ir yra mūsų viduje, kaip sako skaitinys iš Išminties knygos. Jame kalbama apie teisųjį žmogų, kurį neteisūs žmonės bando įvairiai išmėginti, ir tie išmėginimai yra gana sunkūs. Jie sako – mes norime pamatyti, kokia iš tikrųjų šio žmogaus kantrybė. Pažiūrėsime, ar iš tikrųjų jis toks teisus, kai susidurs su dalykais, kurie yra labai nelengvi. Ir štai tokioje situacijoje, jeigu žmogus atsilieptų piktam žmogui tuo pačiu – tuo pačiu pykčiu, tokiu pačiu kerštu ar tokiu pačiu pavydu – ką iš tikrųjų tuo parodytų? Parodytų, kad jo širdyje trūksta Dievo, kad Dievas yra likęs kažkur šalia jo. Bet Dievas nori būti mūsų širdyje ir nori, kad mes visose savo gyvenimo situacijose atsilieptume kitaip negu tie žmonės, kurie mus nori išmėginti, – atsilieptume su dieviška išmintimi? Apie tą išmintį mums kalba antrasis Dievo žodžio skaitinys iš apaštalo Jokūbo laiško, sakydamas, kad iš aukštybių ateinanti išmintis yra tyra, nesvyruojanti ir taikinga. Dievo išmintis yra tvirta, bet ji yra taikinga. Apaštalas Jokūbas sako, kad įvairūs karai kivirčai kyla iš to, kad mes kažko neturime, geidžiame, trokštame įsigyti bet kuria kaina ir todėl vieni su kitais kariaujame, kovojame. Tada išmintis vėlgi lieka kažkur šalia mūsų – ji mūsų nepasiekia, nes vaikomės savo įnorių. Todėl Dievo žodis mus kviečia prašyti tikrosios išminties, kad suprastume, kas iš tiesų mūsų gyvenime yra svarbu, kas iš tiesų reikalinga, kad ieškotume ne savo įnorių, ne savo ambicijas stengtumėmės patenkinti, bet ieškotume to, kurlink mus kreipia Dievas. Evangelija kalba apie Jėzų – teisųjį – Dievą, kuris ateina į mūsų gyvenimą, žvelgia į mus ne iš tolo, ne iš tolo mus saugo, bet prisiima mūsų likimą, mūsų dalią. [...] Evangelija toliau pasakoja, kas vyksta kelyje – mokiniai ginčijasi tarpusavyje, kuris iš jų didžiausias, kuris iš jų svarbiausias. Kai Jėzus užklausia: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ – jie vėlgi tyli. Tik šiuo atveju supranta, kad neturi ką pasakyti, nes jų ginčas iš tiesų buvo beprasmis (bent jau tiek supranta). Štai tada Jėzus – Dievas – vėl žvelgiantis į žmogaus širdį, į mūsų širdį, kalba apie tai, kas iš tiesų yra tikrasis žmogaus didingumas. Tai didybė, kuri įgyjama ne materialiniais turtais, netgi ne žinojimu daugybės dalykų, bet tai yra didybė, kuri įgyjama tada, kai gebame matyti tai, kas yra Dievui svarbu, pamatyti kitą žmogų. Galbūt tą, kurio kiti nepastebi, pamatyti mažutėlį. „Kas iš jūsų priima tokį mažą žmogų, mažutėlį – dėl manęs priima” (plg Mk 9, 37). „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, man padarėte“ (Mt 25, 40). Tad šiandien dėkojame Dievui už Jo Apvaizdą, už tai, kad Ji yra ne tiktai kažkur šalia mūsų, mus sauganti nuo pikto, bet dėkojame Dievui, kad Jis yra mūsų gyvenime, kad Jis yra visose mūsų gyvenimo situacijose, taip pat ir mūsų skausmuose, išbandymuose, iššūkiuose. Melskime, kad visi tie išbandymai mumyse atskleistų Dievo veidą, Dievo išmintį, kuri yra tyra, nesvyruojanti, bet ir taikinga. Arūnas Poniškaitis yra Vilniaus v

    7 min
  5. Kodėl mums stinga kalbėjimo, kurį puoselėjo Leonidas Donskis? Atsako L. Varanavičienė ir G. Mažeikis

    −4 D

    Kodėl mums stinga kalbėjimo, kurį puoselėjo Leonidas Donskis? Atsako L. Varanavičienė ir G. Mažeikis

    „Mums trūksta tokio kalbėjimo, kokį puoselėjo Leonidas Donskis“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. O filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad L. Donskis į Lietuvos gyvenimą įsirėžė kaip aktyvus tolerantiško pasaulio kūrėjas, negailestingai kritikavęs šalyje tarpstantį moralinį blogį. Šiuos žodžius turbūt patvirtintų kiekvienas, kuris iš arčiau yra susipažinęs su filosofo L. Donskio kūryba, stebėjęs jo rengtas diskusijas televizijoje ar viešuose renginiuose. Turbūt daugiausia apie žmogų pasako ir geriausiai apie jį kalba palikti darbai. L. Donskis yra parašęs daugybę knygų, straipsnių, kurie ir šiandien skaitomi, vertinami, analizuojami. Šį lobyną pastaraisiais metais leidžiamomis knygomis gražiai papildo leidykla „Tyto alba“ – šiuo metu ji spaudai ruošia dar vieną filosofo knygą. Apie šviesaus atminimo Leonidą Donskį įžvalgomis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijasi leidyklos „Tyto alba“ vadovė L. Varanavičienė ir filosofas G. Mažeikis. Juos kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Apie jau trečią leidžiamą L. Donskiui skirtą knygą L. Varanavičienė pasakoja: „Negaliu nepaminėti Leonido Donskio gyvenimo bendražygės, žmonos Jolantos Donskienės, kurios iniciatyva ir buvo sukurtas trečiosios knygos, skirtos filosofui, konceptas. Leonidas Donskis, drįstu sakyti, buvo renesansinio tipo asmenybė: jis dainavo, domėjosi galybe dalykų, pradedant daile, baigiant futbolu. Jis apskritai buvo labai imlus gyvenimui, neįtikėtino darbštumo žmogus. Išėjo iš gyvenimo labai jaunas, tačiau paliko 50 knygų. Tai didžiulis palikimas. Šioje knygoje (jos darbinis pavadinimas, pabrėžiu, darbinis, yra „Linksmoji Leonido Donskio biografija“) mes nebandysime pasakoti, analizuoti jo požiūrio į filosofiją, jo, kaip mokslininko, tyrėjo, darbų. Mes bandysime suprasti ir atsakyti į visus dominantį klausimą – kodėl Leonidas Donskis šiandien mums toks svarbus ir reikalingas, kodėl pasigendame jo kalbėjimo? Vertindami abi knygas, tiek „Man skauda“, tiek „Blogis yra laikinas“, daug žmonių sako, kad šiandien mums trūksta tokio kalbėjimo, kokį puoselėjo Leonidas. Koks buvo tas kalbėjimas, koks buvo žmogus, gebėjęs taip kalbėti, – į šiuos klausimus bandys atsakyti trečioji knyga. Joje bus kalbinami ne tik Leonido bendražygiai, bet ir žmonės, teigiantys, kad jų gyvenimo kelią nulėmė būtent susitikimai su Leonidu Donskiu.“ Prof. G. Mažeikis, svarstydamas, kodėl L. Donskis, dar būdamas tarp mūsų, jau buvo vadinamas didžiuoju mąstytoju ir tolerancijos etalonu, mano, kad tai susiję su jo analizuojama tema – tolerancija netolerancijai. „Tačiau, noriu pabrėžti, Leonidas Donskis nebuvo pasyvus stebėtojas, jis buvo aktyvus tolerantiško pasaulio kūrėjas. Antras dalykas – jis buvo viešasis intelektualas. Tokių asmenų buvo nemažai, tačiau jis buvo ryškiausias savo grupėje. Viešasis intelektualas yra reikšmingas tuomet, kai kelia labai aktualius, kartais sunkius klausimus, diskutuoja ir bando ieškoti jų kilmės priežasčių. Toks mąstytojas visada sulaukia ne tik daug draugų ir mylėtojų – nors Leonidas Donskis turėjo labai daug draugų ir mylėtojų, bet sulaukė ir neapykantos, priešų. Didžiuoju mąstytoju jis buvo vadinamas būtent dėl savo temų aktualumo, dėl to, kas aktualu mūsų tikrovei. Jis išaukštino moralinės vaizduotės svarbą. Mūsų moralinė vaizduotė priklauso ne tik nuo to, apie ką asmeniškai su jumis kalbame, bet ir didžia dalimi nuo literatūros kūrinių, poezijos, kurie mus supa, kino filmų, kuriuos žiūrime. Moralinė vaizduotė turi tam tikrus pagrindus“, – sako G. Mažeikis. L. Donskis, pasak filosofo, nagrinėjo, kaip moralinė vaizduotė gimsta ir formuojasi įvairiuose kraštuose, taip pat Lietuvoje. Daug

    11 min
  6. Politologas Linas Kojala – apie Ukrainos parengtą pergalės kare su Rusija planą

    −6 D

    Politologas Linas Kojala – apie Ukrainos parengtą pergalės kare su Rusija planą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pergalės kare su Rusija planas yra daugiau nei 90 proc. parengtas. Kitą savaitę jis bus pristatytas sąjungininkams. Anot šaltinių – ir abiem kandidatams į JAV prezidentus: Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui. Pasak V. Zelenskio, Ukrainai būtini žingsniai yra aiškiai apibrėžti – „kas gali suteikti mums stipriausią įmanomą poziciją priartinti taiką – tikrą, teisingą taiką“. Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad šis planas – dar vienas įrodymas, jog Ukraina siekia tikros ir teisingos taikos. L. Kojalą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Aiškindamas, kaip vertina Ukrainos pastangas dar šį rudenį surengti antrą tarptautinę konferenciją dėl taikos, politologas teigia, kad kol kas Ukrainos galimybės šiuo klausimu atrodo gana komplikuotos: „Tai sąlygoja situacija fronte ir tai, kad Ukraina įsiveržė į Rusijos teritoriją siekdama įgyti geresnį derybinį pranašumą, bet kartu, be abejo, parodydama, kad tikimybė, jog artimiausiu metu galėtų būti pasiektas ilgalaikis susitarimas, yra gana maža. Be to, žinome, kad Jungtinėse Valstijose vyksta prezidento rinkimų kampanija, kuri stipriai sąlygos, kokia bus būsimoji Vašingtono politika Ukrainos atžvilgiu. Todėl įsivaizduoti, kad taikos konferencija galėtų vykti be aiškaus ir tvirto Jungtinių Valstijų dalyvavimo, yra sunku. Taip pat nėra iki galo aišku, ar pati Ukraina norėtų surengti antrąją konferenciją, kuri galbūt neatneštų jokių rezultatų, ar vis dėlto atidės šią idėją tol, kol nebus matoma, jog ši konferencija tikrai galėtų būti vaisinga.“ Ukraina skelbia parengusi pergalės kare su Rusija planą, kuris bus perduotas sąjungininkams. Ukrainos prezidentas taip pat žada jį pateikti abiem Jungtinių Valstijų kandidatams į prezidentus. Komentuodamas tai, L. Kojala pabrėžia: „Ukraina siekia parodyti, kad yra šio karo pabaigos galimybė. Jungtinėse Valstijose, akivaizdu, karas yra dirgiklis, kuris sukelia ekonominių, energetinių bei kitokių problemų, ir didelė dalis amerikiečių nori, kad jis kuo greičiau baigtųsi. Kitaip tariant, ukrainiečiams labai svarbu parodyti, kad šis karas nėra be pabaigos, kad tai nėra karas, kuris galbūt tęsis dar ne vienus metus, kad yra išeitis, kuri būtų priimtina Ukrainai, Europai, Jungtinėms Valstijoms. Tik reikia dėl to pasistengti ir padirbėti. Turbūt mes įsivaizduojame, kad tame plane nebus kažko radikaliai naujo, palyginti su tuo, ką esame girdėję anksčiau. Ukraina norės saugumo garantijų, norės paramos – karinės ir ekonominės, kad ši būtų ilgalaikė, kad Ukraina galėtų jaustis rami ne tik kelerių metų, bet ir dešimtmečių perspektyvoje. Tačiau tam, be abejo, reikės ir stipraus Vakarų šalių įsipareigojimo, o jį, beje, šiandien ne visos valstybės gali garantuoti.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-ukrainos-parengtas-pergales-kare-su-rusija-planas-rodo-jos-ryzta-siekti-tikros-teisingos-taikos/.

    6 min
  7. Klimatologas Gintautas Stankūnavičius pasakoja apie potvynių Vidurio Europoje kilmę

    −6 D

    Klimatologas Gintautas Stankūnavičius pasakoja apie potvynių Vidurio Europoje kilmę

    Kaip prognozavo meteorologai, praėjusį savaitgalį Vokietiją ir kitas Vidurio Europos šalis užplūdo dideli potvyniai. Audros nusiaubė Čekiją, Lenkiją ir Austriją. Pietvakarių Lenkijoje lietaus iškrito daugiau nei per vadinamąjį tūkstantmečio potvynį 1997 metais. Meteorologijos stočių duomenys taip pat rodo, kad nuo 1950-ųjų Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje rugsėjo mėnesio liūtys tapo intensyvesnės. Mokslininkai dar kartą įspėja – kol pasaulis nepakeis iškastinio kuro švaresniais atsinaujinančiosios energijos šaltiniais, tokių potvynių tikimybė ir toliau didės. Lenkijos vyriausybė paskelbė stichinės nelaimės padėtį kai kuriose Žemutinės Silezijos, Opolės vaivadijų dalyse šalies pietuose ir pietvakariuose. Pagelbėti kaimynams lenkams vyksta Lietuvos specialistų komanda. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ apie potvynių kilmę ir pasirengimą įvairiems stichiniams reiškiniams pasakoja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, mokslų daktaras Gintautas Stankūnavičius. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Aiškindamas, kokios priežastys lėmė tokius galingus potvynius Vidurio Europos šalyse, klimatologas sako: „Tai labai nejudrus ciklonas, vadinamas regeneruojančiu. Paprastai ciklonai pereina savo gyvavimo ciklą nukeliaudami didelius atstumus, o pastarasis beveik nejudėjo, kartais vis pasistiprindavo, nes buvo susidariusi skirtingų oro masių sandūra aukštesniuosiuose sluoksniuose, ir buvo labai palankios sąlygos jam išsilaikyti – galbūt ne vienoje vietoje, bet vienoje teritorijoje. Todėl krituliai, kurie tolygiai pasiskirstytų išilgai šio ciklono kelio, krito į vieną vietą. Dar prisidėjo kalnai, labai greitas vandens nutekėjimas į upes kalnuotose vietovėse, ypač Pietvakarių Lenkijoje, aplink Čekiją, taip pat rytinę Vokietijos dalį, rytines Alpes. Todėl ir matome tuos potvynius.“ Meteorologai prognozavo šiuos potvynius. O pagal ką sprendžiama apie potvynio laiką, mastą? „Kalnų upės labai greitai reaguoja į kritulius, iškritusius baseine. Kritulių atitekėjimo laikas iki žemiau esančių miestų slėnių yra gana trumpas. Tai gali užtrukti dieną. O jeigu labai statūs šlaitai – ir per dar trumpesnį laiką, pusę paros. Mūsų upės yra lygumų upės. Jeigu pas mus kur nors Ašmenos aukštumose iškrinta didelis kritulių kiekis, jų atitekėjimo laikas iki žemupio užtruktų kokias penkias–šešias paras“, – dėsto klimatologas. Paklaustas, ar šie potvyniai atsilieps Lietuvai, G. Stankūnavičius tai paneigia: „Lietuvos potvynis tikrai nelies. Atvirkščiai, mes šią savaitę turėsime sausus, vasariškus orus, nes virš Rusijos lygumos yra susidaręs labai stiprus ir stacionarus anticiklonas. Paskui jis persimes į pietinę Skandinaviją. Todėl su krituliais pas mus striuka, o kitur jų yra gerokai per daug.“ Daugiau: https://www.bernardinai.lt/klimatologas-lietuvai-potvyniai-negresia-priesingai-cia-vyraus-sausi-ir-silti-orai/.

    4 min
  8. Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu apie svarbiausius parėjusios savaitės tarptautinius įvykius

    16 SEP.

    Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu apie svarbiausius parėjusios savaitės tarptautinius įvykius

    Vakarai ir toliau nesutaria dėl toliašaudės ginkluotės siuntimo Ukrainai ir jos naudojimo. Maskva ir Kyjivas pagal apsikeitimo belaisviais sandorį apsikeitė 206 karo belaisviais. Ukraina tvirtai pareiškė ketinanti dar šį rudenį surengti antrąjį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą, kuriame būtų pasiūlyta galutinė karo užbaigimo formulė. „The New York Times“ skelbia, kad Ukraina ir Rusija jau dabar stengiasi padaryti kuo didesnę pažangą fronte, kad taikos derybose turėtų tvirtesnę poziciją. Ukrainiečiai pirmą kartą sunaikino rusų droną, skriejusį beveik keturių kilometrų aukštyje, o Juodojoje jūroje numušė Rusijos naikintuvą Su-30SM už 50 milijonų dolerių. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta galimybę ateityje perduoti tikslius ilgojo nuotolio ginklus Ukrainai, kad ir ką nuspręs NATO partneriai. O. Scholzas pakartojo, kad Vokietija netieks sparnuotųjų raketų „Taurus“, nes nori išvengti didelės karo eskalacijos rizikos. Kodėl Vokietija ir kiti sąjungininkai bijo ryžtingų sprendimų? „Aš nevartočiau tokių emocinių išraiškų kaip baimė, džiaugsmas, piktdžiuga ir pan. Tai yra išskaičiavimas ir teisė, karo teisė. Jeigu pasižiūrėsime į raketų panaudojimą Ukrainoje arba Ukrainos kariuomenės vakarietiškas raketas – čia yra kelios dedamosios. Pirmoji – toliašaudės raketos. Kai tu jas paleidi, turi žinoti, į ką paleidi. Tai vadinasi taikinių nustatymu. Taip pat yra taikinių prioritetizavimas. Tam, kad tai padarytum, turi panaudoti palydovą. Ukrainiečiai palydovo neturi. Todėl jie taikiniams nustatyti, raketoms paleisti turi naudotis vakarietiškais kariuomenės ištekliais. Konkrečiai – NATO šalies karys turi ukrainiečiams pasakyti: dabar tu šaudyk, naikink taikinį iš tos ar kitos vietos. Čia mes susiduriame su karo teise, nes toks veiksmas jau pasako, kad ta šalis aktyviais veiksmais ir konkrečiomis procedūromis kovoja prieš Rusiją. Tai pirmas dalykas“, – komentuoja D. Antanaitis. Antras dalykas, pasak jo – mes dažnai kalbame, kad nesvarbu, kaip pasibaigs karas, toliau bus mūsų eilė, rusai puls toliau. „Tokiu atveju tokia vertinga ginkluotė – toliašaudės raketos – bus labai svarbios patiems apsiginti. Apie tai Vokietija yra kalbėjusi ne kartą ir ne dešimtį kartų – negalime duoti raketų „Taurus“ dėl vienos priežasties, jas privalo prižiūrėti Vokietijos personalas, o tai jau būtų tiesioginis įsitraukimas į karą. Pagal karo teisę toks veiksmas yra negalimas. Tokiu atveju tu turi paskelbti karą Rusijai, o ne žaisti kaip Roksis. Tai vienas dalykas. Nuolat kalbame, kad būsime tie kiti, tai taip pat turime tam pasiruošti. Kaip pavyzdys – dronas, nukritęs Latvijoje. Pagrindinis ginklas prieš tokius dronus yra oro gynybos artilerija: 30–35 mm, 40 mm automatinės patrankos. Mes visas savo patrankas, skirtas kovoti su tokiais dronais, esame atidavę Ukrainai. Dabar, pavyzdžiui, kovoti su dronais nelabai galime nenaudodami labai brangių raketų. Taigi mums iš buitinės pusės atrodo paprastas dalykas – tiesiog atiduok raketą. Bet jeigu pažiūrėsime iš karybos, juridinės ir procedūrinės pusės, viskas lengvai suprantama, nes viskas yra apie procedūras, nacionalinius interesus, taip pat apie karo teisę“, – aiškina karybos ekspertas. Šeštadienį Maskva ir Kyjivas pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, apsikeitė 206 karo belaisviais. Pateikiami tik skaičiai, neretai kariniai vienetai, kuriuose tarnavo buvę belaisviai. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-ilgojo-nuotolio-ginklu-perdavima-ukrainai-ju-naudojima-sunkina-karo-teise-ir-nacionaliniai-interesai/.

    9 min
Visa alla (364)

Om

Interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ tinklalaidė. Kasdieniniai pokalbiai ir nekasdieninės įžvalgos. Sekmadienio meditacijos

Information

  • Skapad av
    Bernardinai.lt
  • Aktiva år
    2021 - 2024
  • Avsnitt
    364
  • Åldersgräns
    Barnvänligt
  • Copyright
    © Bernardinai.lt
  • Programmets webbplats
    Bernardinai.lt pokalbiai

Logga in för att lyssna på vuxet innehåll.

Följ programmet

Logga in eller registrera dig för att följa program, spara avsnitt och få de senaste uppdateringarna.
Välj land eller region

Afrika, Mellanöstern och Indien

Stillahavsområdet

Europa

Latinamerika och Karibien

USA och Kanada