Praeiviai

LRT

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

  1. 4h ago

    Praeiviai Biržų rajone: visuotinio šaukimo planus dauguma palaiko, kiti už savanorystę

    Keturiasdešimt ketvirtoji „Praeivių“ laida atvyko į Biržus. Čia sutikti žmonės pasakoja, kad miestas keičiasi į gerą pusę, gyventojai randa nemažai veiklos. „Įvairių bendruomenių, susibūrimų, tikrai yra laisvalaikį kur praleisti. Tik, sakyčiau, reikia turėti noro. Aš esu Biržų moterų bendruomenės klubo narė. Va ir šiandien turėsiu eiti į dailės terapiją“, – pasakoja Biržų gyventoja Loreta. Biržuose taip pat akį patraukia vienas pastatas, pro langus demonstruojantis daugybę arbatinukų. Čia dirbanti pardavėja Jurga sako, kad arbatinukų galerija yra patekusi į Lietuvos rekordų knygą, nes savininkė Irena Korsakienė juos renka daugiau nei dešimtmetį. „Čia visada visi laukiami. Šioje galerijoje, žinokit, turime apie 1200 arbatinukų. (...) Tie arbatinukai, kaip aš sakau, yra jos ligos istorija. Ji pati keliauja, ieško, gauna dovanų“, – rodydama rekordų knygą, apie Senovinių arbatinukų galerijos savininkę pasakoja pardavėja Jurga. Valstybės gynimo tarybai šią savaitę nusprendus, kad visuotinis vaikinų šaukimas prasidės po daugiau nei penkerių metų, dauguma Biržuose kalbintų gyventojų tokiam sprendimui pritaria. „Aš labai už. Šiaip, pačiam neteko atlikti dėl mokslų, studijavau magistrą tuo metu ir buvo atidėta. Tada jau buvo per vėlu, bet dabar visokių minčių kyla. Labai smagu, kad atsiranda alternatyvų, pavyzdžiui, intensyviai dirbantiems žmonėms savaitgaliais praleisti laiką su kariuomene“, – sako Biržuose užaugęs, šiuo metu sostinėje dirbantis Domantas. Ved. Edvinas Kučinskas

  2. Oct 24

    Praeiviai Šalčininkų rajone: dauguma valstybės biudžetu nesidomi, dalis piktinasi skola

    Keturiasdešimt trečioji „Praeivių“ laida domisi, kaip laikosi Šalčininkų rajono gyventojai. Dieveniškėse sutikta Janina pasakoja pasigendanti daugiau dėmesio savo miesteliui. „Neprižiūrimi žmonės, neturi elektros, niekas nepadeda. Tai gerai, kad vaikai atvažiuoja per išeigines. Reikia padėti žmonėms seniausio amžiaus. Kelias blogas, šaligatvio nėra“, – guodžiasi Dieveniškių gyventoja Janina. Tuo metu Šalčininkuose sutikta senjorė Birutė šiame mieste gyvena penkis dešimtmečius. Sako, žmonės čia geri, gyventi galima, tik baisu, kad karas neateitų. „Bijau karo. Žinot, čia kažkas negerai su tuo Donaldu. (...) Jis negeras žmogus. Kaip šitaip… Ukraina bloga, o Putinas geras. Ar šitaip galima? Negalima“, – sako Šalčininkų gyventoja Birutė. Kiek toliau nuo Šalčininkų esančiuose Šalčininkėliuose neplanuotai pasikalbėti sutinka ir bendruomenės pirmininkas Edgaras. Jis pasakoja trejus metus bandęs vietos bendruomenę paversti savarankiška, rūpinęsis socialiniu verslu, kurio pradžia buvo sunkesnė nei tikėjosi. „Sekasi sunkiai. Kavinė yra toks verslas, kur savaime sunkus. Šalčininkėliai nėra ta vieta, kur srautas žmonių. Mano svajonės, kad mes daug uždirbsime, remsime, didelius renginius darysime, liko svajonėmis. Išgyvenom, projektas pasibaigė“, – pasakoja Edgaras, besitikintis, kad įgyvendinus projekto įsipareigojimus, bendruomenės kavinei seksis vis geriau. Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžetą, dauguma Šalčininkų rajone sutiktų gyventojų sako šiuo procesu nesidomintys. Dalis žmonių atsiliepia neigiamai. „Blogai, viskas ten blogai. Neteisingai jie daro. Aš nežinau… šitokias skolas turėt“, – apie politikų formuojamą ateinančių metų biudžetą sako Šalčininkų gyventoja Birutė. Ved. Edvinas Kučinskas

  3. Oct 17

    Praeiviai Birštone sako skiepus vertinantys gerai: reikia pasitikėti mokslu

    Keturiasdešimt antroji „Praeivių“ laida ieško Birštono gyventojų. Įprastai poilsiautojais užpildytame mieste sutikti vietos gyventojų – iššūkis. Dalis jų kalbėtis nenori, argumentuodami mažo miestelio efektu, kai visi gyventojai visus pažįsta ir norisi kuo mažiau viešumo. Vis dėlto, pasikalbėti galiausiai sutinka ilgametė Birštono gyventoja Jūratė. „Aš atsimenu visus tuos vaizdus, kaip buvo anksčiau, tai stipriai pasikeitęs Birštonas, net nesitiki. (...) Daug kas man pavydi, kad aš gyvenu Birštone“, – džiaugiasi senjorė Jūratė. Tuo metu vaikų fizine sveikata besirūpinantis Birštono sporto centro direktorius Giedrius pasakoja visai neseniai padėjęs organizuoti išskirtinį sumanymą, kai birštonietis mėgino pasiekti Gineso pasaulio rekordą. „Mintis tokia, kad mes suorganizavome viską. Su elektrine riedlente birštonietis, kuris dabar gyvena Amerikoje, turėjo su vienu įkrovimu nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų. Mes surinkome visus įrodymus ir jis juos visus išsiųs“, – sako Giedrius. Prasidėjus įvairių ligų sezonui, Birštono savivaldybėje kalbinti gyventojai sako teigiamai vertinantys skiepus. Dauguma pašnekovų priduria, kad pasitiki mokslu. „Skiepijuosi, šiaip, nuo gripo… nesu tikra, bet nuo erkinio encefalito ar kitokie skiepai, manau, kad reikalingas dalykas. Ir šiaip, manau, kad reikia pasitikėti mokslu. Aš pasitikiu“, – svarsto Birštono gyventoja Gabrielė. Ved. Edvinas Kučinskas

  4. Oct 10

    Praeiviai Pagėgiuose norėtų laiko nebesukinėti: „dirbantiems eina per smegenis“

    Keturiasdešimt pirmoji „Praeivių“ laida ieško pasikalbėti norinčių žmonių Pagėgiuose. Ieškoti iš pradžių sekasi sunkiai, nes įprastą dieną savivaldybės centre vaikštančių gyventojų nėra daug. Tą pastebi ir tris dešimtmečius Pagėgiuose gyvenanti bei dirbanti Loreta. „Čia trūksta darbo vietų, jaunimui trūksta. Kad galėtų gyventi jaunimas, nes čia tik beliko senimas. Mažėja savivaldybėje gyventojų. Tai yra didžiausia problema“, – pasakoja Pagėgių gyventoja Loreta. Su ja sutinka ir Pagėgiuose užaugęs bei po studijų Klaipėdoje tėvams padėti sugrįžęs Dominykas. „Kadangi aš dirbu nuotoliu, tai man nėra didelio skirtumo, bet Pagėgiai jau yra ne toks miestelis, kur užaugau. Pasiekiau tokią ribą, kai, pavyzdžiui, išeinu į lauką ir nė vieno žmogaus nepažįstu. Arba pagyvenęs žmogus, arba labai jaunas vaikas“, – antrina laikinai į Pagėgius sugrįžęs programuotojas Dominykas. Tuo metu kultūriniais renginiais stengiasi rūpintis Pagėgių kultūros centro direktorė Lina, kuri pradėjo čia dirbti vasarą ir kiekvieną dieną atvyksta iš Šilutės. „Keliai čia mane atvedė, nes myliu kultūrą. (...) Noriu, kad atvažiuotų kuo daugiau aplinkinių miestelių ir kaimų bendruomenių. Susidūriau su labai dideliu palaikymu, tai leidžia man augti“, – sako Pagėgių kultūros centro vadovė Lina. Likus dviem savaitėms, kai vėl reikės sugrįžti prie žiemos laiko, dauguma Pagėgiuose kalbintų gyventojų norėtų laikrodžių rodyklių nebesukinėti. Europos Sąjunga dėl sezoninio laiko keitimo nesutaria daugybę metų. Nesutaria ir pašnekovai, kuris – žiemos ar vasaros – laikas turėtų likti. „Sakyčiau, kad jo nevertėtų sukinėti. Dirbantiems eina per smegenis, kaip aš sakau. Geriau, kad liktų vasaros laikas, pripranta žmogaus organizmas. Paskui kol įsivažiuoji… ypač sergantiems žmonėms labai sunku yra“, – svarsto Pagėgių gyventoja Loreta. Ved. Edvinas Kučinskas

  5. Oct 3

    Praeiviai Šilalės rajone brangius degalus jaučia, dalis ignoruoja: „pilu, užmerkiu akis“

    Keturiasdešimtoji „Praeivių“ laida kalbina žmones Šilalės rajono savivaldybėje. Miesto centre neplanuotai sutiktas Stanislovas pasakoja, kad visą gyvenimą dirbo policijos pareigūnu, išėjęs į užtarnautą poilsį visur vaikščioja pėsčiomis ir yra patenkintas savo miestu. „Labai patinka Šilalė. Švari, žalumos daug. Parduotuvių užtektinai, sočiai. (...) Kol kas nesiskundžiu, tik kainos gal šiek tiek spaudžia. Pensijos nedidelės, tokį darbą dirbusiam… atlyginimai maži buvo“, – dalijasi Šilalėje gyvenantis senjoras Stanislovas. Tuo metu Vlado Statkevičiaus muziejus bei tame pačiame pastate veikiantis turizmo informacijos centras rūpinasi, kad šio krašto lankytojai gautų informacijos apie Šilalės rajono istoriją, įvairius renginius ir lankytinas vietas. „Organizuoju veiklas turizmo informacijos centre, dirbu ir muziejuje, vedu ekskursijas ir panašiai. (...) Daug kas nežino, kad Šilalės rajonas garsėja piliakalniais“, – pasakoja Judita. Lietuvoje laikantis aukštoms degalų kainoms, dauguma Šilalės rajone kalbintų gyventojų sako jas jaučiantys. Vis dėlto, dalis pašnekovų pripažįsta nekreipiantys dėmesio, nes negali nieko pakeisti. „Nežiūriu, iškart sakau. Todėl, kad nepakeisiu, niekas nuo manęs nepriklauso. Neburbuliuoju, važiuoju, pilu ir tiesiog užmerkiu akis“, – sako Šilalės rajono gyventoja Goda, prieš kelis mėnesius Struikų kaime kartu su šeima atidariusi nedidelę kavinę. Ved. Edvinas Kučinskas

  6. Sep 26

    Praeiviai Neringoje šeimos paketą vertina skirtingai: priemonių reikia, bet ar tokių?

    Trisdešimt devintoji „Praeivių“ laida keliauja per visas keturias Neringos savivaldybės gyvenvietes. Prieš pasiekiant Juodkrantę, savaitgalį galima sutikti daugybę grybautojų, dviratininkų ir žygeivių. Vis dėlto, norint pakalbinti vietos gyventojų, reikia pasistengti labiau. Galiausiai pirmoji sutinka pasikalbėti Gražina. „Jeigu prisiminčiau vaikystę, tai nebuvo kelių Nidoj, buvo smėlis. (...) Nida auga, gražėja, tik gaila, kad senoji karta išeina. Tie, kurie prisimena, kokia ta Nida buvo, tie žvejai, kurie pirmieji čia žvejojo“, – pasakoja Nidos gyventoja Gražina, šiuo metu dirbanti Juodkrantėje. Tuo metu Preiloje gyvenantis Kęstutis norėtų, kad valdžia ir nenuolatiniai šios savivaldybės gyventojai padėtų gražinti Neringą arba nesikištų. „Mums reikia tilto, vietiniams. Dėl to, kad žmogus po infarkto buvo, greitoji buvo iškviesta ir jis numirė. Keltas kol atvyko… Mes nenorim, dėl to seni žmonės čia parduoda ir išvažiuoja“, – priduria preiliškis Kęstutis, visą gyvenimą žvejojęs ir toliau rūkinantis žuvį. Vyriausybei pristačius vadinamąjį šeimos paketą, Neringoje sutiktų gyventojų nuomonės dėl valdžios siūlomų priemonių gimstamumui skatinti – išsiskiria. Dalis žmonių mano, kad bet kokios pastangos šeimoms padėti yra teigiamos, tačiau kiti gyventojai sako, jog politikai nebūtinai tinkamai dėlioja prioritetus. „Nėra lengvas klausimas. Taip, aš suprantu, kad yra gimstamumo problema. Gal nesu toks didelis optimistas pavienių reguliacinių priemonių, jos aktualios tik kai kurioms šeimoms. Stebiu tam tikrą pokytį ir jaunimo elgsenoj, kaip jie planuoja savo gyvenimą“, – svarsto Preiloje būstą turintis ir ne tik vasaromis čia vis atvykstantis Justas. Ved. Edvinas Kučinskas

  7. Sep 19

    Praeiviai Šiaulių rajone apie oro pavojaus pranešimus: kad tik ne kasdien, kaip Ukrainoje

    Trisdešimt aštuntoji „Praeivių“ laida kalbina žmones Kuršėnuose, Šiaulių rajono savivaldybėje. Mieste apstu gana naujos infrastruktūros, pavyzdžiui, akį patraukia pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bei kavinėms ir kitoms paslaugoms pritaikyti namukai. Tačiau gražėjančiais Kuršėnais džiaugiasi ne visi. Nuo seno pažįstamos buvusios bendradarbės, dabar neišskiriamos draugės – Birutė ir Aleksandra – susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, todėl mėgautis gyvenimu sunku. „Per mėnesį sudegdavo klumpės. Tokie darbai buvo. (...) Kai pasiklausai kitą sykį… nesakau, sunkus darbas ir tų pardavėjų yra. Bet kai eina namo, vos kojas pavelka. O man mintis: ką tu darytum, jei padirbtum vieną valandą mūsų darbą“, – apie fiziškai sunkų darbą, sukėlusį sveikatos problemų, prisiminimais dalijasi Kuršėnų gyventoja Birutė Tuo metu geriau laikosi Rugilė, į Kuršėnus sugrįžusi po ketverių metų gyvenimo sostinėje. Dabar ji dirba mažytėje kavinėje miesto centre ir džiaugiasi ramesniu tempu. „Būdavo tokių vietų, kur ilgiau užtrukdavo nuvažiuoti, visi kamščiai. Čia grįžus, atrodo, kad viskas ranka pasiekiama, pėsčiomis gali praeiti visus Kuršėnus“, – sako Rugilė. Lietuvoje pirmą kartą numušus droną, o daliai savivaldybių vėl sulaukus perspėjimų apie galimą pavojų, kai kurie Šiaulių rajono gyventojai sako, kad jaučia nemažai nerimo. „Žinokit, į tą reikalą žiūrim su didele baime, čia jau kas ką besakytų. Ir kažkaip pradedi galvoti, o ką žmonės jaučia, kurie gyvena Ukrainoje, kuriems tai tapo realybe? Ir neduok tu, Viešpatie, kad ta realybė ateitų ir pas mus“, – svarsto Kuršėnuose dirbanti Alina. Ved. Edvinas Kučinskas

  8. Sep 12

    Praeiviai Vilkaviškio rajone apie dviratininkų lenkimą: daugiau atstumo – saugiau

    Trisdešimt septintoji „Praeivių“ laida keliauja Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Jos centriniame mieste galima sutikti nemažai įvairiomis veiklomis užsiimančių žmonių. Tuo metu dar šiltomis rudens dienomis džiaugiasi niekur neskubančios senjorės. „Vienišos jau, tai ką ten namie. Susėdę ir šnekam apie jaunystę. Gražiausi prisiminimai buvo jaunystėj. Ir dabar gerai. Ko senjorams trūksta? Nieko“, – pasakoja kartu su seserimi ant suoliuko Vilkaviškio centre sėdinti Elena. Vaikštant Vilkaviškyje, neįmanoma nepastebėti kone ryškiausio miesto simbolio – autobusų stoties, kurios pastato architektūra neatsiejama nuo čia augančių medžių. „Vieta visiškai neeilinė. Tai yra Suvalkijos pažiba, pati gražiausia autobusų stotis visoje Lietuvoje. (...) Jeigu atvažiavot į Vilkaviškį, bet neatėjot į stotį, Vilkavišky nebuvot“, – užtikrintai sako autobusų stotyje dirbanti Kristina. Savo ruožtu Vilkaviškio sporto klube dirbantis Ramūnas pasakoja ir pats toliau sportuojantis. Paklaustas, kaip vertina šiuolaikinio jaunimo fizinę ištverme, sako, kad berniukams reikėtų leisti mažiau laiko prie ekranų. „Ką daryt? Nuo tų kompiuterių berniukus nutraukt, ypač. Silpnesni žymiai. Mergaitės normaliai, su berniukais bėda. Pasikeitė, matai, mityba, atėjo visokia sintetika“, – apie vaikų fizinį pasirengimą svarsto Vilkaviškio sporto klube dirbantis Ramūnas. Susisiekimo ministerijai svarstant, kaip keisti dviratininkų lenkimo taisykles, Vilkaviškio rajone sutiktų gyventojų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Dauguma norėtų, kad automobiliui lenkiant dviračio vairuotoją, būtų leidžiama kirsti ištisinę liniją, tačiau ministerija tokį variantą atmetą. „Aš galvoju, dviratininkams reikėtų palikti truputį to atstumo. Aišku, ir jie patys turėtų link dešinės pusės pasitraukti kuo daugiau. Bet manau, kad nieko tokio kirsti tą ištisinę, nes nežinai, kas gali nutikti. Gal tas dviratininkas susimėtys ir pargrius“, – apie dviratininkų lenkimo taisykles svarsto Kybartuose šunų kirpyklą turinti bei įvairius renginius organizuojanti Monika. Ved. Edvinas Kučinskas

About

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

You Might Also Like