12 min
Pokalbis su klimatologu A.Bukančiu apie klimato atšilimą Bernardinai.lt pokalbiai
-
- News
Klimatologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arūno Bukančio nuomone, šiltėjantį klimatą lemia toliau didėjantis šiltnamio efektas, kuris tiesiogiai susijęs su augančiu iškastinio kuro naudojimu. Neigiamą poveikį atmosferai taip pat daro du vykstantys didžiuliai karai ir mažesni kariniai konfliktai.
„Kol mes nepakeisime iškastinio kuro į alternatyvius energijos gamybos šaltinius, tol šiltnamio efektas stiprės. Įvairiais klimato modeliais prognozuojama, kuriami įvairūs klimato scenarijai, kad iki šio amžiaus pabaigos oro temperatūra Žemėje gali pakilti dar mažiausiai vienu–trimis laipsniais. Taigi vienu–trimis laipsniais klimatas dar atšils iki amžiaus pabaigos, lyginant su dabartine situacija“, – prognozuoja prof. A. Bukantis.
Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
„Pagrindinis veiksnys, kuris dabar lemia visus klimato kaitos procesus, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos augimas. Tai antropogeninių veiksnių sukeltas procesas.
Pasaulyje daug deginama iškastinio kuro, todėl didėja šiltnamio efektas. Kyla temperatūra ir prasideda grandininės reakcijos: ima tirpti jūriniai bei kalnų ledynai, žemyniniai ledyno skydai Grenlandijoje ir Antarktidoje, taip pat šyla vandenynas, keičiasi atmosferos, vandenynų cirkuliacija.
Visi šie procesai sujaukia natūralų gamtinį klimato sistemos funkcionavimą. Jeigu tai analizuotume regioniniu mastu, tai dar reikėtų pridėti ir ypač svarbų atmosferos cirkuliacijos vaidmenį. Kadangi tokias trumpalaikes anomalijas tiek Europoje, tiek Lietuvoje sukelia ypatingi atmosferos cirkuliacijos procesai, kai keičiasi vakarų pernaša iš pietų į šiaurės, iš šiaurės į pietų, tada mes patiriame ryškius temperatūros šuolius įvairiais metų laikais. Jų gali būti tiek žiemą, tiek vasarą.
Dar reikėtų paminėti ir svarbią Saulės aktyvumo įtaką. Saulės aktyvumas cikliškai kinta, dabar mes jau vienuolika metų išgyvename padidėjusio Saulės aktyvumo ciklą. Tai lemia klimato anomalijų sustiprėjimą įvairiuose regionuose“, – pasakoja klimatologas.
Pasak jo, kadangi stiprėja šiltnamio efektas, tai reiškia, kad Žemė, jos paviršius negali atiduoti energijos į kosminę erdvę tiek, kiek jos sukaupia. Pavyzdžiui, per vasarą ji trumpam sulaikoma priešžeminiame atmosferos sluoksnyje. Taigi tie infraraudonieji spinduliai, kurie turėtų iškeliauti į kosminę erdvę, – jie tarsi uždaromi priešžeminiame atmosferos sluoksnyje, ir mes patiriame vadinamuosius klimato atšilimo temperatūros augimo procesus bei tendencijas.
„Jeigu dar pridėtume, kad mažėja ir ledo dangos plotai vandenyne, ir sniego dangos žemynuose, tai reiškia, jog daugiau spindulinės energijos sugeriama Žemės paviršiuje, vėliau ji patenka į atmosferą. Tokiu būdu susidaro dvigubas efektas, kuris ir skatina temperatūros kilimą Žemės rutulyje, ypač vidutinėse šiaurės pusrutulio ir arktinėse platumose“, – aiškina prof. A. Bukantis.
Kokias prognozes mokslininkai klimatologai regi artimiausioje ateityje?
„Prognozės, žinoma, nėra guodžiančius, jos gana pesimistinės. Visi dabartiniai technologiniai procesai, gaminant elektros energiją, apskritai šiluminę energiją, naudojant iškastinį kurą ir vidaus degimo varikliuose – automobiliuose, rodo, kad iškastinio kuro naudojimas nemažėja, jo kiekiai netgi didėja. Ypač čia noriu pabrėžti tokias lyderes valstybes kaip Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Dideli iškastinio kuro kiekiai naudojami ir Europos Sąjungoje“, – sako klimatologas.
Daugiau: www.bernardinai.lt
Klimatologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arūno Bukančio nuomone, šiltėjantį klimatą lemia toliau didėjantis šiltnamio efektas, kuris tiesiogiai susijęs su augančiu iškastinio kuro naudojimu. Neigiamą poveikį atmosferai taip pat daro du vykstantys didžiuliai karai ir mažesni kariniai konfliktai.
„Kol mes nepakeisime iškastinio kuro į alternatyvius energijos gamybos šaltinius, tol šiltnamio efektas stiprės. Įvairiais klimato modeliais prognozuojama, kuriami įvairūs klimato scenarijai, kad iki šio amžiaus pabaigos oro temperatūra Žemėje gali pakilti dar mažiausiai vienu–trimis laipsniais. Taigi vienu–trimis laipsniais klimatas dar atšils iki amžiaus pabaigos, lyginant su dabartine situacija“, – prognozuoja prof. A. Bukantis.
Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
„Pagrindinis veiksnys, kuris dabar lemia visus klimato kaitos procesus, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos augimas. Tai antropogeninių veiksnių sukeltas procesas.
Pasaulyje daug deginama iškastinio kuro, todėl didėja šiltnamio efektas. Kyla temperatūra ir prasideda grandininės reakcijos: ima tirpti jūriniai bei kalnų ledynai, žemyniniai ledyno skydai Grenlandijoje ir Antarktidoje, taip pat šyla vandenynas, keičiasi atmosferos, vandenynų cirkuliacija.
Visi šie procesai sujaukia natūralų gamtinį klimato sistemos funkcionavimą. Jeigu tai analizuotume regioniniu mastu, tai dar reikėtų pridėti ir ypač svarbų atmosferos cirkuliacijos vaidmenį. Kadangi tokias trumpalaikes anomalijas tiek Europoje, tiek Lietuvoje sukelia ypatingi atmosferos cirkuliacijos procesai, kai keičiasi vakarų pernaša iš pietų į šiaurės, iš šiaurės į pietų, tada mes patiriame ryškius temperatūros šuolius įvairiais metų laikais. Jų gali būti tiek žiemą, tiek vasarą.
Dar reikėtų paminėti ir svarbią Saulės aktyvumo įtaką. Saulės aktyvumas cikliškai kinta, dabar mes jau vienuolika metų išgyvename padidėjusio Saulės aktyvumo ciklą. Tai lemia klimato anomalijų sustiprėjimą įvairiuose regionuose“, – pasakoja klimatologas.
Pasak jo, kadangi stiprėja šiltnamio efektas, tai reiškia, kad Žemė, jos paviršius negali atiduoti energijos į kosminę erdvę tiek, kiek jos sukaupia. Pavyzdžiui, per vasarą ji trumpam sulaikoma priešžeminiame atmosferos sluoksnyje. Taigi tie infraraudonieji spinduliai, kurie turėtų iškeliauti į kosminę erdvę, – jie tarsi uždaromi priešžeminiame atmosferos sluoksnyje, ir mes patiriame vadinamuosius klimato atšilimo temperatūros augimo procesus bei tendencijas.
„Jeigu dar pridėtume, kad mažėja ir ledo dangos plotai vandenyne, ir sniego dangos žemynuose, tai reiškia, jog daugiau spindulinės energijos sugeriama Žemės paviršiuje, vėliau ji patenka į atmosferą. Tokiu būdu susidaro dvigubas efektas, kuris ir skatina temperatūros kilimą Žemės rutulyje, ypač vidutinėse šiaurės pusrutulio ir arktinėse platumose“, – aiškina prof. A. Bukantis.
Kokias prognozes mokslininkai klimatologai regi artimiausioje ateityje?
„Prognozės, žinoma, nėra guodžiančius, jos gana pesimistinės. Visi dabartiniai technologiniai procesai, gaminant elektros energiją, apskritai šiluminę energiją, naudojant iškastinį kurą ir vidaus degimo varikliuose – automobiliuose, rodo, kad iškastinio kuro naudojimas nemažėja, jo kiekiai netgi didėja. Ypač čia noriu pabrėžti tokias lyderes valstybes kaip Kinija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Dideli iškastinio kuro kiekiai naudojami ir Europos Sąjungoje“, – sako klimatologas.
Daugiau: www.bernardinai.lt
12 min