10–12

LRT

Laida „10–12“ – aktualijos, kuriomis gyvena pasaulis ir Tu. LRT RADIJO priešpietyje vedėjai neria į svarbias ir netikėtas temas. Istorijos, socialiniai eksperimentai, apžvalgos, pokalbiai iš Tavo kaimynystės ir namų – tai dvi kas dieną kitokios valandos.

  1. −2 d

    Plaučių ligų gydytoja: nėra jokio sveikesnio rūkymo būdo – visi veda prie kūno pakitimų

    Itin reta plaučių arterijos hipertenzija sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja-pulmonologė Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.

    22 min

  2. −2 d

    Sukčiams iš moters išviliojus butą ir 114 tūkst. eurų, sako: atsakingi visgi esame patys

    81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Tuo metu valstybės institucijos, NVO, verslininkai suka galvas, kaip dar padėti žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles. Štai verslai ant kvitų spausdina patarimus bei numerį, kuriuo reikėtų skambinti įtarus, kad susiduria su nusikaltėliu. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių? Išsamiau – laidai „Už Vilniaus“ šią savaitę kalbėjo 34 parduotuves valdančio Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė, Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bigbajevas.

    34 min

  3. −2 d

    Klausytojai ragina sukčiams pinigus atidavusius žmones prisiimti atsakomybę: patys kalti

    81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių? Seime – siūlymas konfiskuoti galingus elektrinius paspirtukus ir dviračius, jei jie nėra tinkamai įregistruoti, neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti. Itin reta liga – plaučių arterijos hipertenzija – sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, dr. Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos medikė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV. Priekulės meno ir kultūros centras kviečia į unikalų renginį – tarptautinį „Vilhelmo teatrų festivalį“. Bilietai į Vilhelmo festivalį tirpsta greitai. Ved. Edvardas Kubilius

    1 tim 48 min

  4. −3 d

    Europos kardiologų statistika: nuo pirmūnų iki tarp prasčiausiai atrodančių

    Gido profesiją daugelis renkasi kaip papildomą veiklą ar pomėgį, tačiau yra žmonių, kurie jai atsiduoda visa širdimi. Viena jų – gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Ji ne tik veda ekskursijas, bet ir kuria edukacijas, rašo pažintines knygas bei ieško naujų būdų, kaip istoriją ir kultūrą priartinti prie žmonių. Naujausia Europos kardiologų statistika rodo, kad Lietuva išsiskiria didele širdies ir kraujagyslių ligų našta, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu sveikatai nepalankių veiksnių poveikiu. Kita vertus, šalis pasižymi gerais diagnostikos, intervencinio gydymo ir druskos vartojimo mažinimo rezultatais. Rytoj prasideda Moksleivių dainų šventė, pirmadienį minėsime Mindaugo karūnavimo dieną, o visai neseniai šventėme Jonines. Šios progos primena ir etnosimboliką – tautinius kostiumus, skirtingų Lietuvos regionų raštus, gintaro dirbinius bei kitus tautinės tapatybės ženklus. Kiek jie matomi mūsų kasdienybėje ir kuo šiuo požiūriu panašūs ar skiriamės nuo latvių? Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą, per kurį atsiskleidžia ne tik paties kūrėjo gyvenimo kelias, bet ir Katalonijos kultūrinis bei istorinis peizažas, architektūriniai skirtumai, masinio turizmo iššūkiai bei beatifikacijos procesas. Pirmajame epizode dėmesys buvo skirtas Gaudi asmenybei – pasakojimą galite rasti LRT Radiotekoje. Antrame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudi ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją. „Briedžio sapnas“ – taip vadinasi poilsiavietė Vilniaus rajone. Jos įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę greitai pabėgti iš miesto, patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas. 10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

    1 tim 49 min

  5. −4 d

    Bulbenkaitė apie drabužių dydžių painiavą: nėra tokio dalyko, kaip standartizuotas dydis

    Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pokalbyje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Ved. Darius Matas.

    18 min

  6. −4 d

    Žurnalistė: Pašiniano politika armėnų genocido klausimu skaldo Armėnijos visuomenę

    Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė. Ved. Darius Matas.

    21 min

  7. −4 d

    Tyrimas atskleidė - reikšminga dalis drabužių etikečių - klaidinančios

    Įvairios interaktyvios edukacijos ir garsiausių menininkų darbai: kaip šalies muziejai vilioja lankytojus vasarą? Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pramoninė tarša Klaipėdoje daro poveikį ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų nurodė patiriantys miego sutrikimus, o pusė respondentų įvardijo stiprias emocijas, susijusias su nuolat patiriama tarša. Pasak tyrėjų, ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu. Žmonės garsinio turinio klausosi ne tik tiesiogiai – vis dažniau renkasi jiems patogų laiką, sugrįžta prie praleistų laidų, atranda tinklalaides, koncertus, pasakas ar archyvinius įrašus. Visa tai vienoje vietoje siūlo LRT radioteka, kurioje kiekvienas gali klausytis savo ritmu ir klausytojus kviečia šūkiu. „Čia visada klausykis bet kada“. Ved. Darius Matas.

    1 tim 50 min

  8. −5 d

    Vilnietė skundžiasi ligoninės maistu: „Jausmas, lyg maitintų atliekomis“

    Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri po gimdymo nustebo pamačiusi, kokį maistą jai atnešė ligoninės darbuotojai. Vilnietė sako, kad maistas labiau primena atliekas, svarsto, kad turbūt kaliniai kalėjimuose geriau maitinami. Apie tai kalba Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė.

    29 min
Visa alla (1 tn)

Om

Laida „10–12“ – aktualijos, kuriomis gyvena pasaulis ir Tu. LRT RADIJO priešpietyje vedėjai neria į svarbias ir netikėtas temas. Istorijos, socialiniai eksperimentai, apžvalgos, pokalbiai iš Tavo kaimynystės ir namų – tai dvi kas dieną kitokios valandos.

Information

  • Skapad av
    LRT
  • Aktiva år
    2018 - 2026
  • Avsnitt
    1 tn
  • Åldersgräns
    Barnvänligt
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Programmets webbplats
    10–12

Mer från LRT

Du kanske också gillar