Donato Jankausko-Duonio „Metų laikuose“ – trapus ir komiškas gyvenimo bei meno cikliškumas

Donato Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“ įrengta XVI amžių menančiuose požemiuose. Čia, nelyg klaidžiuose paleolito laikų urvuose, eksponuojami keisti, kažkur galbūt matyti objektai, masyvūs, savo prigimtinės medžiagos neišduodantys bareljefai, o ant jų – kone pirmykščiai piešinukai, stilizuoti šiandieninės kultūros motyvai ir menininko kūryboje pasikartojantis beždžionės atvaizdas. Vadinti tai paroda gana sunku, veikiau tai – grįžimas į primityvios žmonijos ištakas. Galbūt – menininko pokštas, parodant, kad šiuolaikinio meno parodas ir urvų piešinius skiria tik keliasdešimt tūkstančių metų, bet ne esminiai principai ar troškimai. Gali būti, kad visa evoliucija tėra nuolatinis praėjusio laiko „beždžioniavimas“, o menininkas tik parodo trapų ir komišką gyvenimo bei meno cikliškumą. Apie D. Jankausko-Duonio parodą, visus metus veiksiančią Lietuvos dailininkų sąjungos šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“, kalbamės su dailės kritiku, reklamos specialistu Jonu Valatkevičiumi ir menotyrininke, Šiuolaikinio meno centro kuratore Virginija Januškevičiūte.

Ved. Jogintė Bučinskaitė