Specialios laidos LRT

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, LRT radijo eteryje – pasakojimų ciklo „Stipresni už Sibirą“ apibendrinimas. Jo autorės Giedrė Čiužaitė ir Živilė Kropaitė dalinasi tinklalaides papildančiomis politinių kalinių ir tremtinių istorijomis, ekspertų įžvalgomis ir pasakojimų kūrimo užkulisiais.

Visą pasakojimų ciklą rasite LRT radiotekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/stipresni-uz-sibira

Sulaukusi vis daugiau klausimų dėl savo ryšių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė vakar vėlai vakare pranešė atsistatydinanti iš einamų pareigų. Specialioje laidoje Monikos Navickienės spaudos konferencija apie atsistatydinimo motyvus, politikų ir apžvalgininko komentarai. Taip pat vyksta prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas dėl atsistatydinančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komentarai po šio susitikimo.
Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Partijų spaudos konferencijų transliacija. EP rinkimai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse aptariami su politologais, ekspertais.
Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusija pradėjo sausumos puolimą į Ukrainos Charkovo sritį, Gynybos ministerijos teigimu palei fronto liniją vyksta intensyvios kovos, teigiama, kad rusų pajėgos bandė prasiveržti per gynybos liniją prisidengdamos šarvuočiais. Teigiama, kad Rusija siekia sukurti 10 km pločio „buferinę zoną“.

Konferencija „LRT RADIJAS klausia: 20 metų su NATO. Kaip pasikeitė mūsų saugumas?“

Prieš 20 metų Lietuva tapo visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare. Formaliai Lietuvos kelias į NATO prasidėjo 1993 metų spalio 5 dieną, kai visos parlamentinės partijos pasirašė kreipimąsi į prezidentą, ir kitų metų pradžioje apie Lietuvos siekį Algirdas Brazauskas informavo NATO generalinį sekretorių Manfredą Vernerį. Tačiau šios durys vėrėsi sunkiai – ilgą laiką Baltijos šalys buvo laikomos už „raudonosios linijos“ ir tik 2001 metais įvyko esminiai poslinkiai. Diplomatai prisimena, kad tai buvo sudėtingas procesas – reikėjo iš esmės pakeisti požiūrį į Lietuvą, įtikinti Vakarus bei išspręsti šalies viduje vyravusią kritiką.