Ryto allegro

LRT

Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val. 

  1. vor 3 Tagen

    Panemunės pilyje suskambės poezija: turime atrasti Lietuvos dvarų kultūrą, kurią pamiršome

    Pranešta, kad mirė Japonijos avangardo menininkė Yayoi Kusama. Daugiausia ji išgarsėjo savo taškais išmargintais paveikslais bei moliūgų motyvais. Šiuo metu Kauno rajone - neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą. Panemunės pilyje pirmą kartą įvyks Pilies poezijos festivalis, skirtas istorinės lietuvių poezijos ir šiuolaikinės kūrybos susitikimui. Rugpjūčio 28–rugsėjo 7 dienomis Vilnius taps Baltijos mados traukos centru – į sostinę sugrįžta tarptautinė „Vilnius Fashion Week“. Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje. Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“. Vilniuje, Bernardinų sode, prasideda dvi dienas truksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“. Į savo diskusijas kviečia ir LRT KLASIKA. Trakuose šiandien atidaromas naujasis Trakų krašto tradicinių amatų centras. Ved. Marius Eidukonis

  2. vor 4 Tagen

    Pasaulio politikos lyderius konsultuojantis filosofas: nepadedu tamsiosioms jėgoms

    Užsienio kultūros naujienos: Kinijoje pradėtas tyrimas dėl patriotinės dainos žodžius scenoje pakeitusio garsaus komiko, po beveik 700 tūkstančių eurų apgavystės Estijos menininkai rengia labdaros aukcioną ir Ukrainos sankcijų sulaukęs animacinis serialas „Maša ir Lokys“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į nemokamus terapinius užsiėmimus. Juose M. K. Čiurlionio kūriniai taps atspirties tašku ne tik meno pažinimui, bet ir žvilgsniui į save. Meditatyviai stebėdami paveikslus dalyviai analizuos kylančias mintis ir emocijas, o pasitelkę spalvas, formas bei vaizdinius kurs savo darbus. Plačiau apie tai – Kotryna Lingienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į nemokamus terapinius užsiėmimus. Juose Čiurlionio kūriniai taps atspirties tašku ne tik meno pažinimui, bet ir žvilgsniui į save. Į lietuvių kalbą išversta vieno žymiausių šiuolaikinių filosofų, profesoriaus Markuso Gabrielio knyga „Kodėl pasaulio nėra“. Kaip mes suprantame pasaulį ir kur einame, kokius iššūkius mums kelia dirbtinis intelektas ir kodėl verta įsiklausyti į filosofų pastebėjimus – pokalbis su knygos autoriumi. Jau trečią kartą Kauno teatrai kviečia į renginį „Pietų pertrauka su Kauno teatrais“. Penki miesto teatrai atskleis sezono planus, susipažindins su naujais kūrėjais ir kvies diskutuoti. Šiandien Klaipėdos pakrašty, daugiabučių vidiniame kieme, jaunieji menininkai surengs tarpdisciplininį gatvės teatro pasirodymą. Čia jie sukūrė savotišką žaidimų aikštelę, į kurią, kelias dienas pasitreniravę ir parepetavę, kvies daugiabučių gyventojus bei žiūrovus iš viso miesto. Ved. Jolanta Kryževičienė

  3. vor 6 Tagen

    Gaubo „Lietuvaitė“ vis dar provokuoja: negalime lengvai priimti netobulos moters nuogumo?

    Ar galimas tikslus, neklaidinantis žemėlapis? Šį klausimą komentare kelia filosofas Aldis Gedutis. „Už kiekvieno žemėlapio yra kažkas, kas niekaip negali išvengti nei vertybinių, nei ekonomiškai ar politiškai motyvuotų sprendimų“, – svarsto filosofas. „Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose. „Nesitikėjau, kad dėl vienos skulptūros Lietuvoje taip karštai pradėsime aiškintis, kaip apskritai turi atrodyti lietuvaitė“, – sako skulptorius Martynas Gaubas. Jo „Lietuvaitė“, praėjusią savaitę eksponuota Kaišiadoryse, vėl sukėlė aštrias diskusijas apie moters kūną, meninę provokaciją ir tai, kas apskritai priimtina viešojoje erdvėje. Prieš šešerius metus „Lietuvaitė“ panašias reakcijas kėlė Vilniuje ir Palangoje. Kas pasikeitė per tuos šešerius metus? Kodėl tas pats kūrinys vis dar taip stipriai veikia – ir ką mūsų reakcijos į jį pasako ne tik apie meną, bet ir apie mus pačius? Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai. Trys iš keturių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus lankėsi muziejuje, tačiau daugiau nei pusė lankytojų sako bent kartais pasigendantys aiškesnio ar išsamesnio pasakojimo apie eksponatus. Šį poreikį muziejai vis dažniau bando atliepti pasitelkdami dirbtinį intelektą – juo kuriami ir įgarsinami audiogidai, siūloma daugiau kalbų, turinys pritaikomas skirtingoms lankytojų grupėms. Tačiau ar mažesnė kaina ir greitesnis procesas nekeičia paties muziejaus pasakojimo kokybės? Ved. Justė Krikščiūnė

  4. 24. Aug.

    Naujasis Tado Ivanausko muziejaus vadovas: norime, kad lankytojai išeitų su pagarba gamtai

    Šiauliuose atidaryta nauja Lauko galerija, kurioje pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą. Pakruojyje vyksta skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Petrašiūnų dolomito karjere menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves. Rugpjūčio 24-27 dienomis Vilniuje 10-ąjį kartą vyksta Lietuvos kino centro organizuojamos „Baltijos kino dienos“. Domanto Razausko muzikinės naujienos. Kokią Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Kaune viziją turi naujasis jo direktorius Rokas Cicėnas? Be kvietimo Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvauti nusprendusi Lietuva, eksportui paruošiamos kiaulaitės ir milijonas parašų už mūsų valstybės pripažinimą – šios ir kitos istorijos atskleidžiamos lauko parodoje „Pasauliui apie Lietuvą“. Ved. Marius Eidukonis

  5. 21. Aug.

    Bibliotekininkų vaidmuo auga: jų patvirtinta informacija bus lyg ekologinis ženklas

    Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“. Rytoj, rugpjūčio 22-ąją, Nidoje minima Tarptautinė švyturių diena. Šiemet jos programa kvies pažvelgti į švyturius ne tik kaip į navigacinius ženklus, bet ir kaip į jūrinio, industrinio bei kultūrinio paveldo dalį. Ką apie Kuršių nerijos raidą pasakoja švyturių tinklas ir kaip tokį paveldą išsaugoti šiandien? Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių. Dirbtinis intelektas ir sparčiai skaitmenėjančios paslaugos keičia tai, kaip ieškome informacijos, mokomės ir sprendžiame kasdienes užduotis, tačiau kartu kelia klausimą, ar visi visuomenės nariai spėja prisitaikyti prie šių pokyčių. Kokio vaidmens mažinant skaitmeninę atskirtį gali imtis bibliotekos ir kokių gebėjimų šiandien reikia žmogui, kad jis neliktų technologinių pokyčių paraštėse? Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“. Šeštadienį prie Baltojo tilto Vilniuje pirmą kartą susitiks devynios Lietuvoje veikiančios savadarbių garso sistemų bendruomenės. Iki šiol dažniau pogrindžio renginiuose ir alternatyviose erdvėse gyvavusi „garso sistemų“ kultūra šįkart persikels į miesto centrą ir dienos šviesą. Kas yra savadarbių garso sistemų kultūra, kuo ji skiriasi nuo įprastų muzikos renginių ir kodėl jos kūrėjai siekia būti labiau matomi? Ved. Justė Krikščiūnė

  6. 20. Aug.

    Kultūros pasas: kokybiškas meninis ugdymas ar pigi pramoga mokykloms?

    Užsienio kultūros naujienos apie Sicilijoje pavogtus Renesanso kūrinius ir Zalcburge dingusias auksines Mocarto figūrėles, Niujorke vėl eksponuojamą seniausią išlikusį Homero „Odisėjos“ fragmentą ir Lenkijoje iškilusią, kaip manoma, aukščiausią Europoje Mergelės Marijos statulą. Pasakoja Justė Krikščiūnė. „Mūsų tikslas – ugdyti ne tik meistriškumą, bet ir gebėjimą matyti pasaulį giliau“,- taip teigia šiandien Kaune duris atveriančios Senamiesčio meno mokyklos kūrėjai. Plačiau apie naują meno mokyklą pokalbis su vienu iš įkūrėjų ir dėstytojų, dailininku Donatu Iniu. Paskelbti kultūros paso konkursą laimėję edukaciniai projektai. Kokias edukacijas ir kodėl šiemet išrinko ekspertai, kokio lygio kultūra atkeliauja į mokyklas? Kaip šį projektą vertina patys paraiškų teikėjai? Pokalbyje dalyvauja kultūros viceministrė Renata Kurmin, Kultūros paso kuratorė Rasa Stuglienė, pedagogė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė ir nevyriausybinių organizacijų paraiškas teikianti Violeta Čiuplytė. Valstybinio jaunimo dramos teatro vadovo konkursą laimėjo nevyriausybinio teatro Meno ir mokslo laboratorija prodiuserė ir kultūros ekonomikos tyrėja Rusnė Kregždaitė. Kaip vyko konkursas ir kokie pokyčiai laukia teatro kalbėsime su kultūros viceministru Tomu Juočiu ir naująja teatro vadove Rusne Kregždaite. Gyvename geologinėje antropoceno epochoje, kurioje žmogaus veikla tapo viena iš pagrindinių jėgų, formuojančių Žemės būklę. O kaip kylančias problemas galėtų spręsti istoriniai tyrimai? Į šį klausimą bandys atsakyti į tarptautinį Vilniaus istorijos teorijos konventą susirinkę mokslininkai, o mes klabėsime su renginio organizatoriumi, Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu. Ved. Jolanta Kryževičienė

  7. 19. Aug.

    Etikos dilema: buvęs viceministras Drukteinis siekia vadovauti Filharmonijai

    Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje. Ką apie dirbtinį intelektą mano profesionalūs vertėjai ir kodėl jie nesijaudina dėl savo profesijos? Koks „atvėsimo“ laikotarpis taikomas politinio pasitikėjimo komandos nariams, siekiantiems dalyvauti vadovų konkursuose įstaigose, kurių veiklai galėjo turėti įtakos užimdami politines pareigas? Europos autoriai prašo stabdyti priverstinį teisių išpirkimą. Tai praktika, kai autorius verčiamas sutartyje atsisakyti visų arba dalies savo teisių mainais į vienkartinį, dažniausiai nedidelį išankstinį honorarą. Šiandien minime Pasaulinę fotografijos dieną. Panevėžyje vyks jubiliejinė – dešimtoji Fotografijos dienos eisena, skirta 200-osioms fotografijos metinėms paminėti. Ką apie Vilnių gali papasakoti Valakampių miškai ir juose įsikūrusios vilos? Ved. Marius Eidukonis

  8. 18. Aug.

    Architektas Ambrasas: nuvežkime Žaliojo tilto skulptūras į Grūto parką ir pamirškime

    „Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Kaip šiandien vertinti grožį ir jo siekti? Kaune praėjusį savaitgalį Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Net 24 valandas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ buvo giedamos sutartinės. Renginys apjungė du į UNESCO paveldą įtrauktus reiškinius: sutartines ir kryždirbystę. Vilniaus miesto savivaldybė vėl sprendžia, ką daryti su prieš daugiau nei dešimtmetį nuo Žaliojo tilto nukeltomis sovietinėmis skulptūromis. Lietuvos nacionalinis muziejus atsisakė planų jas perimti dėl neišspręstų nuosavybės, saugojimo ir finansavimo klausimų. Skaičiuojama, kad restauracijai reikėtų mažiausiai pusės milijono eurų. Koks galimas šių skulptūrų likimas? Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja. Kaip apie instituciją, saugančią daugiau nei pusantro milijono kultūros vertybių ir jungiančią net dvylika skirtingų padalinių, papasakoti taip, kad ji neatsidurtų lentynoje? Lietuvos nacionalinis muziejus pristato naują reprezentacinį leidinį „ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis“. Knygos sudarytojas ir meninis redaktorius – Kęstutis Pikūnas. Ved. Justė Krikščiūnė

Alle anzeigen (1.023)

Info

Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val. 

Informationen

  • Erstellt von
    LRT
  • Jahre aktiv
    2012 - 2026
  • Folgen
    1023
  • Bewertung
    Unbedenklich
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Sendungswebsite
    Ryto allegro

Mehr von LRT