Dešimt balų

LRT

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

  1. May 28

    Nebelieka nei vaikų, nei mokyklų: regionuose vyksta tylioji pertvarka

    Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus. Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų. Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų. Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto. Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę? LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas. Ved. Jonė Kučinskaitė.

    27 min
  2. May 14

    Ekranai užvaldo vasaras: paaugliai atsisako stovyklų

    Du trečdaliai 14 metų ir vyresnių Lietuvos mokinių praėjusią vasarą nenorėjo vykti į jokias vasaros stovyklas; į kurias kadaise verždavosi jų tėvai, bet negavę kelialapių, likdavo leisti laiko kiemuose. Šias tendencijas atskleidė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta moksleivių apklausa. Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai nebenori vasaros stovyklų, – ekranai. Paaugliai labiau nori žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus, naršyti socialiniuose tinkluose. Prie ekranų įpratę jaunuoliai vis sunkiau ryžtasi vykti ten, kur tenka bendrauti gyvai, susipažinti su nepažįstamais žmonėmis ir išeiti iš savo komforto zonos. Daliai jų nerimą kelia vien pati mintis apie naują aplinką, nežinomus žmones ir baimę nepritapti. O jaunuoliams, pasiryžusiems vykti į stovyklą, vienu didžiausių iššūkių tampa telefonų ribojimas – dalis paauglių pyksta, nuobodžiauja, nerimauja ar net užsisklendžia savyje. Vis dėlto stovyklų organizatoriai pastebi, kad paauglius stipriai įtraukia tikros patirtys ir emocijos. Jaunimą ypač įtraukia banglenčių užsiėmimai, išvykos dviračiais, emociniai žaidimai, komandų prisistatymai bei naktiniai žygiai su nakvyne ant jūros kranto. Bet vis dėlto kaip įkalbėti paauglius išbandyti kitokį vasaros laisvalaikį, nei sėdėjimas prie ekrano? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, stovyklų organizatorius Mantas Karanauskas, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus bei Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovo pavaduotoja Rasa Povilavičienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

    28 min
  3. Apr 23

    Švietimo reformų džiazas verčia mokyklas diegti užsienio programas

    Lietuvos nacionalinė švietimo sistema pasiekė kritinę (ne)pasitikėjimo ribą. Mokinių, besimokančių pagal tarptautines programas, skaičius per 5 metus išaugo daugiau nei 4 kartus – nuo 340 iki daugiau nei 1400. Kiekvienos naujos valdančiosios daugumos švietimo reformų „jam session“ – kai naujinama vos paleista atnaujinta bendrojo ugdymo programa, o ir kas kelerius metus kaitaliojama valstybinių brandos egzaminų tvarka, negebama parengti egzaminų užduočių be klaidų, pačios užduotys savo sudėtingumu yra nepalyginamos tarp skirtingų laidų abiturientų, veja mokyklas į tarptautinių programų „egzilį“. Kasmet vis daugiau nebe tik privačių, o ir savivaldybių mokyklų pereina ir teikia paraiškas mokyti, pagal tarptautines Cambridge'o arba Tarptautinio bakalaureato (IB) programas. Jos siūlo tai, ko nepajėgia užtikrinti valstybinė programa – nuspėjamumą mažiausiai penkeriems metams į priekį. Be to, tarptautinių egzaminų užduotys yra parengiamos ir išbandomos likus apie dvejiems metams iki egzaminų, tad jose nėra klaidų, o vertinimas vyksta centralizuotai. Tad vis daugiau šeimų renkasi investuoti į aiškumą ir nuspėjamumą. Kokie mokytojų (mokančių ir pagal nacionalinę, ir pagal tarptautinę programas) požiūriu yra tarptautinių programų pliusai? Ir ar tikrai nėra jokių minusų? O ir ar Lietuva tikrai yra tokia šalis, kuri negeba sukurti aiškios, stabilios mokyklinės programos bei egzaminų užduočių, kad nekiltų stresas nei mokiniams, nei mokytojams? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja nacionalines ir tarptautines bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokytojai: Asta Navickaitė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės pavaduotoja, biologijos mokytoja, Lina Labžentienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja, ir Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Ved. Jonė Kučinskaitė.

    29 min
  4. Apr 16

    Kiek kainuotų Prezidentūros pasiūlyta nauja egzaminų reforma?

    Prezidentūros idėja keisti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemą sukėlė aštrias diskusijas švietimo bendruomenėje. Prezidentūra siūlo atsisakyti galimybės rinktis laikyti bet kurį iš net keliolikos egzaminų ir įvesti tris privalomus integruotus – lietuvių kalbos ir literatūros, su integruotu menų ir etnokultūros dalyku egzaminą; valstybės pagrindų egzaminą, į kurį būtų integruota istorija, geografija, pilietiškumas ir ekonomika bei gamtos mokslų egzaminą, su į jį integruota biologija, fizika, chemija, matematika ir informacinėmis technologijomis. Taip pat numatomas privalomas brandos darbas. O galutinis vertinimas būtų sudaromas iš egzaminų rezultatų ir 11–12 klasių pažymių vidurkių. Prezidentūra teigia, kad toks modelis skatintų platesnį išprusimą ir sumažintų administracinę naštą. Vis dėlto mokytojai, mokyklų vadovai ir korepetitoriai įspėja, kad problema – ne egzaminų skaičius, o atnaujintų mokyklinių programų perkrova, egzaminų užduočių klaidos ir (ne)patikimumas, taip pat vertinimo logikos trūkumas. Kritikai pabrėžia, kad integruoti egzaminai nė vienos šių problemų neišspręstų, o tik dar padidintų kai kurias problemas. Pirmiausia, daugeliui mokyklų stinga gamtos mokslų, ypač biologijos, chemijos, fizikos, taip pat IT mokytojų. Taigi, nesant jų, dar labiau ryškės abiturientų skirtingas pasirengimo egzaminui lygis, o ir plis korepetitoriavimo mastas bei socialinė nelygybė. Mat nesant mokytojo turtingieji tėvai samdys dar daugiau disciplinų korepetitorių. Galiausiai, absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų mokytojų neturi integruoto dalyko dėstymo patirties. Mokiniai – taip pat. O ir abejojama, ar Lietuva turi pakankamai specialistų kokybiškoms tarpdisciplininėms egzaminų užduotims rengti. Keliama ir specializacijos problema – esą vyresnėse klasėse mokiniai turėtų gilintis į pasirinktą kryptį, o ne būti vertinami pagal platų, visus dalykus apimantį egzaminą. O ir, ar tai reikštų, kad, pagal Prezidentūros siūlomą modelį, jau ir visi būsimi menininkai turės laikyti matematikos bei gamtos mokslų egzaminą? Kritikuojamas ir privalomas brandos darbas, kuris, oponentų pastebėjimais, išsakytais socialiniuose tinkluose, gali tapti formalumu ir didinti nelygybę tarp mokinių. Mat vėlgi – tam, kad mokinys parengtų tokį darbą, o ne tik jį sugeneruotų su dirbtinio intelekto įrankiais, reikia, kad įsitrauktų ir mokytojai, kurie sunkiai susitvarko jau ir su dabartiniu krūviu. Taigi, esą krūvis nei mokiniams, nei mokytojams egzaminų metu ne tik, kad nesumažėtų, o dargi padidėtų. Mat reikėtų dar daugiau iš esmės visų disciplinų vertintojų integruotam egzaminui vertinti. O ir nesą aišku, kiek kainuotų tokia dar viena reforma. LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

    28 min
  5. Apr 9

    Ar reikia naujos mokyklų tinklo pertvarkos?

    Tai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę progimnaziją, po to – į keturmetę gimnaziją. Be to, egzistuoja dešimtmetės pagrindinės mokyklos bei ilgosios, dvylikametės gimnazijos. Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo. Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis. Todėl atsakymas nėra vienareikšmis. Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos? LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

    28 min

About

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

More From LRT