Gimtoji žem‪ė‬ LRT

Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.

Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.

Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.

Ved. Regina Montvilienė

Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato tiesiai į namus valgytojams. Tėvų pradėtą ūkį išplėtoję, pasirinkę auginti galvijus ir avis, jauni žmonės dabar svarsto apie savo verslo plėtrą.

Tauragės rajone penkioliktus metus gyvuoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centras. Šalia kitų gerų darbų kaimo žmonių labui, prieš pusantrų metų pradėjo bendruomeninį verslą, sukūrė dvi darbo vietas. Pasakoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė ir Šakviečio seniūnaitė Dorota Ivanauskienė.

Įdomu žinoti. Gegužę vis daugiau vaistinių augalų pražysta pievose ir miškuose. Tik svarbu juos pažinti, tinkamai paruošti ir gerti sveikatai naudingas arbatas. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.

Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio ministerijai, patikslinus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus, bitininkai teigia, kad svarbiausia laikytis susitarimų. Ūkinininkai sako, kad dabar visus augalų apsaugos darbus privalės atlikti tik naktimis, o viceministras aiškina, kad sumaištį kelia patys ūkininkai, nes nauja tik numatytas laikotarpis spalio-kovo mėnesiai kada apie purškimus bitininkų informuoti nereikia.
Lietuvos inžinierių – konstruktorių ir gamintojų sprendimai palengvins darbus grūdų augintojams. Šio pavasario parodoje „Ką pasėsi“ dėmesio sulaukė ir medalius pelnė specialios, šalyje dar nematytos daugiafunkcės grūdų perkrovimo ir transportavimo priekabos. Jas sumanė, sukonstravo ir pagamino Kėdainių rajone Keleriškių kaime įsikūrusios Laumetrio bendrovės specialistai.
Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantys Margarita ir Petras Baršauskai gerai žinomi ne tik apylinkėse. Ir ne dėl to, kad abu puikūs pedagogai – lituanistė ir fizikas iki šiol dar turi pamokų Seredžiaus mokykloje. Pedagogus labiausia garsina jų dėmesys ir konkretūs darbai tradicijoms ir papročiams išsaugoti, etnokoltūrai puoselėti.

Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerijos sprendimu šiemet pasėlių deklaravimo pradžia skelbta balandžio 15d. Tačiau tik po dviejų savaičių, kai EK pritarė Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pakeitimams, nuo gegužės 2d. galima tvirtinti deklaracijas ir prašymus tiesioginėms išmokoms gauti. Kaip deklaravimui rengtasi Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir ką mano ūkininkai?
VDU ŽŪA ir Belgijos Gento universiteto mokslininkai trejus metus tyrė rapsų ir kviečių sėjos kintamu gyliu ir kintama norma galimybes. Anot akademijos inžinerijos fakulteto dėstytojo, profesoriaus Egidijaus Šarauskio, rezultatai nudžiugino, nes su mažiau resursų gauti didesni derliai, tausota aplinka. Ko reikia, kad inovatyvus sėjos būdas būtų taikomas ūkiuose?
Kauniečiai Kristina ir Jonas Slizevičiai prieš penkerius metus persikraustė gyventi į kaimą. Jie kuriasi Jurbarko rajono Armeniškių kaime ir jau turi ūkinės veiklos. Kristina rūpinasi stručių auginimu, o Jonas gamina medinius namelius, dažniausia voljerus šunims, taip pat vištoms, triušiams laikyti. Abiem patinka gyvenimas kaime.

Ved. Arvydas Urba

Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.
Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.
LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?

Ved. Arvydas Urba

Smulkūs ūkininkai du pastaruosius mėnesiu galėjo teikti paraiškas paramai gauti. ŽŪM pratęsė paraiškų priėmimą iki gegužės 15d ir padidino paramai skirtas lėšas iki 25 mln. eurų. Tačiau žemdirbiai kol kas paprašė tik 6 mln. Kaip paramos naudą vertina anksčiau ja pasinaudoję ūkininkai Arūnas Urbonas ir Jurgita Baravykienė, kodėl jie dabar nesikreipia ir kaip padėtį vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis?
Motorine skraidykle ūkininkas Jonas Greičius gali pakilti į 4 km aukštį. Iš savo gimtos sodybos Raseinių rajone Medekšinės kaime jau skrido į Kauną, Palangą. Dažniausia pakyla savo ūkio laukų apžiūrėti, draugus ir šeimos narius paskraidinti. Nuo vaikystės norėjęs pasėdėti ant debesies, jis įgyvendino savo svajonę.
Netoli Kaišiadorių esančiame Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą miegapelę. Apie unikalų gyvūnėlį ir šiemet savaite anksčiau pražydusias ievas pasakoja Žiežmarių girininkas Pranas Vainoris.

Ved. Arvydas Urba