Dešimt balų

LRT

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

  1. Sep 24

    PIRLS ir TIMSS: daugiau namų darbų nebūtinai reiškia geresnius rezultatus

    Dar tik ketvirta mokslo metų savaitė, o dalis vaikų tokie pavargę, lyg būtų ne rugsėjis, o gegužės galas. Kur slypi problema? Ar tikrai vien vaikuose, kurie „nesusikaupia“, „tingi“ ar per daug žiūri į telefoną? O ar nėra taip, kad seni mokymo(si) įpročiai tiesiog nebeveikia? Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkių atliktas tyrimas griauna nusistovėjusią aksiomą: daugiau užduočių, daugiau pratybų, daugiau valandų prie stalo – vadinasi, daugiau išmokta. Mat jei vaikas nespėjo darbo baigti klasėje, vakare jis jau yra pavargęs ir nebūtinai taps greitesniu, atidesniu – veikiau priešingai. Dar viena nepatogi žinia: pilnas pratybų sąsiuvinis nėra įrodymas, kad pilna ir galva. Priešingai, PIRLS ir TIMSS tyrimų, apėmusių 24 šalis, analizės nerodo koreliacijos, kad kuo daugiau namų darbų ar kuo ilgiau vaikas juos ruošia, tuo geresni jo akademiniai rezultatai. Iš tiesų daug svarbiau, ką vaikas su ta medžiaga daro. Kartais daugiau naudos duoda ne dar dešimt panašių pratimų, o užversta knyga ir bandymas pačiam paaiškinti, ką išmokai, ką supratai, o kur dar stringi. Tad gal metas pagaliau matuoti ne tai, kiek vaikas prasėdėjo prie namų darbų, o tai, ar per tą laiką jo galvoje iš tiesų kas nors įvyko. LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkės: dr. Agnė Predkelienė, dr. Neringa Baranauskienė ir dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė. Ved. Jonė Kučinskaitė

  2. Sep 17

    Mokytojų rūmai: daugiau galios mokytojams ar daugiau kontrolės?

    Lietuvos mokytojus slegia biurokratija, perteklinis reguliavimas, perdegimas, mokytojų trūksta, o jų balsas priimant švietimo sprendimus per silpnas. Taip problemas diagnozuoja Prezidentūra ir siūlo sprendimą – steigti Mokytojų rūmus. Šiems Rūmams privalėtų priklausyti visi mokytojai ir mokėti nario mokestį. O nepriklausymas Mokytojų rūmams taptų kliūtimi dirbti mokytoju. Rūmai atstovautų mokytojus valdžios institucijose, bet kartu prižiūrėtų jų profesinę etiką, dalyvautų atestacijoje, kvalifikacinių kategorijų, profesinės karjeros ir profesinio tobulėjimo sistemoje. Projekto rengėjai žada, kad naujoji savivalda mažins biurokratiją, tačiau kol kas negali pasakyti, kiek jos sukūrimas ir veikla kainuos valstybei ir kiek – pačiam mokytojui. Neaišku ir tai, kokių šiandien veikiančių struktūrų, funkcijų bei procedūrų bus atsisakyta, kad greta senosios sistemos neatsirastų dar vienas administravimo sluoksnis. Siūlomam modeliui jau nepritaria 27 pedagogų asociacijos, kritiškai jį vertina ir profesinės sąjungos. Tad ar Mokytojų rūmai suteiks mokytojams daugiau galios sprendžiant švietimo klausimus, ar daugiau galios spręsti apie patį mokytoją? Ir ar profesinė savivalda tebėra savivalda, jeigu priklausyti jai ir už tai mokėti privaloma? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoj Lietuvos šokio mokytojų asociacijos prezidentas, šokio bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Arnoldas Riekumas, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos vadovė Kristina Urbonienė bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

  3. Sep 10

    Privalomas Gynybos įgūdžių kursas – įstatyme. O kas mokyklų tvarkaraščiuose?

    Krašto apsaugos ministerija skelbia apie toliau plečiamą Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mokyklose: daugiau 7–8 klasių mokinių įtraukiami į praktinius užsiėmimus, o nuo 2027 metų planuojami pilotiniai užsiėmimai ir 5–6 klasių mokiniams. Visi devintokai jau dabar išklauso trijų dienų kursą, kuriame mokosi išgyvenimo, pirmosios pagalbos, reagavimo į krizes ir kitų praktinių įgūdžių. Tačiau kai kurie Švietimo įstatymo pataisų iniciatoriai sako, kad galutinis modelis yra gerokai kuklesnis, nei buvo siūlyta iš pradžių. Mat pirminiame projekte buvo numatyta nuosekli, visą pagrindinį ir vidurinį ugdymą apimanti gynybos įgūdžių sistema, su aiškiu kurso dažnumu skirtingose klasėse ir integracija į kitų dalykų pamokas. Po svarstymų Seime šios detalės iš įstatymo buvo išbrauktos, paliekant tik nuostatą, kad švietimo ir krašto apsaugos ministrai kartu tvirtina privalomo Gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarką. Įstatyme taip pat nebeliko konkrečiai nustatyta, kurių klasių mokiniai, kiek kartų ir kokios trukmės kursą turėtų išklausyti. Pataisų iniciatoriai akcentuoja ir tai, kad buvo siekta didesnio praktinio pasirengimo realaus ginkluoto konflikto sąlygomis – nuo taktinės medicinos iki ginklo valdymo pagrindų bei atskirų modulių integravimo į biologijos, gyvenimo įgūdžių ir kitų dalykų pamokas. Tuo metu dabar pristatoma daugiausia jau anksčiau veikusio Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtrą į jaunesnes klases. Todėl kyla klausimas, ar plečiama esama programa atitinka tą privalomo Gynybos įgūdžių kurso modelį, dėl kurio buvo pakeistas Švietimo įstatymas. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir buvusio krašto apsaugos ministro patarėjas dr. Arūnas Šileris, kuris buvo atsakingas už memorandumo dėl mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros veiksmų parengimą. Ved. Jonė Kučinskaitė

  4. Sep 3

    Ar mokytojas turi teisę pasakyti mokiniui „ne“?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė naujus 2026-2027 mokslo metus pasitinka žadėdama daugiau pagarbos ir pasitikėjimo mokytoju bei mokykla. Tačiau koks šiandien turi būti mokytojas, kad jį mokiniai laikytų autoritetu? Iš mokytojo tikimasi ne tik kompetencijos – jis turi būti draugiškas, empatiškas, suprantantis, palaikantis. Bet ar stengdamiesi mokytoją priartinti prie vaiko neištrynėme ribos tarp mokytojo ir draugo? Mokytojas liepia padėti telefoną – „kodėl?“ Prašo nusiimti kepurę – „o kur parašyta?“ Neleidžia perrašyti kontrolinio, kyla ginčas. Parašo ketvertą – ir tėvai vaiko jau klausia ne „kodėl gavai ketvertą?“, o „kodėl mokytojas tau parašė tik ketvertą?“ Galiausiai, kas nutinka mokytojo autoritetui, kai vaikas namuose išgirsta: „mokytoja nusišneka“, „parašysiu direktorei“, „ji neturi teisės tau taip sakyti“? Net jei mokytojas suklydo, ar suaugusiųjų konfliktas, vykstantis vaiko akivaizdoje, nesumenkina jo autoriteto dar iki tol, kol išsiaiškinama, kas iš tiesų nutiko? Negana to, tai, kas anksčiau baigdavosi klasėje, šiandien per kelias minutes gali atsidurti klasės „Messenger“ grupėje ar „TikTok“ platformoje – mokytojo žodžiai pateikiami be konteksto, o viešas nuosprendis priimamas dar jam nespėjus paaiškinti situacijos. Kai konfliktas pasiekia mokyklos vadovybę, atsiranda dar vienas klausimas: ar mokytojas žino, kad pagrįstai nustatęs ribą sulauks direktoriaus palaikymo? Kita vertus, sakydami, kad anksčiau visi drebėjo prieš mokytoją, todėl jis buvo autoritetas, taip pat kalbame ne apie pagarbą, o apie baime grįstą nelygiavertį santykį. Tad koks mokytojas šiandien mokiniui yra autoritetu? Ar jis dar gali pasakyti: „trukdai – išeik“, „šitas darbas vertas ketverto“ ir žinoti, kad pagrįstą jo sprendimą palaikys mokykla bei šeima? O ir kur šiandien baigiasi vaiko teisė klausti, nesutikti, ginčytis bei prasideda mokytojo teisė nustatyti ribą ir pasakyti „ne“? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dvyliktokas Jokūbas, vilnietė Jūratė Stankuvienė, mokytoja Živilė Šiškienė ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi. Ved. Jonė Kučinskaitė.

  5. Aug 27

    Mokytojų trūkumą dengs ne specialistai ir 1,5 etato dirbantys pedagogai. O mokinys?

    Iki rugsėjo 1-osios likus vos kelioms dienoms, Lietuvos mokyklos vis dar ieško nuo pustrečio šimto iki trijų šimtų mokytojų. Tai skelbia tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek Užimtumo tarnyba. Taigi daugybė mokinių nei rugsėjo 1-ąją, nei galbūt net visą rugsėjį nežinos, kas jiems šiais mokslo metais dėstys matematiką, lietuvių kalbą, chemiją, fiziką ar biologiją... Iš tiesų mokytojų trūktų gerokai daugiau, jei ne faktas, kad tūkstančiai mokytojų dirba didesniu, neretai net 1,5 etato krūviu. Be to, mokyklos jau atvertos ir įvairių sričių specialistams, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, bet turintiems reikalingo dalyko žinių. Tai irgi sumažina oficialiai matomą problemos mastą. Tai reiškia, kad kalbėdami apie „250 trūkstamų mokytojų“ matome tik dalį problemos. Jei mokyklos negalėtų dalies trūkstamų valandų uždengti mokytojais, dirbančiais pusantro etato, ar specialistais, neturinčiais pedagoginio išsilavinimo, realus reikalingų pedagogų skaičius būtų gerokai didesnis – toks, kokį matydavome pastaraisiais metais. Bet ar toks laikinas problemos užmaskavimas neatvers kitų bėdų – mokytojų pervargimo, perdegimo? O ir ar tai, kad mokytojais jau gali dirbti ir pedagoginio išsilavinimo neturintys specialistai, nesukels dar didesnio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų ar net skirtingų klasių mokinių pasiekimų? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Daiva Pilukienė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė, Giedrė Sinkevičė, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, ir Vytautas Silvanavičius, matematikos mokytojas, vadovėlių autorius, Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. Ved. Jonė Kučinskaitė.

  6. Aug 20

    Ugdymo programų „siaurinimas“: tikra reforma ar kosmetinis remontas?

    Nacionalinė švietimo agentūra viešai pateikė pirmuosius siūlymus, kaip tikslinti ir siaurinti bendrąsias ugdymo programas, teigdama, kad siekiama sumažinti perteklinį turinį ir pritaikyti programas realioms ugdymo sąlygoms. Tačiau dalis mokytojų abejoja, ar tai iš tiesų sisteminė ugdymo turinio peržiūra, o ne kosmetinis jau galiojančių dokumentų pataisymas. Kritikos sulaukė ir pats procesas: Dalykų tarybos dirba savanoriškai, o pastaboms pateikti buvo skirta vos apie dvi savaites vasaros atostogų metu. Mokytojai sako, kad toks terminas rodo nepagarbą jų laikui ir neleidžia tikėtis kokybiško profesinio įsitraukimo. Daugiausia klausimų kelia ne tai, kad kai kurios temos išbraukiamos ar perkeliamos, o tai, kad nepaaiškinama, kuo remiantis tai daroma. Biologijoje siūloma keisti tokius veiksmažodžius kaip „paaiškinti“ į „aptarti“ ar „nurodyti“, tačiau pedagogai pabrėžia, jog tai gali reikšti ne redakcinį, o mokymosi gylio pokytį. Kai kurių mokytojų teigimu, jei mažėja mokymosi apimtis ar keičiasi būsimo vertinimo ribos, tai turi būti aiškiai įvardyta ir pagrįsta. Tuo pat metu istorijoje siūloma laikinai siaurinti brandos egzamino turinį, geografijoje perkelti urbanizacijos temą į kitą klasę, matematikoje atsisakyti dalies temų, o lietuvių kalbos programoje rekomenduojamų kūrinių sąrašą papildyti „Hariu Poteriu“. Todėl dalis mokytojų klausia, ar tai tikrai nuoseklus turinio siaurinimas, ar skirtingų dokumentų kosmetinis remontas. Jų vertinimu, problema yra platesnė – švietimo politika ir toliau remiasi prielaida, kad mokytojas pats, savo laiku ir pastangomis, prisitaikys prie dar vienų pokyčių. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Domas Ardickas, Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytojas ir korepetitorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas ir korepetitorius, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, ir Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas. Ved. Jonė Kučinskaitė.

  7. Jul 30

    Ar Lietuvos mokyklos užtikrins nuo rugsėjo kokybišką įtraukųjį ugdymą?

    Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad nors 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi bendrose mokyklose, daugiau nei pusė jų negauna visos rekomenduotos švietimo pagalbos. Specialistų trūksta daugiau nei pusei bendrojo ugdymo mokyklų, todėl dalis šeimų pagalbos vaikams ieško privačiai. Auditas taip pat parodė didžiulius skirtumus tarp savivaldybių – švietimo pagalbai skiriamas finansavimas vienam vaikui skiriasi šimtais kartų. Problemos prasideda dar iki mokslo metų pradžios, nes mokyklos ne visada laiku sužino apie naujai atvykstančių mokinių poreikius, o specialistų vertinimų tenka laukti ilgiau, nei numatyta. Valstybės kontrolė įspėja, kad vien fizinės galimybės mokytis bendroje klasėje neužtikrina visavertės įtraukties. Auditas atskleidė ir kitą problemą – nors dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją, net 70 proc. jų vėliau neįsidarbina. Kokių pokyčių po audito imsis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar mokyklos naujus mokslo metus pasitiks geriau pasirengusios ir kada vaikai galės tikėtis realios, o ne deklaruojamos pagalbos? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Kristina Česaitienė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė bei Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Ved. Jonė Kučinskaitė

About

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

More From LRT