Bernardinai.lt pokalbiai Bernardinai.lt

„Dabar užsimerkiu, ir man prieš akis stoja visiškai tuštutėlė Šv. Petro bazilikos erdvė, kur po popiežiaus audiencijos Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė mums surengė individualią ekskursiją“, – būtent taip Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos organizuotą piligrimystę į Italiją prisimena vienas jos dalyvių, Kaišiadorių vyskupijos diakonas Tautvydas Dikčius.

Septyni kunigų seminarijos absolventai birželio 4–11 dienomis vyko į tradiciškai Šv. Juozapo kunigų seminarijos organizuojamą piligriminę kelionę Romoje.

Diakoną T. Dikčių kalbina žurnalistas Tomas Kemzūra.

„Tiesą pasakius, mūsų susitikimas su popiežiumi prasidėjo labai anksti. Ankstų rytą iš vienuolyno, kuriame gyvenome, metro atvažiavome iki Šv. Petro bazilikos, apėjome Vatikano miestą. Mus pasitiko ambasadorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir nuvedė į mums paskirtą vietą aikštėje.

Dalyvavome audiencijoje, priėmėme Šventojo Tėvo palaiminimą. Paskui buvo džiaugsmas nusifotografuoti su Šventuoju Tėvu Pranciškumi, paspausti jam ranką. Gavome po rožinį, tikrą maldos ginklą. Tokia įsimintina patirtis, nes, kiek žinau, ne kiekvienas seminaristų kursas pastaraisiais metais turėjo tokią galimybę. Susitikimas su Šventuoju Tėvu jau yra labai didelė malonė! Šlovė Jėzui už tai!“ – susitikimą su popiežiumi Pranciškumi prisimena jaunuolis.

Diakono T. Dikčiaus teigimu, Italijos gastronomija gali nustebinti ir mėgstančius gaminti žmones: „Pavyzdžiui, valgai patiekalą ir supranti, kad Italija turi labai daug pastos rūšių. Ten nėra tik paprasti makaronai, jie visokių formų, patiekiami su įvairiais padažais.

Vieną kartą sėdžiu, valgau, ir iš bendrų pokalbių prie stalo užvedame temą apie pastą. Ir vienas žmogus, kalbėdamas su padavėja, prisiminė, kad egzistuoja makaronai su degtine. Aš pats mėgstu gaminti, bet makaronai su degtine – ar tai įmanoma? Ta kavinukė – šeimos restoranėlis. Aš itališkai šiek tiek moku, tai padavėjai sakau, kad girdėjau, jog egzistuoja tokia makaronų rūšis – „pasta alla vodka“. Ji man tai patvirtina, ir aš nusprendžiu, kad labai norėčiau paragauti. Padavėja man atsako: „Gerai, kaip tik turiu butelį bare, galiu pagaminti.“ Ir mes sutariame, kad kitą vakarą ateisime būtent į šį restoranėlį.

Kitą dieną mane pamačiusi ji laiminga ir sako: „Aš dėl tavęs stengiausi!“ Galvoju, kuo čia dabar baigsis? Makaronai su degtine... Iš tikrųjų mane nustebino ir prajuokino tai, kad buvo labai skanu. Jaučiama maloni rūgštelė su pomidorais ir nėra jokio alkoholio poveikio. Labai linksmas atradimas – pažinau virtuvę ir kultūrą“, – piligriminę kelionę prisimena diakonas T. Dikčius.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/is-piligrimystes-grizes-ir-makaronu-su-degtine-ragaves-diak-t-dikcius-reiketu-penkerius-metus-pagyventi-italijoje-tada-lietuvoje-pageretu/.

Klaipėdos pajūrio gelbėtojai vieningai sutaria: poilsiautojų kultūra ir atsakomybė pastebimai gerėja. Dabar tik retsykiais pamatysi neatsakingą požiūrį į aplinkos taršą, viešosios tvarkos pažeidimus.

Poilsiautojams skrieja palinkėjimas atsakingiau žiūrėti į gelbėtojų darbą ir labiau paisyti įvairių perspėjimų dėl maudymosi jūroje, nes ji skaudžiai baudžia prasižengėlius. Statistika skelbia, kad 99 proc. visų skendimų paplūdimiuose įvyksta tose vietose, kur yra įspėjamieji maudynes draudžiantys ženklai.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki teigia, kad per daugelį metų poilsiautojų kultūra truputį pasikeitė: „Mažiau paplūdimiuose vartojama alkoholio, labiau reaguojama į gelbėtojų nurodymus, tačiau dar nemažai yra žmonių, kurie pamatę jūrą pamiršta saugumą.

Prie jūros arba kitų vandens telkinių visada reikia nepamiršti savo saugumo, o vandenyje maudytis saugiai.“

A. Siakkį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Kokie šiandieniai Klaipėdos paplūdimiai? Ar jie visiškai saugūs, ar yra vietų, kuriose poilsiautojai turėtų būti itin atsargūs?

„Paplūdimiai saugūs, – sako gelbėtojas, – bet ne visada poilsiautojai kreipia dėmesį į ženklus, kad tam tikrose vietose, pavyzdžiui, duobėje, maudytis draudžiama, arba būna iškelta raudona vėliava, kuri draudžia maudytis, kai labai pavojinga. Gana dažni atvejai, kai poilsiautojai nekreipia dėmesio į ženklus ir eina maudytis, nes, kaip suprantu, pamatę jūrą sako: kaip mes čia prie jūros ir neišsimaudysime...“

Gelbėtojas primena, kad poilsiautojai, atėję į paplūdimį, pirmiausia turi pažiūrėti į gelbėjimo postą, kokios spalvos vėliava ten plevėsuoja. „Noriu priminti visiems, kad visada būna iškeltos dvi vėliavos: viršutinė raudona ir geltona reiškia, kad gelbėtojai budi. Antra vėliava būna raudona, kuri draudžia maudytis, arba geltona, kuri leidžia maudytis. Vėliavų reikšmės nurodytos ir prie kiekvieno centrinio įėjimo kabinos. Žmonės visada gali pasitikslinti, jeigu nežino vėliavų reikšmės.

Taip pat visada reikia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus, pastatytus sausumoje ant smėlio. Dažniausiai jie informuoja, kad yra duobės ir trisdešimt metrų į vieną ir kitą pusę draudžiama maudytis. Taip pat draudžiama maudytis už plūdurų, kai būna didelis bangavimas ir iškelta raudona vėliava.

Nepaklusniuosius jūra visada nubaudžia skendimu ir mirtimi. Taigi visada atėję į paplūdimį nepamirškite savo saugumo.

Taip pat noriu perspėti tėvelius, kad pastarieji nepamirštų ir prižiūrėtų savo vaikus. Neleistina trejų–penkerių metų vaikams maudytis vieniems jūroje, kol tėvai deginasi saulėje. Derėtų atkreipti dėmesį ir į savo sveikatą. Neretai oro temperatūra būna aukšta, žmonės ateina į paplūdimius, o vėliau juos greitąja reikia vežti į ligoninę“, – sako Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas A. Siakki.

Daugiau: www.bernardinai.lt .

Klimatologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arūno Bukančio nuomone, šiltėjantį klimatą lemia toliau didėjantis šiltnamio efektas, kuris tiesiogiai susijęs su augančiu iškastinio kuro naudojimu. Neigiamą poveikį atmosferai taip pat daro du vykstantys didžiuliai karai ir mažesni kariniai konfliktai.

„Kol mes nepakeisime iškastinio kuro į alternatyvius energijos gamybos šaltinius, tol šiltnamio efektas stiprės. Įvairiais klimato modeliais prognozuojama, kuriami įvairūs klimato scenarijai, kad iki šio amžiaus pabaigos oro temperatūra Žemėje gali pakilti dar mažiausiai vienu–trimis laipsniais. Taigi vienu–trimis laipsniais klimatas dar atšils iki amžiaus pabaigos, lyginant su dabartine situacija“, – prognozuoja prof. A. Bukantis.

Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Pagrindinis veiksnys, kuris dabar lemia visus klimato kaitos procesus, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos augimas. Tai antropogeninių veiksnių sukeltas procesas.

Pasaulyje daug deginama iškastinio kuro, todėl didėja šiltnamio efektas. Kyla temperatūra ir prasideda grandininės reakcijos: ima tirpti jūriniai bei kalnų ledynai, žemyniniai ledyno skydai Grenlandijoje ir Antarktidoje, taip pat šyla vandenynas, keičiasi atmosferos, vandenynų cirkuliacija.

Visi šie procesai sujaukia natūralų gamtinį klimato sistemos funkcionavimą. Jeigu tai analizuotume regioniniu mastu, tai dar reikėtų pridėti ir ypač svarbų atmosferos cirkuliacijos vaidmenį. Kadangi tokias trumpalaikes anomalijas tiek Europoje, tiek Lietuvoje sukelia ypatingi atmosferos cirkuliacijos procesai, kai keičiasi vakarų pernaša iš pietų į šiaurės, iš šiaurės į pietų, tada mes patiriame ryškius temperatūros šuolius įvairiais metų laikais. Jų gali būti tiek žiemą, tiek vasarą.

Dar reikėtų paminėti ir svarbią Saulės aktyvumo įtaką. Saulės aktyvumas cikliškai kinta, dabar mes jau vienuolika metų išgyvename padidėjusio Saulės aktyvumo ciklą. Tai lemia klimato anomalijų sustiprėjimą įvairiuose regionuose“, – pasakoja klimatologas.

Pasak jo, kadangi stiprėja šiltnamio efektas, tai reiškia, kad Žemė, jos paviršius negali atiduoti energijos į kosminę erdvę tiek, kiek jos sukaupia. Pavyzdžiui, per vasarą ji trumpam sulaikoma priešžeminiame atmosferos sluoksnyje. Taigi tie infraraudonieji spinduliai, kurie turėtų iškeliauti į kosminę erdvę, – jie tarsi uždaromi priešžeminiame atmosferos sluoksnyje, ir mes patiriame vadinamuosius klimato atšilimo temperatūros augimo procesus bei tendencijas.

„Jeigu dar pridėtume, kad mažėja ir ledo dangos plotai vandenyne, ir sniego dangos žemynuose, tai reiškia, jog daugiau spindulinės energijos sugeriama Žemės paviršiuje, vėliau ji patenka į atmosferą. Tokiu būdu susidaro dvigubas efektas, kuris ir skatina temperatūros kilimą Žemės rutulyje, ypač vidutinėse šiaurės pusrutulio ir arktinėse platumose“, – aiškina prof. A. Bukantis.

Kokias prognozes mokslininkai klimatologai regi artimiausioje ateityje?

„Prognozės, žinoma, nėra guodžiančius, jos gana pesimistinės. Visi dabartiniai technologiniai procesai, gaminant elektros energiją, apskritai šiluminę energiją, naudojant iškastinį kurą ir vidaus degimo varikliuose – automobiliuose, rodo, kad iškastinio kuro naudojimas nemažėja, jo kiekiai netgi didėja. Ypač čia noriu pabrėžti tokias lyderes valstybes kaip Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Dideli iškastinio kuro kiekiai naudojami ir Europos Sąjungoje“, – sako klimatologas.

Daugiau: www.bernardinai.lt

Ukrainą palaiko tarptautinė bendruomenė, o Rusija nėra pasirengusi realioms deryboms. Taip Šveicarijoje pasibaigusį tarptautinį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą vertina politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Jo nuomone, Ukraina užsitikrino tarptautinės bendruomenės paramą ir sieks, kad antrasis susitikimas įvyktų kuo greičiau – ne po metų, o po kelių mėnesių. Tuo metu Rusija savo viešais pareiškimais dar kartą pademonstravo nenorą karinį konfliktą spręsti derybomis.

L. Kojalą kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Politologo teigimu, iš susitikimo Šveicarijoje siunčiama žinia, kad Ukrainą palaiko tarptautinė bendruomenė. Ir nors susitikime nedalyvavo visų pasaulio valstybių atstovai, vis dėlto atvykusiųjų skaičius buvo ženklus – priimti 57 šalių vyriausybių vadovai, aukščiausio rango pareigūnai. „Ir tai svarbi politine prasme atrama Ukrainai. Svarbi atrama jos ateities procesams. Nes akivaizdu, kad vienu ar kitu metu, tikėtina, gali prasidėti derybos su agresoriumi Kremliumi ir tai bus galimybė Ukrainai sugrįžti, prisiminti šį susitikimą, referuoti jo deklaraciją ir teigti, jog principai, kurie yra joje išdėstyti, turi būti derybų su agresoriumi vienas iš pagrindinių atskaitos taškų“, – sako L. Kojala.

Jis pabrėžė, kad Rusijos pastangos paskutinę akimirką sumenkinti taikos susitikimą nedavė rezultato. Jos tik dar kartą atskleidė, kad Kremlius šiandien nėra pasirengęs realioms deryboms ir viso labo reikalauja visiškos Ukrainos kapituliacijos. Tą labai aiškiai iliustravo jo iškeltos sąlygos, tarp kurių – keturių Ukrainos regionų atsisakymas, taip pat atsisakymas siekti narystės NATO, reikalavimas nutraukti šiuo metu taikomas sankcijas Rusijai.

„Visa tai tiesiog yra reikalavimas, kad Ukraina nustotų gintis ir patenkintų agresoriaus norus. Aš manau, kad atitinkamai susitikime į tai reagavo Italijos premjerė ir kiti valstybių vadovai bei atstovai“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro vadovas.

Kur svarbus priimtas bendras šalių, dalyvavusių susitikime, komunikatas ir kas jame sakoma? „Komunikatas yra svarbus dokumentas. Jį pasirašė daugiau nei 80-ies šalių atstovai, ir jie yra reikšmingi Ukrainai, kuri nenori net svarstyti savo šalies teritorijos atsisakymo.

kuo buvo svarbus šis pirmasis Ukrainos taikos susitikimas, surengtas Šveicarijoje?

Pirmiausia tuo, kad čia buvo išreikštas palaikymas Ukrainai, įskaitant ir tas šalis, kurios nėra tradicinės Ukrainos rėmėjos.

Antras aspektas, kurį bent jau matėme, – šalių, kurios nepasirašė galutinės deklaracijos, įsitraukimas į tarptautinį procesą. Ir trečias aspektas – tai dokumentas, galutinis komunikatas, kuris išliks istorijoje, praktiškas ir naudingas Ukrainai ateityje. Kai, tikėtina, prasidės vienokios ar kitokios derybos su Kremliumi, Ukraina galės parodyti šį komunikatą ir jame išdėstytus principus“, – sako L. Kojala.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/l-kojala-ukraina-palaiko-tarptautine-bendruomene-o-rusija-nera-pasirengusi-realioms-deryboms/.

Tarp pasaulio visuomenės dėmesį prikaustančių šių dienų įvykių – Šveicarijos kurorte Liucernoje vykstanti Ukrainos taikos konferencija. Nors aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja mažiau šalių, nei buvo tikėtasi, Kyjivas siekia užsitikrinti plačią tarptautinę paramą savo vizijai dėl sąlygų, reikalingų nutraukti Rusijos agresiją.

Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti politologai, apžvalgininkai mano, kad šis susitikimas – tai dar viena proga Rusijai suvokti, jog jau trečius metus vykstančio karo prieš Ukrainą ji nelaimės.

Savo įžvalgomis dalijasi politologas, Ukrainos ekspertas Alvydas Medalinskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas ir filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Juos kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Kokia gali būti tos taikos konferencijos išdava? – svarsto A. Medalinskas. – Žvelgiant į žiniasklaidos atvirus šaltinius ir tam tikrus mano pokalbius su diplomatais Kyjive, akivaizdu, kad iš tų dešimties punktų, kuriuos anksčiau suformulavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, viskas sukasi tik apie tris punktus. Tai branduolinis saugumas, maisto produktų tiekimas (čia turima galvoje Juodąja jūra) ir apsikeitimas belaisviais.“

Šiais trimis klausimais, anot jo, tikimasi proveržio, bet, suprantama, tai nepaliečia nei Rusijos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos teritorijos, nei karinių veiksmų sustabdymo. „Vienas klausimas yra nežinomybė: ar Ukraina nebus spaudžiama pradėti derybas su Rusija? Reikia stebėti konferencijos rezultatus ir tikėtis, kad ji neatneš kokių nors neigiamų rezultatų ir Ukrainai, ir bendram regiono saugumui“, – viliasi Ukrainos ekspertas.

Vis dėlto koks galėtų būti teigiamas konferencijos poveikis pačiai Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei? Profesoriaus G. Česnako nuomone, Ukraina sieks išnaudoti progą pabandyti pritraukti savo pozicijų link valstybes, įvardijamas globaliaisiais pietumis. Taip pat, žinoma, ji susilauks nemažai žiniasklaidos dėmesio. Galbūt pasirodys ir kokia deklaracija.

„Tačiau ar ta deklaracija ilgainiui bus naudinga pačiai Ukrainai? – kelia klausimą G. Česnakas. – Aš turiu labai didelių abejonių. Nes akivaizdu, kad, inicijavus šį susitikimą, lūkesčiai buvo kur kas didesni. Tikėtasi ir Kinijos, Meksikos, Pietų Afrikos dalyvavimo. Deja, šios valstybės nedalyvaus. Iš esmės dominuos tos šalys, kurios ir taip palaiko Ukrainą, ją remia tiek materialiai, tiek gynybos priemonėmis. Tad apie kažkokį labai didelį proveržį ar naują poslinkį, ar didesnę paramą bendrai, globaliai Ukrainai abejoti verčia būsimi susitikimo rezultatai.“

Savo vertinimu apie Šveicarijoje rengiamą Ukrainos taikos konferenciją dalijasi ir filosofas G. Mažeikis. „Daugelis ekspertų sutinka, kad reikia šią diskusiją plėsti, įtraukiant kuo daugiau pasaulio šalių tam, kad būtų galima paskatinti Rusiją galvoti apie tai, jog karo tikslų ji nepasieks ir taip pat negalės primesti taikos sąlygų Ukrainai. Vis tiek turės būti derybos. Šiose derybose Ukraina siekia rodyti iniciatyvą ir daryti sau naudingą, palankų spaudimą Rusijai. Tai ilgas diplomatinis kelias, ir vienas iš to kelio žingsnių ir yra taikos konferencija Šveicarijoje“, – tvirtina G. Mažeikis.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/ekspertai-apie-taikos-konferencija-rusija-turi-suvokti-kad-karo-ukrainoje-nelaimes-ir-taikos-salygu-nediktuos/.

„Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą“ (Mk 4, 26). Morkus yra vienintelis iš keturių evangelistų, kuris perteikė šį Jėzaus palyginimą. Tai vienas optimistiškiausių įvaizdžių apie Dangaus karalystę. Prieš skaitydami ir apmąstydami Evangelijos tekstą, pakvieskime į savo širdis Šventąją Dvasią, kad Jos artumas padėtų suprasti šio, Kristaus minioms pasakyto, palyginimo esmę.

Mąstydami protu mokslininkai yra padarę didelę pažangą, tyrinėdami gyvybės formas ir reiškinius, tačiau nė vienas iš jų dar tiksliai nežino ir negali pasakyti, kas yra gyvybė. Atrodo, kad Viešpaties pateiktas vaizdingas palyginimas yra metafora. Ji kalba apie slėpiningą Dievo malonę, veikiančia mūsų gyvenimuose. Iš Evangelijos gabalėlio atrodo, kad iš tikrųjų viskas vyksta taip, tarsi niekas nesirūpintų į žemę įmestu grūdu, tarsi žmogus būtų praradęs susidomėjimą į žemę išbertais kviečiais.

Pabandykime pasitelkti vaizduotę ir sudėlioti nepastebimą šio kviečio grūdo augimo procesą, kuris galbūt ir šiandien yra toks pat nesuprantamas, kaip ir Jėzaus laikais. Dvasios akimis žvelgdami matome, kad, vos pasėjus kviečio grūdą į žemę, slapta prasideda fantastiška materijos alchemija, nematomų stebuklų virtinė. Nepriklausomai nuo to, ar žmogui tai rūpi, ar ne, grūdas auga ir vystosi. Tai, kas svarbiausia šioje augančioje gyvybėje, nuo jo nepriklauso.
Kai žmogus pasėja sėklą, tarp sėklos ir žemės užsimezga dinamiškas ryšys. Toliau žemdirbio pastangų nebereikia. Kol laukiama derliaus nuėmimo laiko, vyksta augimo procesas. Iliuzija manyti, kad gamtoje įvairiomis sąlygomis nieko nevyksta. Mes nepastebime, nematome ir nesuprantame, kas vyksta, bet gyvenimas, gyvybė iš tiesų palaipsniui vystosi. Ar tai būtų grūdas, ar žmogus motinos įsčiose.

Čia galima prisiminti Lapės žodžius Mažajam princui: „Esminis dalykas mūsų akims nematomas.“ Tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus, dažnai būna paslėpta, nepastebima jėga, kuri veikia mums nežinant. Bažnyčia tai atpažįsta ir įvardija kaip besąlyginę, nenupelnytą net neužsitarnaujamą Dievo meilę mums – ją vadiname malone. Būtent ji į mus Jėzaus įberiama, meldžiantis pavieniui ar bendruomenėje ir švenčiant sakramentus, ypač Eucharistiją.

Šis mažas palyginimas apie Dangaus karalystę mums primena, kad nors gyvenimas aplink mus verda, vis dėlto turime išmokti būti ramūs, nesijaudinti – pasitikėti Dievu. Taip pat ne tik pasyviai priimti Jo beriamą malonę į mūsų širdis, bet ir bendradarbiauti, kiekvienam dirbant savo darbus. Ramybė ir pasitikėjimas – Jūsų jėga (plg. Iz 30, 15) – Šventosios Dvasios jėga kurianti mus meilėje amžinybei.

Leiskimės tiesiog pabūti su perskaitytu ir apmąstytu tekstu ir priimkime Jėzaus artumą. Apaštalas Paulius rašė, kad, užuot statę patys save, krikščionys turi leistis, kad juos formuotų Dievo malonė. Jėzus yra tarsi statytojas, kuris nededa akmens ant akmens. Jis iš luito, su kuriuo dirba, pašalina tai, ko jame yra per daug. Čia reikalingas ne tik pasitikėjimas, bet ir atvirumas būti auginamam Jėzaus. „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino“ (1 Kor 3, 6), – teigia šventasis Paulius.

Taigi, brangieji, apmąstydami šį trumpą evangelisto Morkaus užrašyta palyginimą, galime daryti išvadą, kad metafora perteikiamas „apreiškimas“ apie Dievą, kuris mus sukūrė ir davė gamtai bei žmogui jų augimo ir vystymosi dėsnius, o žmogus yra kviečiamas aktyviai įsipareigoti bendradarbiauti su Dievo malone. Tai yra tik keli momentai, bet tvirtai tikiu, kad Jus Dievas nustebins...

Baigdami mąstymą galime atlikti tam tikrą pasiryžimą. Jis gali būti labai įvairaus pobūdžio, tačiau siūlyčiau jį kiekvienam įsivardinti ir maldos pabaigoje užsirašyti konkrečiai kartu su kilusiais jausmais ir mintimis.

Noriu kiekvienam palinkėti gero sekm