Pokalbyje su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijosinstituto profesoriumi dr. Antanu Kairiu aptarėme naująsiaspriklausomybes, susijusijusias su technologijomis ir jų poveikį asmens psichikai ir visuomenės struktūrai. Kiekviena nauja technologija visada sukelia "moralinę paniką" – baimingą ir atsargią visuomenės reakciją. Tai yra istorinis reiškinys, matytas su televizija, knygomis ir dabar su socialiniais tinklais bei dirbtiniu intelektu. Šiuolaikinių technologijų problema yra jų greitas vystymasis, paliekantis mažai laiko atskirti realius pavojus nuo nepagrįstos panikos. Psichologijoje nėra vienareikšmio sutarimo, ar interneto naudojimas, išmanieji telefonai ar socialiniai tinklai sukelia “tikrąją” priklausomybę, prilyginamą cheminėms. Daugelis mokslininkų linkę vartoti švelnesnius terminus, tokius kaip “kompulsyvus interneto naudojimas” ar “probleminis interneto naudojimas”. Tik internetinių žaidimų priklausomybė yra įtraukta į kai kurias ligų klasifikacijas (pvz., DSM). Dauguma “naujųjų” priklausomybių (lošimai, pornografija) nėra visiškai naujos, o veikiau senos, persikėlusios į internetinę erdvę, kur jos įgauna greitį, didesnį prieinamumą. Probleminių technologijų naudojimas dažnai susijęs su asmens polinkiu (dėl psichikos ypatumų ar asmeninių problemų) pasinerti į virtualią erdvę ieškant užsimiršimo. Puikiai funkcionuojantys, laimingi asmenys retai susiduria su rimtomis priklausomybėmis nuo technologijų. Technologijų kompanijos yra kritikuojamos, nes žino, kad jų platformų dizaino elementai neigiamai veikia dalį vartotojų, ypač paauglius ir asmenis, turinčius psichikos sveikatos iššūkių. Tai laikoma moraline problema, panašia į produkto, žalingo daliai vartotojų, pardavimą. Šiuolaikinės technologijos išskaido mūsų dėmesį, verčia mus nuolat peršokti tarp skirtingų veiklų. Tai sukuria įvykių gausos iliuziją, spartina laiko suvokimą ir prisideda prie skubos jausmo bei baimės ką nors praleisti (FOMO). Socialinių tinklų algoritmai skatina grupinę poliarizaciją, identiteto kovas ir radikalių nuomonių formavimąsi. Komentaruose dažnai siekiama ginti savo poziciją, o ne diskutuoti, o tai gilina nesusipratimus ir kuria “aidų kambarius”. Internete žmonės linkę perdėtai reikšti emocijas (pvz., rašyti didžiosiomis raidėmis), nes trūksta neverbalinių bendravimo priemonių ir lengva “smogti ir pabėgti”. Socialiniai tinklai tampa informacinio karo įrankiu, naudojamu dezinformacijai platinti, visuomenei kiršinti, poliarizacijai didinti, o propagandos tikslas dažnai yra ne įtikinti, o sukurti komforto jausmą ir pasiteisinimą tiems, kurie nenori nieko daryti nepriimtinoje situacijoje. DI technologija yra per nauja, kad būtų galima visapusiškai įvertinti jos psichologinį poveikį. DI keičiasi kas savaitę, o psichologiniai tyrimai yra lėti. Manoma, kad DI gali mažiau paveikti socialinius santykius nei socialiniai tinklai, tačiau gali turėti didesnį poveikį informacijos priėmimui, kognityviniams procesams, sprendimų priėmimui. Didžiausia grėsmė – DI gebėjimas prognozuoti asmenybės bruožus, politinę orientaciją ir reakcijas iš minimalios informacijos (pvz., veido nuotraukų). Tai kelia didelių etinių ir socialinių klausimų dėl manipuliacijos potencialo. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com
