Blind spot

Artūras Jonkus

Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? 🔍 „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. 🎧 Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius. 📢 Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų! arturasjonkus.substack.com

  1. Dr. Reda Cimmperman: 12 tūkst. studentų kasmet sulaukia pasiūlymų nusipirkti akademinį darbą | Blind Spot #31

    ١٠ يونيو

    Dr. Reda Cimmperman: 12 tūkst. studentų kasmet sulaukia pasiūlymų nusipirkti akademinį darbą | Blind Spot #31

    Baigiantis mokslo metams pasikalbėjome su dr. Reda Cimmperman, Akademinės etikos ir procedūrų kontroliere, apie tai, kas vyksta Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kodėl akademinis sąžiningumas nėra savaime suprantamas dalykas. Ką sako skaičiai? Kasmet apie 12 tūkst. studentų sulaukia pasiūlymų, kad kažkas už juos parašytų darbą. Internete nuolat galima rasti iki 300 aktyvių tokių paslaugų skelbimų. Tačiau net 81 proc. šalies mokslo ir studijų institucijų pernai nenustatė nė vieno nesavarankiškai parengto darbo atvejo. Kaip tai įmanoma? Pokalbyje gilinamės į „tylos kultūrą“, kurioje pusė studentų nepraneštų apie sukčiaujantį kolegą, aptariame juokingai mažas baudas (studentui – 100–200 eurų, kai nupirkto bakalauro darbo kaina siekia 2 000–4 000 eurų) ir tai, kaip kitos šalys, pavyzdžiui, Australija, su akademiniu nesąžiningumu kovoja gerokai griežčiau. Ir, žinoma, aptariame dramblį kambaryje – dirbtinį intelektą. Jis jau čia, jo sukurtą turinį aptikti darosi vis sudėtingiau, o jo plėtra verčia iš naujo apibrėžti pačias žaidimo taisykles. Klausimas jau nebe „ar studentai naudosis dirbtiniu intelektu“, o „kaip dėl jo naudojimo susitarsime ir užtikrinsime sąžiningumą“. Trys mintys, kurias verta išsinešti iš šio pokalbio: dirbtinis intelektas jau tapo studijų ir mokslo dalimi, todėl jo naudojimą reikia ne slėpti, o skaidriai deklaruoti; akademinio sąžiningumo kultūrą būtina ugdyti nuo mokyklos suolo; o teisinį reguliavimą ir taisykles reikia nuolat peržiūrėti, prisitaikant prie besikeičiančių aplinkybių. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٦ د
  2. Arūnas Burinskas: Apie ekonomikos prognozes, Engelso laikotarpį ir juodąsias gulbes|Blind spot #30

    ٢٤ أبريل

    Arūnas Burinskas: Apie ekonomikos prognozes, Engelso laikotarpį ir juodąsias gulbes|Blind spot #30

    Ekonomistų darbas šiandien vis labiau primena meteorologų darbą. Apie tai kalbame su ekonomistu Arūnu Burinsku. Ar dar įmanoma prognozuoti ekonomiką, kai vienu metu turime geopolitinius konfliktus ir eksponentinę dirbtinio intelekto plėtrą? Šiandieninė situacija turi istorinių paralelių. XIX a. pradžioje technologinė pažanga smarkiai didino produktyvumą, tačiau darbo užmokestis nespėjo iš paskos. Dabar matome panašius signalus – produktyvumas auga, kai kuriais vertinimais dviženkliu tempu, tačiau atlyginimai ir darbo vietų stabilumas to neatspindi. Tai kelia klausimą ne tik apie augimą, bet ir apie jo pasiskirstymą. Dirbtinis intelektas šį procesą gali dar labiau pagreitinti. Viena vertus, jis suteikia galimybę mažiau patyrusiems pasivyti lyderius. Kita vertus, jis stiprina jau dominuojančias įmones. Rinka gali judėti link didesnės koncentracijos – ne tik konkrečiose industrijose, bet ir tarp sektorių, kai technologinį pranašumą turinčios įmonės pradeda plėstis į naujas sritis. Kaip šioje srityje sekasi Europai ir Lietuvai ir, ką reikėtų daryti, kad išnaudotume visas galimybes. Gero klausymosi. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٧ د
  3. Vytautas Matulevičius: Rusijos tikslas – kad mes bijotume.|Blind spot #29

    ١٣ مارس

    Vytautas Matulevičius: Rusijos tikslas – kad mes bijotume.|Blind spot #29

    Naujausias „Blind Spot“ pokalbis su kolega, komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie jo pirmąją knygą „Baimės frontas“. Puiki knyga ir tikrai rekomenduoju. Ir tikiuosi, kad ji kada nors pasirodys ir kitomis kalbomis, nes tema aktuali ne tik Lietuvoje. O su Vytautu pakalbėjome plačiau apie Rusijos tikslus ir informacinės kovos tikslus. Pasak pašnekovo, Rusijos informacinio karo tikslas nėra vien dezinformacija ar propaganda. Tikrasis tikslas – sukurti baimės atmosferą. Rusija siekia parodyti save stipresnę, nei yra iš tikrųjų. Tai klasikinis strateginis principas, primenantis ir senąsias karo teorijas: kai esi silpnas – demonstruok stiprybę. Vytautas pabrėžia, kad svarbu išlaikyti balansą tarp dviejų kraštutinumų – nepervertinti ir nenuvertinti grėsmės. Lietuvai Rusija yra egzistencinė grėsmė. Tačiau globaliu mastu situacija atrodo kitaip. „Mes Lietuvoje nesame vieni prieš Rusiją kaip Dovydas prieš Galijotą. Mes esame NATO.“ Vieninga NATO ir Europos Sąjunga ekonominiu, politiniu ir kariniu požiūriu yra daug stipresnės nei Rusija. Tačiau informacinis karas veikia būtent todėl, kad siekia pakeisti mūsų suvokimą apie realybę. Jeigu visuomenės pradeda abejoti savo saugumu, politinis spaudimas kompromisams atsiranda savaime. Pokalbio pabaigoje Vytautas prisimena vieną mintį, kurią išgirdo iš buvusio Suomijos kariuomenės vado Timo Kivinenu. „Svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose.“ Gero klausymosi ir paskaitykite knygą. Beje, knygos.lt jos parduodamos su Vytauto pasirašytais autografais. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٧ د
  4. Justina Klyvienė: Inovacijos neprasideda nuo technologijos. Jos prasideda nuo sprendimo mokytis.|Blind spot #28

    ٣ مارس

    Justina Klyvienė: Inovacijos neprasideda nuo technologijos. Jos prasideda nuo sprendimo mokytis.|Blind spot #28

    Kalbėdamas su Justina Klyviene supratau vieną paprastą dalyką: mes per daug kalbame apie technologijas ir per mažai – apie mokymąsi. Dirbtinis intelektas, humanoidai, robotizuotos sistemos – visa tai įdomu. Bet ar mes patys esame pasirengę keistis greičiau nei to reikėdavo anksčiau? Justina taikliai apibūdino inovaciją žmogaus lygmenyje – tai gebėjimas dirbti chaose, kai nežinai atsakymų, bet vis tiek judi pirmyn. Tai gebėjimas susikurti komfortą su neapibrėžtumu. Mes ilgai gyvenome pasaulyje, kuriame galėjome prisitaikyti lėtai. Karjera buvo tiesinė. Kompetencijos – stabilios. Technologijos keitėsi per dešimtmečius. Dabar jos keičiasi savaitėmis. Ir čia atsiranda paprastas, bet nepatogus klausimas: ar mes esame atviri mokytis taip pat greitai? Dar viena svarbi mintis – inovacija yra įgūdis. Kaip pardavimai. Kaip komunikacija. Kaip finansų valdymas. Jeigu jos netreniruoji, jos neturi. Ir čia atsakomybė labai aiški. Ir už tą įgūdį visi esame asmeniškai atsakingi. Ne vadovas, ne valstybė. Jeigu organizacijoje apie pokyčius nekalbama, jeigu niekas nekelia klausimo, kaip atrodys mūsų darbas po penkerių metų, gal verta paklausti savęs – ar aš čia augsiu? Justina sako, kad technologijos jos nepakeitė – jos ją įgalino. Ji padaro daugiau per trumpesnį laiką. Bet tik todėl, kad pati ėmėsi mokytis. Labai gera jos mintis, kad turime iš vartotojų tapti kūrėjais. Smagaus klausymosi. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٦ د
  5. Mantas Zakarka: Politika be dialogo – greičiausias kelias į blogą reguliavimą | Blind spot #27

    ٢٥ فبراير

    Mantas Zakarka: Politika be dialogo – greičiausias kelias į blogą reguliavimą | Blind spot #27

    Su Mantu prasiėjom per nemažą skaičių interesų atstovavimo aspektų, apie skirtingą požiūrį į lobizmą Lietuvoje ir Briuselyje. Kas yra ir kas nėra lobizmas? Kodėl Lietuvoje vis dar atsiranda politikų, kurie giriasi su niekuo nesusitikinėją. Pakalbėjom apie tai kodėl amerikiečių įstatymų leidėjai ir valdininkai susitinka su visų legalių industrijų atstovais, o Lietuvoje kažkas nusprendžia, kas daugiau ar mažiau legalus. Ar žinojimas, kas suformulavo Lietuvos poziciją ir kokia ji buvo, sprendžiant klausimus ES lygyje yra viešasis interesas? Kodėl interesų grupe laikomas tik verslas, o kitų visuomenės grupių interesai jau viešasis interesas. Apie politinių diskusijų kultūros trūkumą ir kodėl dar pasitaiko atvejų, kai įstatymas “iškepamas” per savaitę ir net ne skubos tvarka. Gero klausymosi. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٦ د
  6. Gintaras Sarafinas: švietimo sistemos reformų tikslas - pinigų įsisavinimas, o ne vaikai |Blind spot #26

    ٤ فبراير

    Gintaras Sarafinas: švietimo sistemos reformų tikslas - pinigų įsisavinimas, o ne vaikai |Blind spot #26

    Kodėl tarp mokyklų skirtumai skaičiuojami ne procentais, o kartais? Ir kodėl priimami ne strateginiai sprendimai, o vis dažniau jie tampa gaisrų gesinimu? Pirmajame šių metų „Blind Spot“ pokalbyje kalbamės su Gintaru Sarafinu – ilgamečiu švietimo duomenų analitiku, žurnalo “Reitingai” redaktoriumi ir žmogumi, kuris kasdien mato realų Lietuvos mokyklų vaizdą, važinėdamas po visą šalį, kalbėdamasis su mokytojais, tėvais ir pačiais mokiniais. Kalbėjome apie tai, kodėl 40 % dvyliktokų nežino, ką daryti toliau, kodėl Vilniuje švietimo įstaigų kokybės „žirklės“ didžiausios visoje Lietuvoje, ir kaip septynios vienu metu vykdomos reformos paralyžiuoja sistemą. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٨ د
  7. Giedrė Rimkūnaitė - Manke: dirbtinio intelekto haliucinacijos, reputacija ir teisiniai iššūkiai | Blind spot #25

    ٠٤‏/١٢‏/٢٠٢٥

    Giedrė Rimkūnaitė - Manke: dirbtinio intelekto haliucinacijos, reputacija ir teisiniai iššūkiai | Blind spot #25

    Šiame Blind Spot epizode kalbuosi su advokate Giedre Rimkūnaite - Manke apie vis dažniau iškylančią situaciją: ką daryti, kai dirbtinis intelektas ima formuoti pasakojimus apie žmones ir organizacijas, nors informacijos tikslumas ne visada yra garantuotas. Su Giedre analizuojame kelis itin aktualius klausimus. Pirmiausia — reputacija. Kaip reaguoti, jei DI pateikia netikslius ar seniai pasenusius duomenis? Kokios teisinės priemonės šiandien iš tikrųjų gali padėti apsaugoti savo vardą, o kur prasideda pilkoji zona, kai kalbame apie algoritmų veikimą? Antroji pokalbio dalis skirta duomenų apsaugai. Aptariame, kaip praktiškai taikoma ES teisė būti pamirštam. Ką realiai reiškia „išmokyti modelį pamiršti“ ir ar žmogus gali įrodyti, kad DI platforma apie jį skleidžia netikslią informaciją? Trečiasis blokas — intelektinė nuosavybė. Diskutuojame, kokias teises turi turinio kūrėjai ir organizacijos, kai jų medžiaga panaudojama DI sistemų mokymui be aiškaus leidimo. Kalbame apie tai, kaip keisis skaidrumo standartai ir kokių ginčų dar tikrai sulauksime. Tai labai praktiškas pokalbis. Jis skirtas visiems, kurie nori suprasti, kaip šiandien iš tikrųjų valdyti savo reputaciją, duomenis ir intelektinę nuosavybę DI kontekste ir ką verta pradėti daryti jau dabar. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٤٢ د
  8. Neringa Bliūdžiūtė: apie retorikos stoką, ekspromto mitą ir oratorystės romantizavimą | Blind spot #24

    ١١‏/١١‏/٢٠٢٥

    Neringa Bliūdžiūtė: apie retorikos stoką, ekspromto mitą ir oratorystės romantizavimą | Blind spot #24

    Viešojo kalbėjimo ekspertė ir „Wow World of Words“ įkūrėja Neringa Bliūdžiūtė dalijasi savo patirtimi – nuo darbo Prezidentūros ir NATO komunikacijoje iki viešojo kalbėjimo mokymų. Ji pabrėžia, kad kalbėti viešai nėra įgimta dovana, o išmokstamas įgūdis, kurį gali lavinti kiekvienas. Anot jos, Lietuvoje viešasis kalbėjimas vis dar romantizuojamas, o retorika – nepakankamai dėstoma net universitetuose. Didžiausias klausytojų iššūkis – baimė ir nepasiruošimas, o „ekspromtas“ dažnai tėra neprofesionalumo forma. N.Bliūdžiūtė ragina grįžti prie paprastumo, struktūros ir tikslo aiškumo, nes tai ne tik padeda kalbant scenoje, bet ir gerina organizacijų vidinę komunikaciją bei lyderystę. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    ٥٠ د
مشاهدة الكل (٣١)

مقطع ترويجي

حول

Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? 🔍 „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. 🎧 Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius. 📢 Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų! arturasjonkus.substack.com

المعلومات

  • صناع العمل
    Artūras Jonkus
  • سنوات النشاط
    ٢٠٢٥ - ٢٠٢٦
  • الحلقات
    ٣١
  • التقييم
    فاضح
  • حقوق النشر
    © Artūras Jonkus
  • موقع البرنامج على الويب
    Blind spot