Pakeliui su klasika

LRT

Ką veikiate šiokiadienio vakarais? Gal ruošiatės į koncertą ar spektaklį? Gal susitiksite su bičiuliais? O gal ramiai vakarosite namie? Kur bebūtumėte ir kur bekeliautumėte, pavakare jums – „Pakeliui su klasika“! Miela, laiko išbandymus įveikusi klasika, naujausi įrašai ir sentimentaliai traškantys vinilai, muzikos pasaulio naujienos, susitikimai su melomanais ir muzikos profesionalais. Visa tai – jūsų ausims, jei jums „Pakeliui su klasika“! Kiekvieną darbo dieną 16:05 – per LRT KLASIKĄ.

  1. -2 J

    Prestižinę premiją pelniusi Miknevičiūtė: stengiuosi būti natūrali – tai būdas išgyventi

    Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktos 13 naujų gyvojo paveldo tradicijų. Prieš 100 metų, kovo 13 dieną, gimė garsioji Lietuvos radijo diktorė, skaitovė, aktorė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė. Eidamas 70-uosius metus mirė tautodailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudzinskas. Kasmet kovo 11-ąją, Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrimo dieną, teikiama Pelikso Bugailiškio vardo premija. Ji skiriama muziejininkams, kraštotyrininkams ir mokslininkams už darbus, įprasminančius Bugailiškio atminimą. Šiemet premija už aktyvią muziejinę veiklą skirta Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus edukatorei Daivai Skrupskelytei. Operos solistė, sopranas Vida Miknevičiūtė paskelbta prestižinio Franco Abbiati muzikos kritikų apdovanojimo, kuris šiemet teikiamas 45-ąjį kartą, laureate. Ved. Donatas Šukelis

    54 min

  2. -3 J

    Benkunskas: laikas „pakelti užpakalius“ ir nugriauti Maskvos namus

    Prabėgus beveik dviem tūkstančiams dienų po teismo sprendimo griauti Vilniuje esančius Maskvos namus, jie vis dar stovi. Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, teismo sprendimą vykdyti vis dar trukdo biurokratinės kliūtys. Kokios išeitys lieka? Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku. Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operos industrijos reakciją į Timothée Chalamet replikas ir apie Prancūzijoje plėtojamą klasikinės muzikos kolektyvų bei psichiatrijos ligoninių bendradarbiavimą. Kaip kalbėti apie erotiką? Ar mokame kalbėti apie intymumą, gyvendami hiperseksualizuotų vaizdų aplinkoje? Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami naujoje LRT KLASIKOS tinklalaidėje „Kūno kultūra“, kurios idėjos autorė ir vedėja – Urtė Karalaitė. Pokalbis studijoje su kūrėja. Ved. Gerūta Griniūtė

    53 min

  3. -4 J

    Speciali viešųjų intelektualų diskusija: kokį pažymį rašytume Kovo 11-osios Lietuvai?

    Specialioje kultūros aktualijų laidos „Pakeliui su klasika“ diskusijoje susitinka keturi ryškūs viešieji intelektualai – istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, ekonomistė Elena Leontjeva, menotyrininkė prof. Agnė Narušytė ir politologė dr. Nerija Putinaitė. Žurnalistė Gerūta Griniūtė jiems meta iššūkį: ar užteks argumentų kritiškiems ir esminiams teiginiams apie Lietuvos kultūrą, visuomenę ir mūsų laiką? Ved. Gerūta Griniūtė

    54 min

  4. -5 J

    „Šis muziejus yra „vipinis“: 2025 metais Mėnulio akmens parkas tesulaukė 203 lankytojų

    Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau nei 6 milijonai. Vakar prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ jau ne pirmus metus žiūrovams siūlo netradicines patirtis. Išleista biografinė knyga „Nomadės šokis“ apie šokėją, choreografę ir išraiškos šokio Lietuvoje pradininkę Danutę Nasvytytę. Šiauliuose atidarytos naujos ekspozicijos, atspindinčios turtingų ir pasiturinčių miesto žydų gyvenimą, tradicijas ir vertybes. Jos įrengtos buvusiuose Frenkelių šeimos namuose. Ved. Donatas Šukelis

    53 min

  5. -6 J

    9 „Oskarams“ nominuotas Triero filmas atidarė „Kino pavasarį“: kuo ypatinga ši juosta?

    Vilniuje prasidėjo festivalis „Kino pavasaris“. Festivaliui atidarymui pasirinktas Joachimo Triero filmas „Sentimentali vertė“. Kas nulėmė tokį atidarymo filmo pasirinkimą ir kodėl išskirtinis dėmesys skiriamas būtent šiam režisieriui? Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) apdovanoti geriausi 2025 metų solistai, įvertinti jaunieji artistai ir įteikta Padėkos premija. Metų operos soliste pripažinta Viktorija Miškūnaitė. Metų operos viltimi paskelbtas Mindaugas Tomas Miškinis. Knygų skirtukų kolekcionierę Regina Mačiulytę pasiekė netikėta dovana - 14 tūkst. knygų skirtukų kolekciją iš Australijos. Ved. Marius Eidukonis

    54 min

  6. 6 MARS

    Garsiausia serbų kino prodiuserė: patiriame valdžios cenzūrą, išgyvename diktatūrą

    Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović. Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė. Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius. Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas. Ved. Gerūta Griniūtė

    55 min

  7. 5 MARS

    Paskelbta, kad Rusija grįžta į Venecijos bienalę: Lietuva imasi priemonių

    Rusija grįžta į Venecijos bienalę. Diskutuojame su Nacionalinės dailės galerijos vadove doc. dr. Lolita Jablonskiene ir menotyrininke Karolina Tomkevičiūte. Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, ir ne tik britų, balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“. Šiandien prasideda naujas kino festivalis – „5-os dienos festivalis“. Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos. Ved. Donatas Šukelis

    52 min

  8. 4 MARS

    Deimantė Bulbenkaitė: neutralumas Olimpiadoje prilygsta stovėjimui agresoriaus pusėje

    Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais. Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė. Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi. 2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas. Ved. Gerūta Griniūtė.

    54 min
Tout afficher (1 k)

À propos

Ką veikiate šiokiadienio vakarais? Gal ruošiatės į koncertą ar spektaklį? Gal susitiksite su bičiuliais? O gal ramiai vakarosite namie? Kur bebūtumėte ir kur bekeliautumėte, pavakare jums – „Pakeliui su klasika“! Miela, laiko išbandymus įveikusi klasika, naujausi įrašai ir sentimentaliai traškantys vinilai, muzikos pasaulio naujienos, susitikimai su melomanais ir muzikos profesionalais. Visa tai – jūsų ausims, jei jums „Pakeliui su klasika“! Kiekvieną darbo dieną 16:05 – per LRT KLASIKĄ.

Informations

  • Création
    LRT
  • Années d’activité
    2018 - 2026
  • Épisodes
    1 k
  • Classification
    Tous publics
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Site web de l’émission
    Pakeliui su klasika

Plus de contenus par LRT

Vous aimeriez peut‑être aussi