Kelias į laisvę

LRT

Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja, kurios sutrypti buvo nebeįmanoma. Šia kalbančia istorija pasakojame mūsų kelią į laisvę, kuriuo vieningai žengdami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Šią virtualią garso ekskursiją sudaro 11 stotelių, kurios žymi lemtingus Lietuvos kelio į laisvę įvykius – nuo pirmojo 1987-aisiais per Lietuvą nuvilnijusio Roko maršo iki vilniečių džiaugsmo akyse, kai miesto aikštėje virto Lenino skulptūra. Prisiminkime istoriją, kurią šiandien turime dar stipriau branginti.

  1. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Lenino paminklo nuvertimas Lukiškių aikštėje (1991.08.23)

    Istorinė akimirka, daugeliui tapusi atsisveikinimo su sovietmečio simboliu, užfiksuota 1991-ųjų rugpjūčio 23-iosios archyviniuose kadruose. Beveik keturiasdešimt metų Vilniuje stovėjusi Lenino skulptūra atitrūksta, pakimba ore, pamoja ranka susirinkusiems vilniečiams ir iškeliauja. Tą dieną Lukiškių aikštė – sovietmečiu pervadinta Tarybų, o vėliau Lenino aikšte – buvo pilna pakiliai nusiteikusių žmonių. Minioje plevėsavo trispalvės, nors apie sovietų vado skulptūros palydas oficialiai skelbiama nebuvo. Lietuva jau pusantrų metų buvo laisva, bet nukelti Lenino paminklus miestuose užtruko. Vos paskelbus apie tokius planus, Vilniuje ir Klaipėdoje kurį laiką juos saugojo šalyje dislokuotos sovietų armijos šarvuočiai. Bet 1991-ųjų rugpjūtį, Maskvoje žlugus pučui, nuotaikos ėmė keistis. Sovietų kariškiai traukėsi iš užimtų pastatų Vilniuje ir kitose šalies vietose. Jie apleido per kruvinąją sausio 13-ąją užimtą Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radiją ir televiziją. Liudininkai pasakoja, kad tų metų rugpjūčio 23-iąją mintis nukelti Lenino paminklą Vilniuje gimė spontaniškai. Aikštėje dirbę kelių inžinieriai nežinojo, kaip skulptūra pritvirtinta, nes brėžinių paskubomis rasti nepavyko. Todėl teko improvizuoti. Lynu apjuostą skulptūrą truktelėjus kranu, ji lūžo per kelius ir džiugiais plojimais Leninas buvo palydėtas į čia pat aikštėje pastatyto sunkvežimio priekabą. Simbolinis įvykis žymėjo naują valstybės istorijos etapą, kuriame nebėra vietos diktatoriams. Kelerius metus praleidusi tuometinio Dailės kombinato dirbtuvėse, Lenino skulptūra kartu su kitais paminklais sovietų veikėjams dabar stovi eglyne, netoli Druskininkų įkurtame Grūto parke. Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos prasidėjo dar po metų ir oficialiai baigėsi tik 1993-iųjų rugpjūtį.

  2. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę | Islandijos g. (1991.02.11)

    Nepriklausomos valstybės atkūrimas sukėlė atgarsį pasaulyje. Lietuva sulaukė demokratinių užsienio šalių moralinio palaikymo, bet oficialūs asmenys užmegzti diplomatinių santykių su Lietuva neskubėjo. Jie siūlė valstybingumo klausimą spręsti Lietuvos ir Sovietų sąjungos dialogu. Siekdama pasaulio valstybių pripažinimo, 1990-ųjų kovo 17-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba laišku kreipėsi į demokratinių valstybių vyriausybes. Lietuvos vadovai ir diplomatai įvairiais būdais stengėsi informuoti pasaulį apie Lietuvos siekius ir keisti Vakarų valstybių požiūrį. Sovietų sąjungos valdžios pastangos užkirsti jiems kelią šį darbą apsunkino, bet nesustabdė. 1991-ųjų vasario 11 d. Lietuva gavo Islandijos Užsienio reikalų ministerijos telegramą, kurią kitą dieną posėdyje perskaitė Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Islandija palaikė Lietuvą nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo dienų ir tapo pirmąja suverenia šalimi pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Bendra deklaracija dėl šalių diplomatinių santykių atkūrimo buvo pasirašyta 1991-ųjų rugpjūtį. Prie šio drąsaus Islandijos diplomatinio žingsnio labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam už tai suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas ir Vilniaus garbės piliečio vardas. 2016-aisias jis dalyvavo atidengiant dekoratyvinį užrašą islandų kalba, žymintį šalies garbei pavadintą gatvę.

  3. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Nepriklausomybės paskelbimas |Aukščiausioji Taryba (Seimas) (1990.03.11)

    Realus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas įvyko demokratiškai išrinkus Lietuvos parlamentą. Po 50-ties okupacijos metų pirmieji laisvi rinkimai vyko 1990-ųjų vasarį, dar aneksuotoje Lietuvoje. Tuometinės Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos tikslas buvo parlamentiniu keliu aneksiją panaikinti ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Nepriklausomybės atkūrimui svarbius sprendimus naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba priėmė trijuose posėdžiuose, kurie vyko 1990 metų kovo 10 ir 11 dienomis. Visi jie buvo tiesiogiai transliuojami per Lietuvos radiją ir televiziją. Antrosios dienos – istorinės Kovo 11-osios – posėdžiai tęsėsi beveik 15 valandų. Jų metu buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Prezidiumas, patvirtinti Ministrų Tarybos Pirmininko įgaliojimai ir priimtas svarbiausias dokumentas – aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Istorinio balsavimo rezultatus 22 val. 44 min. paskelbė naujasis Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Taigi į pirmąjį posėdį susirinkę dar kaip Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, trečiojo posėdžio pabaigoje išsiskirstė jau kaip demokratinio Lietuvos Respublikos parlamento nariai ir Nepriklausomybės Akto signatarai

  4. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Baltijos kelio dalyvio pėdos (2013.05.24)

    Katedros aikštėje galima pastovėti ant Baltijos keliui skirtos grindinio plytelės, kurią sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas. Joje įspaustos Baltijos kelio dalyvio pėdos, o žemiau užkasta atminimo kapsulė su tekstu ateinančioms kartoms. Simbolinė plytelė istoriniam įvykiui atminti įrengta 2013-aisiais, per trijų Baltijos šalių sostinių bendradarbiavimo 20-metį. Tokios pat atminimo plytelės padovanotos Rygai ir Talinui – miestams, per kuriuos 1989-aisiais taip pat driekėsi gyva laisvės siekį liudijančių žmonių grandinė.

  5. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Gedimino pilies bokštas – Baltijos kelio pradžios taškas (1989.08.23)

    1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje nusidriekė gyva žmonių grandinė, sujungusi Lietuvą, Latviją ir Estiją į bendrą daugiau kaip 600 kilometrų Baltijos kelią, skirtą Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti. Tai buvo protestas prieš Baltijos šalių okupaciją su siekiu parodyti ryžtą atkurti nepriklausomybę. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių judėjimai: Sąjūdis Lietuvoje ir Liaudies frontai Latvijoje bei Estijoje. Apie du milijonai žmonių, atidžiai nuo ryto sekdami organizatorių pranešimus per radiją, rinkosi miestuose ir kaimuose. O kiti automobiliais ir autobusais visą dieną per spūstis vyko į paskirtas vietas, išsidėsčiusias per visas tris šalis. Taiki demonstracija pasiekė kulminaciją, kai 19 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų vienu metu susikibo rankomis ir atsisukę veidu į Vakarus išreiškė savo bendrą laisvės siekį. Baltijos kelias tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimą ir atkreipė pasaulio dėmesį į jų taikią kovą už laisvę. Kaip unikalus šių laikų istorijos reiškinys jis įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.

  6. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Sporto rūmuose (1988.10.22-23)

    Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis dar iki Steigiamojo suvažiavimo buvo įtakinga visuomenėje jėga. 1988-ųjų rudenį jis turėjo per tūkstantį rėmimo grupių šalies regionuose ir vienijo virš 300 tūkst. narių. Bet jiems trūko koordinavimo, todėl nutarta sušaukti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, kuris nubrėžtų politines judėjimo veiklos kryptis. 1988-jų spalio 22-ąją suvažiavimo pradžią lydėjo trispalvių raketų šūviai nuo Gedimino kalno ir fanfarų garsas, kai prie Sporto rūmų skambant „Tautiškai giesmei“ buvo iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė. Suvažiavimo misija buvo kuo plačiau ir atviriau parodyti tautinį apsisprendimą, o dalyvių kalbose buvo justi tolerancija, atvirumas ir optimistinis požiūris. Iš tribūnos kalbėjo apie 100 pranešėjų. Tarp kalbėtojų buvo disidentų, užsienio lietuvių, svečių iš Latvijos ir Estijos, tuometės sovietų Lietuvos valdžios atstovai. Tarp jų ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas. Suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio programą pristatė Iniciatyvinės grupės nariai, taip pat atstovai iš regionų. Pirmąjį pranešimą perskaitė Romualdas Ozolas. Tomis dienomis gatvės ištuštėjo, visoje šalyje žmonės klausėsi pranešimų per radiją ir televiziją. Steigiamasis suvažiavimas įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Tada taip pat paskelbta, kad Vilniaus katedra grąžinama tikintiesiems.

  7. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Sąjūdžio mitingas Vingio parke (1988.08.23)

    Artėjant 1988-ųjų rugpjūčio 23-čiajai, Molotovo–Ribentropo pakto metinėms, Sąjūdžio įvykius sekę žmonės pradėjo šnabždėtis apie planuojamą didelį mitingą. Apie renginį skelbė iš rankų į rankas perduodama nelegali spauda. Per Lietuvos televiziją atvykti į Vilnių kvietė mitingui vadovavęs profesorius Vytautas Landsbergis. Susidomėjimas buvo didžiulis, bet Vingio parke susirinkusi šimtatūkstantinė minia pranoko visus organizatorių lūkesčius. Kalbėjusiųjų pasisakymuose vyravo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo pasekmių Lietuvai tema, apie kurią tuomet žmonės arba nežinojo nieko, arba tik patyliukais aptarinėdavo virtuvėse. Savo kalboje poetas Justinas Marcinkevičius pasiūlė įtraukti į mitingo rezoliuciją reikalavimus paskelbti paktą su visais protokolais tuometinės Sovietų sąjungos spaudoje, atverti archyvų duris bei išleisti dokumentus apie naujausią Lietuvos istoriją. Didžiausias Sąjūdžio surengtas mitingas truko daugiau kaip tris valandas. Dalyviai pamena, kaip juos užplūdo nenusakomas jaudulys, tartum staiga atsivėrė akys, lyg trūkstama detalė sudėtingoje šalies istorijos dėlionėje pagaliau būtų suradusi savo vietą. Tais metais mitingai nuvilnijo per visą Lietuvą, neaplenkdami nė mažiausio miestelio. Juose buvo keliami lietuviškos kultūros gaivinimo, paminklų išsaugojimo ir krašto ekologijos klausimai.

  8. 03/04/2022

    Kelias į laisvę. Sąjūdžio gimimas |Lietuvos Sąjūdžio būstinė (Gedimino pr. 1) (1988.09)

    Naujai įsteigtos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdžiai vykdavo kiekvieną antradienio vakarą. Bet kas savaitę arba net po keliskart per dieną būdavo šaukiami papildomi susitikimai. Jie vykdavo ne tik Mokslų akademijoje, Dailininkų, Rašytojų ir Kinematografų sąjungose, bet ir iniciatyvinės grupės narių namuose. Susitikimuose su tuometinės Lietuvos komunistų partijos Centro komitetu buvo reikalaujama Sąjūdžiui skirti patalpas. Teatro darbuotojų draugijos pirmininkas Regimantas Adomaitis pasiūlė Sąjūdžiui laikinai prisiglausti draugijos patalpose kampiniame tuometinio Lenino prospekto name, priešais Katedrą. Sąjūdžiui ten įsikūrus, ant namo stogo iškelta tautinė trispalvė, kuri čia plazda iki šiol.

See All (46)

About

Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja, kurios sutrypti buvo nebeįmanoma. Šia kalbančia istorija pasakojame mūsų kelią į laisvę, kuriuo vieningai žengdami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Šią virtualią garso ekskursiją sudaro 11 stotelių, kurios žymi lemtingus Lietuvos kelio į laisvę įvykius – nuo pirmojo 1987-aisiais per Lietuvą nuvilnijusio Roko maršo iki vilniečių džiaugsmo akyse, kai miesto aikštėje virto Lenino skulptūra. Prisiminkime istoriją, kurią šiandien turime dar stipriau branginti.

Information

  • Creator
    LRT
  • Episodes
    46
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Kelias į laisvę