Pakeliui su klasika

LRT

Ką veikiate šiokiadienio vakarais? Gal ruošiatės į koncertą ar spektaklį? Gal susitiksite su bičiuliais? O gal ramiai vakarosite namie? Kur bebūtumėte ir kur bekeliautumėte, pavakare jums – „Pakeliui su klasika“! Miela, laiko išbandymus įveikusi klasika, naujausi įrašai ir sentimentaliai traškantys vinilai, muzikos pasaulio naujienos, susitikimai su melomanais ir muzikos profesionalais. Visa tai – jūsų ausims, jei jums „Pakeliui su klasika“! Kiekvieną darbo dieną 16:05 – per LRT KLASIKĄ.

  1. 6 MARS

    Garsiausia serbų kino prodiuserė: patiriame valdžios cenzūrą, išgyvename diktatūrą

    Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović. Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė. Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius. Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas. Ved. Gerūta Griniūtė

    55 min
  2. 4 MARS

    Deimantė Bulbenkaitė: neutralumas Olimpiadoje prilygsta stovėjimui agresoriaus pusėje

    Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais. Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė. Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi. 2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas. Ved. Gerūta Griniūtė.

    54 min

À propos

Ką veikiate šiokiadienio vakarais? Gal ruošiatės į koncertą ar spektaklį? Gal susitiksite su bičiuliais? O gal ramiai vakarosite namie? Kur bebūtumėte ir kur bekeliautumėte, pavakare jums – „Pakeliui su klasika“! Miela, laiko išbandymus įveikusi klasika, naujausi įrašai ir sentimentaliai traškantys vinilai, muzikos pasaulio naujienos, susitikimai su melomanais ir muzikos profesionalais. Visa tai – jūsų ausims, jei jums „Pakeliui su klasika“! Kiekvieną darbo dieną 16:05 – per LRT KLASIKĄ.

Plus de contenus par LRT

Vous aimeriez peut‑être aussi