Gamta – visų namai LRT

Kodėl neišgyveno žmonių augintas briedžiukas, o kranklys bažnyčios auksą vogė, kodėl kiškis nesugebėjo pievomis šoliuoti? Telšių rajone esančio „Žvėrinčiaus“ sumanytojas, įkūrėjas Petras Dabrišius pasakoja liūdnas pamokančias istorijas.

Žemaitijos saugomų teritorijų ekologas Antanas Kubilius aiškina, ką sužino žygeiviai edukacinių žygių sako, kaip mėgaujasi meškinio česnako aromatais.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pastarųjų savaičių diskusijų objektas – meškinis česnakas. Gamtininkas Mindaugas Ryla aiškina, kad šiam augalui būtinos specifinės augimvietės, jis - jautrus mindymui, pradeda augti balandį, o po žydėjimo gegužę - pranyksta.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiomis dienomis parskrenda lakštingalos ir kregždutės, o netrukus užkukuos gegutė.

Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta, bet ir kartu. Nevykite žalčių iš savo kiemo pakraščio ar sodybų.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos miškuose auga apie 300 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius aiškina, ar įmanoma pažinti visus grybus?

Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja apie bebrų šeimyną - be jo gebėjimo statyti, prižiūrėti namus, mums jis gali būti ir teisingo šeimynykščio pavyzdžiu.

Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta jų, bet - kartu su jais.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį.

Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 20- to amž. dešimtmetyje buvo sugalvota atkurti šią išnykusią rūšį. Laukiame siūlymų į nacionalinio žvėries rinkimus atranką.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais.

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai?

Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie vieną jų – vilką pasakoja
mokslininkė Renata Špinkytė – Bačkaitienė, sako, kad vilkų šeima – nepaprasta.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė