Nacionalinė švietimo agentūra viešai pateikė pirmuosius siūlymus, kaip tikslinti ir siaurinti bendrąsias ugdymo programas, teigdama, kad siekiama sumažinti perteklinį turinį ir pritaikyti programas realioms ugdymo sąlygoms. Tačiau dalis mokytojų abejoja, ar tai iš tiesų sisteminė ugdymo turinio peržiūra, o ne kosmetinis jau galiojančių dokumentų pataisymas. Kritikos sulaukė ir pats procesas: Dalykų tarybos dirba savanoriškai, o pastaboms pateikti buvo skirta vos apie dvi savaites vasaros atostogų metu. Mokytojai sako, kad toks terminas rodo nepagarbą jų laikui ir neleidžia tikėtis kokybiško profesinio įsitraukimo. Daugiausia klausimų kelia ne tai, kad kai kurios temos išbraukiamos ar perkeliamos, o tai, kad nepaaiškinama, kuo remiantis tai daroma. Biologijoje siūloma keisti tokius veiksmažodžius kaip „paaiškinti“ į „aptarti“ ar „nurodyti“, tačiau pedagogai pabrėžia, jog tai gali reikšti ne redakcinį, o mokymosi gylio pokytį. Kai kurių mokytojų teigimu, jei mažėja mokymosi apimtis ar keičiasi būsimo vertinimo ribos, tai turi būti aiškiai įvardyta ir pagrįsta. Tuo pat metu istorijoje siūloma laikinai siaurinti brandos egzamino turinį, geografijoje perkelti urbanizacijos temą į kitą klasę, matematikoje atsisakyti dalies temų, o lietuvių kalbos programoje rekomenduojamų kūrinių sąrašą papildyti „Hariu Poteriu“. Todėl dalis mokytojų klausia, ar tai tikrai nuoseklus turinio siaurinimas, ar skirtingų dokumentų kosmetinis remontas. Jų vertinimu, problema yra platesnė – švietimo politika ir toliau remiasi prielaida, kad mokytojas pats, savo laiku ir pastangomis, prisitaikys prie dar vienų pokyčių. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Domas Ardickas, Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytojas ir korepetitorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas ir korepetitorius, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, ir Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas. Ved. Jonė Kučinskaitė.
