Bernardinai.lt pokalbiai

Bernardinai.lt

Interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ tinklalaidė. Kasdieniniai pokalbiai ir nekasdieninės įžvalgos. Sekmadienio meditacijos

  1. 11/19/2024

    Kunigas Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris – apie knygą „Kunigo širdies dienoraštis“

    Naujojoje knygoje „Kunigo širdies dienoraštis“, pasak autoriaus – kunigo, rašytojo Beno Audriaus Martusevičiaus-Beno Lyrio, suguldyti patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Benas Lyris dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad kunigui neretai atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tekstai baltomis raidėmis juoduose lapuose. Kunigą B. A. Martusevičių-Beną Lyrį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Pasak pašnekovo, kunigo širdis plaka gyvenimu. „Mūsų visuomenėje labai mėgstama žvelgti pro rakto skylutę į kitų žmonių gyvenimus. Šioje knygoje tai tampa gydančiu žvilgsniu – rašau apie kiekvieno mūsų problemas: netektis, skausmą, baimes, sunkumus, apie tuos juodus gyvenimo tarpsnius, kai dažnai klausiama: o kur dabar yra Dievas? Stengiausi iškelti kažką šviesaus, padėti žmogui susivokti. Ši naujausia mano knyga yra tarsi greičiausias ir pigiausias terapeutas, padedantis susitaikyti su savo gyvenimu. Dalis tekstų knygoje parašyta baltai ant juodo lapo – tai ženklas, kad kiekvienoje tamsoje – netekus mylimo žmogaus ar panašiai – visada yra kažkas šviesaus. Visi esame pažeidžiami, trapūs, sunkiai išgyvename stresą. Per dienoraščio puslapius, per sutiktų žmonių istorijas mokau, kaip išgyventi sunkius momentus. Prisimenu, kaip per vienos knygos pristatymą priėjo gydytoja gražiais, ilgais plaukais. Pagyriau jos plaukus, o ji atsakė: „Kunige, čia perukas – man trečios stadijos vėžys, taikoma agresyvi chemoterapija. Žinau, kad man liko nedaug laiko. Gal galite parašyti knygą mano vaikams, kad jie turėtų ką skaityti, kai manęs nebus?“ Atsakiau, kad joks kunigas negali parašyti tokios knygos – tai galite padaryti jūs pati, bendraudama su savo vaikais tiek, kiek turite laiko, apkabindama juos ir rašydama jiems gyvenimo knygą į atmintį. Bendraudamas su skaitytojais, kviečiu žmones ieškoti Dievo ir žmogaus kiekvienoje situacijoje“, – pasakoja kun. B. A. Martusevičius. Jo teigimu, pas kunigą dažnai ateina net tie žmonės, kurie į bažnyčią žiūri rezervuotai. „Šiandien išgyvename sudėtingą laikotarpį – sveikatos sistema, ypač psichikos sveikatos, yra perkrauta, visuomenėje gausu įtampų ir krizių. Jaunas žmogus šiandien įstrigęs vartotojiškume, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai lieka nuošaly, nes nespėja su šiandienos technologijomis – internetine komunikacija, dirbtiniu intelektu. Kunigas šiandien yra svarbus ir lengvai pasiekiamas asmuo. Jis galbūt nepataria ir neeksperimentuoja, bet tiesiog išklauso. O žmogui dažnai paprasčiausiai reikia tos kitos ausies“, – tikina kun. B. A. Martusevičius. Jis viliasi, kad ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. „Šią knygą parašiau visiems slaugytojams, išgyvenantiems perdegimo sindromą, gydytojams, dirbantiems pagal pašaukimą, ligonių sielovadoje tarnaujantiems kunigams, sielovadininkams ir sergantiems žmonėms. Noriu parodyti, kad žmogus nėra paliktas vienas su savo problemomis. Visada šalia yra Dievas ir pasitikėjimas Juo. Jei sugebi prie Jo glaustis, pasitikėti Juo ir mylinčiais žmonėmis, daug ką galima išgyventi“, – teigia knygos autorius. Intriguoja kunigo kvietimas nebijoti sunkių akimirkų, nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. „Šiuo teiginiu kviečiu priimti visą savo gyvenimą tokį, koks jis mums duotas – negalvoti, kad darysiu tik tai, kas man patinka, ar kad esu nepažeidžiamas. Reikia mažais žingsneliais keliauti su Dievu, tuomet galima įveikti ir išspręsti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo beprasmiška ar neįveikiama“, – sako kun. B. A. Martusevičius. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kunigas-b-a-martusevicius-benas-lyris-keliaujant-su-dievu-galima-iveikti-bet-kokius-sunkumus/.

    Kunigas Benas Audrius Martusevičius-Benas Lyris – apie knygą „Kunigo širdies dienoraštis“
  2. 11/18/2024

    Karybos ekspertas Darius Antanaitis – apie oro atakas Ukrainoje ir karo nutraukimą

    Vakar Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė sieksiantis kitais metais užbaigti karą su Rusija diplomatinėmis priemonėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi būti nutrauktas ir kad tai bus JAV prioritetas. Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra. Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija per plataus masto ataką visoje Ukrainoje paleido 120 raketų ir 90 dronų. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino šį išpuolį Rusijos tikruoju atsaku Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su prezidentu V. Putinu. Kodėl Rusija taip suaktyvino puolamąsias operacijas? „Sukaupti tokį kiekį šaudmenų, bepiločių orlaivių, raketų nėra vienos ar dviejų dienų, savaitės ar mėnesio klausimas. Todėl susieti šį apšaudymą su Olafo Scholzo skambučiu Putinui yra šiek tiek naivu, nes tokios operacijos planuojamos iš anksto. Iš praeities žinome, kad rusai apšaudydavo Ukrainą tada, kai sukaupdavo pakankamą kiekį šaudmenų. Šį apšaudymą aš daugiau siečiau su pasibaigusiais rinkimais Jungtinėse Valstijose, nes rusams reikia kuo greičiau palaužti Ukrainos valią gintis, kad priimtų jų sąlygas, kol Amerikoje dar nesibaigė valdžios perdavimo procedūros“, – svarsto D. Antanaitis. V. Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu teigė, kad norėtų kitais metais užbaigti karą su Rusija, ir pridūrė, jog sieks tai padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad ukrainiečiai dabar rengiasi derybų procesui, tačiau iš Rusijos tikisi tik ultimatumų. „Kai tu kalbi iš stipriojo pozicijos, negali apsimesti, kad esi silpnas. Tu visą laiką privalai kalbėti iš stipriojo pozicijos. Rusija stokoja žmonių, juos verbuoja iš Šiaurės Korėjos, neturi įrangos, ji keliauja iš Šiaurės Korėjos ir Irano, neturi pinigų, nes skolos ir veikiančios sankcijos daro savo. Todėl Rusija šiek tiek blefuoja. Ar kalbės ultimatumais? Turbūt kalbės ir privalės jais kalbėti. O šnekant apie karo užbaigimą diplomatinėmis priemonėmis – visi karai baigiasi diplomatinėmis priemonėmis, ir, be abejo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui reikės atsisėsti ir kalbėti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu“, – aiškina karybos ekspertas. „Niekas nesustabdys Putino skambučiais telefonu. Praėjusią naktį surengta ataka – vienas galingiausių smūgių per visą karo laikotarpį – įrodė, kad diplomatija telefonu negali pakeisti faktinės visų Vakarų pagalbos Ukrainai. Ateinančios savaitės bus lemtingos ne tik karo eigai, bet ir mūsų ateičiai“, – parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Aš nenorėčiau komentuoti politikų pastebėjimų. Tik noriu pasakyti, kad bet koks karas baigiasi pokalbiais ir susitarimais, diplomatinėmis kalbomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasakė, kad nori užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis. Vadinasi, jis privalės kalbėtis su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tuo pat metu Olafas Scholzas galbūt gavo naudingos informacijos iš Putino. Tai mes matome iš viešų šaltinių. Jis pasakė, kad Rusija nenusiteikusi nuolaidžiauti, o tai reiškia, jog Vakarai privalo toliau remti Ukrainą. Todėl aš manau, kad mes kartais turime išgirsti tai, kas sakoma, o ne tai, ką norime išgirsti. Olafas Scholzas tvirtina, kad Putinas neatsisako savo tolesnių tikslų, kuriuos buvo įvardinęs 2022-aisiais, o tai reiškia, kad Vakarai toliau privalo remti Ukrainą“, – teigia D. Antanaitis. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanaitis-rusija-ir-toliau-nenusiteikusi-konstruktyvioms-taikos-deryboms-su-ukraina/.

    Karybos ekspertas Darius Antanaitis – apie oro atakas Ukrainoje ir karo nutraukimą
  3. 11/17/2024

    Sekmadienio meditacija. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM

    XXXIII eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e33_s.html Budėkime – melskimės ir laukime Viešpaties Šiandien švenčiame trisdešimt trečiąjį eilinį sekmadienį, Dievo žodis – Evangelija pagal Morkų mums byloja apie apokaliptinius laikus, kurie mūsų laukia. Ypač laukiame antrojo Jėzaus atėjimo. Primename šiandien, kad turime budėti ir melstis, prašyti Dievo malonės, kad sugebėtume stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje, būti Jėzaus malonės tarnais, broliais ir sesėmis. Nereikia bijoti ir būti apimtiems nerimo dėl laukiančių sunkių laikų. Reikia kas dieną egzaminuojamiems ir nuolat vis iš naujo Dievo ištiriamiems mąstyti apie Dievo žodį, maldos gyvenimą, kiekvieną dieną išgyventi su Dievu, nepamirštant, kad mano artimui, broliui ir sesei, taip pat reikalinga Dievo malonė. Visos nuostabios priemonės yra skirtos mūsų drąsai, ryžtui ir iššūkiui – kad išgyventume Dievo malonę, turime kiekvieną dieną numirti ir kiekvieną dieną prisikelti. Numirti nuodėmės svoriui, kryžiaus svoriui, kad prisikeltume per išpažinties malonę – Susitaikinimo sakramentą Dievo draugystėje. Kad galėtume įžengti per talpiuosius amžinojo gyvenimo vartus, reikia nebijoti sukrėtimų. Karai, pandemijos, vienokios ar kitokios šiandienos gyvenimo kliūtys prakalbina mus. Ir pats Dievas tyrinėja mus: ar iš tiesų esame pasiruošę per sunkiausių laikų išbandymus būti su Dievu, ištikimi, mylintys. Kiekvieno mūsų sąžinę ištiria Viešpats – ar esame sąžiningi sau, artimui ir Dievui. Ar kiekvieną kartą per Dievo žodį, sakramentines malones, maldą, artimo meilės gerumo darbą priimame tai, ką Dievas mums šiandien suteikia. Nepaisydamas mūsų gyvenimo negandų, oro sąlygų, nepaisydamas šiandienos mūsų gyvenime esamos situacijos, karų ir potvynių, Dievas pasiruošęs būti mūsų pusėje, bet laukia ir iš mūsų atsakymo. Ar mes esame su Dievu ir ištariame „Taip“, ar nutolstame nuo Dievo, numojame ranka, abejingai žvelgiame į gyvenimą ir laukiame, kada pats Dievas mus prakalbins, patys nesiekdami būti Dievo malonėje. Viešpats nuolat į mus kreipiasi, prie mūsų prieina, ir nors kartais mums atrodo, kad nejaučiame Dievo veikimo, bet per įvairias mūsų gyvenimo situacijas ir negandas Viešpats lieka nuolat kartu su mumis. „Iš tiesų sakau jums, – sako Dievo žodis Evangelijoje pagal Morkų, – nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 30–32). Turime nebijoti būti užklupti Dievo – Jis, kaip šeimininkas, grįžtantis į savo tėviškę, nori rasti mus budinčius, todėl drąsiai išpažindami kasdienybėje Dievo malones, išlikime budrūs – budėkime, melskime tų malonių ir mokėkime dėkoti už visa gerą, ką Dievas duoda, net ir sunkiausią išmėginimų kryžių, kad sutvirtinti ir sustiprinti išliktume Dievo draugystėje. Amen. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM yra Mažesniųjų brolių ordino vienuolis, Kauno Šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno namų vikaras. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-budekime-melskimes-ir-laukime-viespaties/

    Sekmadienio meditacija. Diakonas br. Saulius Bernardas Belickas OFM
  4. 11/14/2024

    Juozas Statkevičius – apie aukštąją madą, visuomenę ir savo naująją kolekciją

    Šį savaitgalį aukštosios mados dizaineris, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius pristato 2025-ųjų pavasario–vasaros kolekciją. Jis žada tautiečiams, pasiilgusiems grožio ir elegancijos, parodyti daug daugiau, nei pamatė Paryžius. Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ mados kūrėjas pabrėžia, kad kol kas mes tik mokomės pasitelkę madą pristatyti Lietuvą pasauliui. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Paklaustas, ar jaučiasi esantis Lietuvos vizitinė kortelė, dalyvaudamas pasauliniuose aukštosios mados renginiuose, J. Statkevičius tikina: „Tiesiog myliu savo darbą ir jį sąžiningai dirbu jau 36-erius metus. Net nežinau, esu ta vizitinė kortelė, ar ne. Čia žmonėms spręsti. Bet pagal tai, kiek žmonių pamatė mano kolekciją Paryžiuje – o tai yra keli milijonai ir dar spausdintinė medžiaga, – manau, vis dėlto tai didžiulis dalykas ir savotiška diplomatinė misija. Net keista, kad mada gali taip toli nueiti, taip reklamuoti mūsų šalį ir suteikti jai galimybę atskleisti savo veidą, kaip aš sakau – saulei ir pasauliui.“ Kaip aukštoji mada apskritai keičia Lietuvos žmonių požiūrį į madą? Ir ar veikia jų aprangą? „Aš negaliu tiesiai atsakyti. Nes jeigu pasakyčiau, tikrai gaučiau Nobelio premiją, – svarsto mados kūrėjas. – Manau, mada yra normalios europinės šalies kultūrinė terpė, o kiekviena normali europinė šalis turi turėti ir savo madą, ir savo teatrą, ir savo muziką, ir t. t. Esu vienas varžtelis dideliame katile, tame kokteilyje, kuris priklauso valstybei, siekiančiai turėti visas kultūrines gaires. Mada yra tarptautinė kalba, kurią supranta daugybė žmonių. Galbūt kai kuriems atrodo, kad tai paviršius, kad mada – tai nieko svarbaus... Bet iš tikrųjų pasakysiu labai paprastą dalyką: mes nė vienas nesėdime nei darbe, nei lauke nuogi. Aišku, yra paprasčiausia apranga, siuvimo meistrystė, gatavi drabužiai, ir yra aukštoji mada, otkutiūras. Bet viskas susiję, viskas sueina į vieną dalyką. Būna, žmogus sako: „Oi, aš negaliu, čia man brangu...“ Suprantate – ne brangumas esmė. Esmė yra būtent mados kultūra. Kai žmogus gali pasižiūrėti, pasisemti estetikos, skonio.“ J. Statkevičiaus teigimu, mūsų visuomenėje yra vadovų, kurie nelabai susivokia mados situacijoje. „Jūs žinote mūsų puikią pasaulinio lygio dainininkę Asmik Grigorian, kuri dainuoja daug metų. Kai pasaulis ją pripažino, staiga visi krito prieš ją ant kelių ir puolė garbinti. Aš pažįstu Asmik – kokia ji buvo, tokia ir liko. Žmogus kaip dainavo, taip ir dainuoja. Lygiai taip pat ir aš. Kaip kūriau madas Paryžiuje ar Lietuvoje, taip tebekuriu – aš nepasikeičiau. Esu lygiai toks pats. Bet ta valdininkų nuomonė, kad maždaug tegul kapstosi, nesvarbu... Jie nesupranta vieno dalyko – kad stengiuosi vystyti mados kalbos misiją visam pasauliui. Dar daug žmonių nežino, kur ta Lietuva, kas yra jos sostinė, kokia kalba mes kalbame, ar mes esame Europos Sąjungoje. Ir manau, mums reikia plėsti ir dauginti žinias apie Lietuvą per madą. Gaila, kad valdininkai mažai apie tai galvoja. Jiems atrodo, kad čia tik gražios mergaitės pavaikšto, ir jokio darbo čia nėra. Bet palaipsniui toks požiūris keisis, ir dėl to aš darau labai daug“, – aiškina J. Statkevičius. „Aš nestokoju dėmesio. Aš labai populiarus. Mane pažįsta ir turguje, ir kitur. Tiesiog negaliu ramiai praeiti gatve. Tapau savo populiarumo auka. Esmė – ne dėmesys, esmė – nesirūpinimas ne manimi, o valstybe. Aš neprašau dėmesio, aš nieko neprašau. Tiesiog noriu paaiškinti vieną dalyką – kad per madą galima atskleisti Lietuvos veidą visam pasauliui dar ryškiau ir gražiau. Pramuštas tarptautinis kelias – aš jį pramušiau Paryžiuje, Čikagoje. Ir tai nėra lengva. Tai labai sudėtinga ir nemažai kainuoja“, – teigia aukštosios mados kūrėjas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/j-statkevicius-per-mada-galima-atskleisti-lietuvos-veida-visam-pasauliui-dar-ryskiau-ir-graziau/.

    Juozas Statkevičius – apie aukštąją madą, visuomenę ir savo naująją kolekciją
  5. 11/13/2024

    Arkivysk. Visvaldas Kulbokas – apie įvairių šalių ir Šventojo Sosto pagalbą kovojančiai Ukrainai

    Jau beveik trejus metus Ukrainoje reziduojantis arkivyskupas, Šventojo Sosto nuncijus Kyjive Visvaldas Kulbokas, be įvairiapusės įvairių šalių pagalbos kovojančiai Ukrainai, pabrėžia paprasčiausios moralinės pagalbos svarbą. Arkivyskupas sako, kad sunku įsivaizduoti, ką išgyvena ukrainiečiai netekę kare savo artimųjų, žuvusių, sužeistų, kalėjimuose uždarytų kaip karo belaisviai, ar prievarta išvežtų į Rusiją vaikų. Arkivyskupą V. Kulboką kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Apibūdindamas beveik trejus metus tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, arkivyskupas teigia: „Karas yra nepaprastai intensyvus. Kartais net neturime laiko mąstyti – realybė yra labai arši. Pavyzdžiui, neseniai turėjau suplanuotą susitikimą su viena ambasadore. Dėl miesto apšaudymo ji negalėjo atvykti laiku. Kai atvyko, pasakė, kad naktį nemiegojo, nes gyvenant aukštai teko kelis kartus leistis į slėptuvę. Dabartinė realybė kupina nuovargio, nekalbant apie belaisvius, vaikus, kurie išvežti į Rusiją, ar okupuotas teritorijas, žuvusiuosius ar sužeistuosius. Realybė tiesiog žiauri.“ Kokias pastangas deda Šventasis Sostas, kad šis karas greičiau baigtųsi, ir kokią pagalbą teikia nukentėjusiesiems? „Karo pabaiga yra visos Ukrainos svajonė, – sako arkivyskupas. – Šventasis Sostas kartu su kitais tarptautiniais partneriais – JAV, Kinija ir kitomis šalimis – nuolat ieško sprendimų. Tačiau per beveik trejus metus nemačiau nė vienos konkrečios iniciatyvos, kuri būtų raktas į karo pabaigą. Todėl susitelkiame į humanitarinę pagalbą. Mūsų nunciatūra perdavė Vatikanui apie 5000 vardų – tai įvairių kategorijų žmonės: kunigai, pastoriai, medikai, moterys, nepilnamečiai vaikai, sunkiai sergantieji. Nors rezultatai nėra dideli, bet pastangos nuolatinės. Per 2024 metų Velykas popiežius Šv. Petro aikštėje paragino apsikeisti visais belaisviais. Šis moralinis palaikymas prisidėjo prie keliolikos žmonių išlaisvinimo. Ypač sudėtingas darbas susijęs su vaikais – trūksta tikslios informacijos apie jų buvimo vietą Rusijos regionuose. Kartais dėl vieno ar dviejų vaikų derybos trunka mėnesius. Taip pat teikiame dvasinę ir moralinę pagalbą belaisvių šeimų nariams, kurie išgyvena sunkų laikotarpį.“ Pasak arkivyskupo V. Kulboko, Lietuvos pagalba Ukrainoje vertinama labai teigiamai. „Kadangi esu kilęs iš Lietuvos, dažnai girdžiu padėkas, pabrėžiama, kad Lietuva supranta Ukrainos istoriją ir nuoširdžiai palaiko. Šių padėkų yra be galo daug. Apie tai galima rašyti knygą“, – teigia arkivyskupas V. Kulbokas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/arkivyskupas-v-kulbokas-ukrainai-reikia-ne-tik-karines-pagalbos-bet-ir-moralines-dvasines-paramos/.

    Arkivysk. Visvaldas Kulbokas – apie įvairių šalių ir Šventojo Sosto pagalbą kovojančiai Ukrainai
  6. 11/03/2024

    Sekmadienio meditacija. Kun. D. Stankevičius. Didžiojo meilės įsakymo ženklas – Kristus ant kryžiaus

    XXXI eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/b_e31_s.html Seserys ir broliai Kristuje, sveikinu jus visus! Šiandien švenčiame trisdešimt pirmąjį eilinį sekmadienį, ir Dievas mūsų klausia apie prioritetus – kas svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime? Šis klausimas nėra naujas. Ir fariziejai klausia Jėzaus Jo nuomonės, kuris įsakymas, iš žydams žinomų daugiau negu 600 įsakymų, yra svarbiausias. Savo kasdienybėje, savo kultūroje, kurioje gyvename, dar vadinamoje skubos kultūroje, verčiamės per galvas, bandome nuveikti daugybę darbų, turime daugybę prioritetų. Bet ar sustojame ties tuo, kas yra svarbiausia? Jėzus į užduotą klausimą atsako, kad svarbiausias dalykas yra mylėti Dievą visa savo esybe – protu, siela, visomis pastangomis. Tai nėra nauja žydams, nes šis įsakymas yra Senajame Testamente – Toroje – Pakartotojo įstatymo knygoje. Tačiau Jėzus priduria, kad Dievo meilė yra neįsivaizduojama be artimo meilės. Jeigu mes sakome, kad mylime Dievą, tačiau nesiimame jokių veiksmų tą meilę išreikšti, tai ši meilė nėra tikra. Lygiai taip, kaip kitoje Evangelijos vietoje yra sakoma, kad tas, kuris nerodo meilės savo artimui, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs. Jėzus, sujungdamas šiuos du įsakymus, mus moko, kad meilė nėra vien tiktai abstraktus žodis – meilė yra tikra, kuomet ji reiškiasi konkrečiais veiksmais. Tad ir kiekvienas iš mūsų esame kviečiami šia meile dalintis. Jeigu atsiesime artimo meilę nuo meilės Dievui, ši meilė taip pat bus netikra, nes ji atsidurs pavojuje suprasti ją labai savanaudiškai, savitiksliai – ji bus egoistinė. Kitaip sakant, dažniausiai be meilės Dievui mes negalime tinkamai parodyti ir meilės artimui, nes visuomet ją rodysime tiktai tiek, kiek ji bus mums naudinga. Mes visą laiką trokšime tą meilę rodyti tiktai tiems, kurie mums taip pat atsilygina meile, geru. O Dievas moko mus mylėti tobulai – moko mylėti visus, nepaisant jų elgesio. Ir šią meilę Jis parodė savo konkrečiu pavyzdžiu – Žodžiu, išėjusiu iš Jo lūpų, tapusių kūnu, Jėzumi Kristumi, kuris šią meilę ant kryžiaus atidavė už kiekvieną iš mūsų. Už visus, kurie buvome to neverti ir nenusipelnę jokiais gerais darbais, o priešingai – paskendę nuodėmėje. Tad ir Didysis įsakymas, kurį cituoja Jėzus, sujungdamas meilę Dievui ir meilę artimui, kiekvienam sutiktajam, mus kviečia gyventi tikra meile, ne išgalvota, ne „nukabinta“ iš Dangaus, ne egoistine, bet atsiduodančia, kurios pavyzdį rodo pats Jėzus Kristus. Tad klauskime šiandien savęs: kas mano gyvenime yra svarbiausia? Ar tarp daugybės prioritetų užduočių, tikslų asmeniniame gyvenime, šeimoje, profesinėje srityje – ar tarp šių prioritetų pirmoji vieta yra skiriama Dievui? Ar mes įgyvendiname tą gerai žinomą posakį, kad, jeigu Dievas mūsų gyvenimuose yra pirmoje vietoje, tai visa kita mūsų gyvenimuose susidėlioja į savas reikiamas vietas? Gyvenkime tuo įsakymu, kurio mus moko Jėzus. Gali nuskambėti keistai – kaip galime gyventi įsakyta meile? Tačiau abejonė kyla iš mūsų sužeistumo. Be Dievo malonės, be mūsų bendrystės su Juo mūsų meilė bus savanaudiška ir egoistiška. Tad semkimės tos meilės iš bendrystės su Dievu ir dalinkimės ja savo gyvenimuose su kiekvienu sutiktuoju. Amen. Kun. Deividas Stankevičius kunigystės šventimus Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo rankų uždėjimu priėmė 2024 m. balandžio 20 d., jis yra Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vikaras. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadienio-meditacija-didziojo-meiles-isakymo-zenklas-kristus-ant-kryziaus/

    Sekmadienio meditacija. Kun. D. Stankevičius. Didžiojo meilės įsakymo ženklas – Kristus ant kryžiaus

About

Interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ tinklalaidė. Kasdieniniai pokalbiai ir nekasdieninės įžvalgos. Sekmadienio meditacijos