Draudžiamos mintys

Draudžiamos mintys

Draudžiamos mintys,už kurias Lietuvoje persekiojama,grasinama,bauginama,baudžiama ir bandoma nužudyti,pakenkti fiziškai,finansiškai. Ir visa tai vadinama žodžio laisvė! Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.

  1. Oct 18

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika1. Techninis melas ir visuomenės kvailinimasOficialūs teiginiai, kad bandymas padegti sandėlį ar kelias antžemines antenas Vilniuje galėjo „paveikti Ukrainos karinių operacijų sėkmę“, yra techninė nesąmonė. „Starlink“ yra globalus, tūkstančių žemosios Žemės orbitos (LEO) palydovų tinklas, pasižymintis aukštu decentralizacijos lygiu.Vienos stoties ar sandėlio pažeidimas Lietuvoje neturi jokio tiesioginio poveikio ryšiui Ukrainos fronte.Srautą akimirksniu perimti gali kiti regiono mazgai arba tiesioginis tarp-palydovinis lazerinis ryšys.Realią „Starlink“ veiklą ir prieinamumą tam tikrose zonose valdo ne vietiniai sandėliai, o pati JAV bendrovė „SpaceX“ (naudodama geografinį ribojimą / geofencing).Gąsdinimas, kad keli kanistrai degiojo skysčio Vilniuje galėjo pakirsti Ukrainos karinius pajėgumus, parodo arba visišką institucijų techninį nekompetentingumą, arba sąmoningą faktų sutirštinimą.2. Kam naudinga tokia retorika? Galimi tikslai ir interesaiKai oficialioje komunikacijoje logiką keičia dramatiški pareiškimai, kyla klausimas dėl tikrųjų tokios politikos motyvų:Geopolitinis dėmesio išlaikymas: Nuolatinis grėsmės lygio palaikymas leidžia pagrįsti griežtesnes saugumo priemones, didesnį gynybos biudžetą ir išlaikyti visuomenės mobilizaciją.Dėmesio nukreipimas nuo tikrųjų sprendimų priėmėjų: Visuomenėje kylantis nepasitenkinimas dėl „Starlink“ ryšio ribojimų ar trikdžių natūraliai nukreipiamas į išorės priešą, taip apsaugant JAV ir „SpaceX“ nuo bet kokios viešos kritikos.Biurokratinis poreikis: Bet koks buitinis nusikaltimas ar smulkus išpuolis, priskyrus jį „hibridiniam karui“, suteikia papildomų išteklių ir galių saugumo struktūroms.3. Kodėl oficiali versija kelia abejonių?Pagal oficialią versiją, Rusijos tarnybos organizuoja operaciją, kuri neturi jokio šanso pasiekti realaus karinio tikslo, tačiau garantuoja didžiulę politinę ir diplomatinę žalą pačiai Rusijai.Svarstant, kas iš tiesų įvyko, kyla pagrįstos alternatyvios prielaidos:Komunikacinė akcija ar provokacija: Neatmetama galimybė, kad incidentas buvo inicijuotas ar išnaudotas vietinių veikėjų, siekiant sukurti garsų informacinį foną, sutelkti politinį kapitalą ir pademonstruoti visuomenei „realią grėsmę“.Atlikimo primitive atotrūkis: Kanistrai su degalu ir nesėkmingas bandymas padegti infrastruktūrą labiau primena chaotišką vietinį išpuolį arba inscenizaciją nei profesionalios užsienio žvalgybos operaciją.Kai valstybės institucijos pateikia techniškai nepagrįstus teiginius, jos pačios pakerta visuomenės pasitikėjimą ir skatina ieškoti atsakymų, kas iš tiesų gauna naudą iš tokių incidentų.Nuoroda į šių sapalionių šaltinį: https://kaunas.kasvyksta.lt/112/nkvc-bandymas-padegti-starlink-iranga-siejasi-su-rusijos-siekiu-paveikti-ukrainos-operacijas Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support. Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika
  2. Oct 15

    Skirmanto Malinausko „tiesos fabrikas“ ar kova už teisingumą?

    Skirmanto Malinausko „tiesos fabrika“ ar kova už teisingumą? Kai dėmesys ir peržiūros tampa svarbiau už objektyvumąŠių dienų skaitmeninėje erdvėje didelę įtaką įgijo nepriklausomi turinio kūrėjai, tyrėjai ir nuomonės formuotojai, kurie savo vaizdo įrašuose narsto rezonansines politines bei visuomenines temas. Vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių Lietuvoje – Skirmantas Malinauskas. Jo kuriami tyrimai pritraukia šimtus tūkstančių peržiūrų, sukelia audringas diskusijas ir formuoja visuomenės nuomonę. Tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar šie tyrimai iš tikrųjų tarnauja objektyviai tiesai, ar jie tėra meistriškai sukonstruotos manipuliacijos, skirtos kelti žiūrimumą, populiarumą ir generuoti finansinę naudą?Emocinis užtaisas ir supaprastinti naratyvaiKaip rodo praktika, didelės peržiūros internete retai pasiekiamos sausais faktais ar nuobodžiomis teisinių dokumentų analizėmis. Tam reikia dramos. Skirmanto Malinausko kūryboje dažnai aptinkamas aiškus pasidalijimas į „geriečius“ ir „blogiečius“, kur emocinis presingas nusveria teisinį tikslumą.Kritikai pastebi, kad konfliktuose su politikais ar savivaldybių vadovais (kaip kad Širvintų atveju) dažnai vengiama konstruktyvaus, tiesioginio ir visapusiško dialogo su oponentais. Vietoj to pasirinktas vienos krypties naratyvas, kuriame oponentai paverčiami istorijos „antagonistais“, o pats autorius pozicionuojamas kaip vienintelis tiesos švyturys. Toks metodas puikiai veikia socialinių tinklų algoritmus – žmonės aktyviai komentuoja, piktinasi, dalijasi įrašais, o tai tiesiogiai didina autoriaus žinomumą ir pajamas.Kai tiesa tampa „gaminamu produktu“Kyla esminis klausimas: kiek realios teisybės yra tokioje „gaminamoje tiesoje“? Kai tyrimai remiasi ne visapusišku situacijos patikrinimu, o nuogirdomis, selektyviai atrinkta informacija ar emociniais vertinimais, prarandamas žurnalistinis objektyvumas.Kovojant dėl peržiūrų, žmogiškosios dramos ir skandalingos antraštės tampa svarbesnės už realius teismų sprendimus ar oficialių institucijų išvadas. Kai viena pusė gauna absoliučią tribūną savo versijai skleisti, o kita – kaltinamojo suolą be galimybės lygiomis sąlygomis oponuoti tiesioginėse akistatose, tai primena ne objektyvų tyrimą, o skaitmeninį spektaklį.Klausimas sekėjams: ar verta pasitikėti?Šioje situacijoje verta paklausti paties Skirmanto Malinausko gerbėjų ir juo tikinčiųjų: ar tikrai verta besąlygiškai pasitikėti žmogumi, kurio pagrindinis instrumentas – emocinis spaudimas ir vienašališki naratyvai?Kai informacijos vartotojai aklai pasiduoda internetinių „tyrėjų“ įtaigai, rizikuojama tapti manipuliacijų įrankiu, tarnaujančiu ne visuomenės interesams, o asmeniniam kūrėjo populiarumui ir reitingams. Tikrasis kritinis mąstymas reikalauja ne pasiduoti emocijoms, o tikrinti pirminius šaltinius, teismų dokumentus ir vertinti faktus blaiviai.Vaizdo įrašo transkripcijaAtrodo, kad Skirmanto Malinausko tyrimas apie Širvintų merę atsisuko prieš jį patį. Živilė Pinskuvienė labai gražiai apibendrino šį jo darbą pasakydama, kad tikras tyrimas baigiasi ten, kur prasideda nusikaltėlių tribūna. Juk autorius padarė didžiulę klaidą pakviesdamas teistą pašnekovę. Merės nuomone, tokios žurnalistikos lygis dabar matuojamas nebe aukščiu, o gyliu. Nepaisant to, Ž. Pinskuvienė elegantiškai ir be pykčio pasiūlė visiems interneto troliams drąsiai lieti tulžį, jeigu nuo to jiems darosi lengviau. Tačiau visiems akivaizdu, kad, norint išlaikyti objektyvumą, kalbinti reikėtų tik švarios reputacijos žmones. Na, kur toliau? Skirmanto Malinausko laidos herojė – nusikaltėlė. Taip, taip, aš kalbu apie tą pačią širvintiškę buhalterę Olgą Visockienę, kurią nuteisė ne Pinskai, kurią nuteisė teismas. Tyrimą vykdė Ekonominių nusikaltimų tarnyba. Artėja teismo nustatytas terminas vykdyti nuosprendį, tad moteriškė griebiasi šiaudo. O tas šiaudas – suaugęs vyras, sėdintis tarp žaisliukų, tai Skirmantas Malinauskas. Įmonės pinigai pervedami tiesiai į buhalterės asmeninę sąskaitą. Daugiau kaip 83 tūkstančiai eurų įmonės vardu suklastojus dokumentus – paima Olga Visockienė paskolą. Teismo byla, Apeliacinio teismo sprendimas, įsiteisėjęs nuosprendis – visa tai vertino ir savo žodį tarė teismas. Bet Malinausko laidoje – aukos vaidmuo ir, žinoma, vėl istorija apie Pinskus. Skirmantai, o rimtai, taip peržiūrų trūksta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jau nebesvarbus, nes pradėti būtent reikėjo nuo jo? Buhalterė Olga Visockienė buvo nuteista byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir daugiau kaip 83 tūkstančių eurų pasisavinimo iš įmonės. Ir dabar aš papasakosiu to, ko Malinausko laidoje kažkodėl neišgirdau. Vieną dieną man skambina bankas ir klausia, kada grąžinsite įmonės vardu paimtą paskolą? Kokia paskola? Net atsisėdau. Įmonė jokios paskolos neėmė. Pasirodo, tai tūkstančiai eurų. Šį pokalbį kartu su manimi girdi dar trys žmonės. Skambinu Olgai, buhalterei, ir staiga nebelieka tos šiandieninės drąsos, kurią girdėjau Malinausko laidoje: prašymui niekam nesakyti, ypač Jonui – kažkaip viską sutvarkys. Mintyse dar pagalvoju, iš kur pas žmogų tiek drąsos klastoti dokumentus ir imti paskolą iš banko savo asmeninėms reikmėms? Toptelėjo mintis: tikriausiai todėl, kad vyras buvo policijos pareigūnas. Malinauskai, jums tikriausiai Olga šito nepasakojo, kad klastojo dokumentus ir ėmė paskolą įmonės vardu, nes tada jau aišku – nebe tokia graži aukos istorija būtų. Mieli širvintiškiai ir visi kiti, nes telefonas raudonuoja – kas iš Olgos Visockienės esate nukentėję žmonės, prašau man asmeniškai nerašyti, kiek kam Olga skolinga. Kreipkitės į atitinkamas institucijas, kaip tai padarė mūsų įmonė. Tik žinokit vieną – mus antstoliai jau informavo, kad šita persona labai gerai susitvarkė su savo turtu ir turi labai daug skolų. Tai ne jūs vieni ir ne mes vieni esame tokie. Širvintiškiai daug apie visa tai žino. Po skambučio iš banko mes kitą dieną pasamdėme auditorius, nes privalėjome skubiai išsiaiškinti, kas vyksta su mūsų įmone ir su įmonės finansais. Ir tada prasidėjo tikrasis Olgos spektaklis. Auditoriai prašo finansinių dokumentų – problemos. Dokumentų prašome – nėra. Kur jie? Tai pas Olgą namuose. Tai Olga pateikti negali. Tai Olga neranda. Tada mėnesiais trunkantis nedarbingumas. Laikas eina. Kai dokumentus pagaliau pavyko išsireikalauti, pradėjo lįsti tai, ką vertino jau nebe Pinskai – tai vertino institucijos, teisėsauga ir teismas. Širvintiškiai puikiai matė, daug kam kilo klausimas: iš kur tokie turtai ir tokie pinigai pas Olgą Visockienę? Perkami namai, perkami vaikams automobiliai vienas po kito. Mums reikėjo medžioti savo pačių įmonės dokumentus, mums reikėjo aiškintis, kas vyksta su mūsų įmonės finansais, kas vyksta įmonėje su dirbančių žurnalistų atlyginimais. Mes patys kreipėmės į visas teisėsaugos institucijas. Na, o tada iš stalčiaus vėl ištraukiami garsieji Olgos vokeliai. Patogus žodis, ar ne? Tik yra viena smulkmena, kurią Malinausko žiūrovams irgi reikėjo pasakyti. Teisėsaugos institucijos rinko informaciją apie tariamus vokelius, apklausinėjo žmones. Tyrimas truko dvejus metus, buvo apklausta dešimtys žmonių. Ai, bet Malinauskui neįdomu jų parodymai, jie jais nesiremia. Jam, matyt, įdomesnės kokios nors neaiškios praktikantės nuogirdos ar sapaliojimai. Ir kuo viskas baigėsi? Ogi tyrimas buvo nutrauktas. Ir kiek kartų tą patį burbulą pūsime, kol kas nors, tipo Skirmantas, patikės? Ar tol, kol Malinauskas surinks norimą peržiūrų skaičių? Širvintos mažos, žmonės čia vieni kitus pažįsta ir turi labai gerą atmintį. Puikiai žino šitą Visockienę. Na, ir baisiausia, kai gyvų žmonių neužtenka, į laidą atkeliauja ir mirusieji. Buvęs Seimo narys a.a. Jonas Kontrotas neva buvo fiktyviai įdarbinęs Olgą. Žmogus, kuris šiandien negali atsakyti, negali pasakyti savo versijos. Ir čia jau reikia turėti... na, tokias kiaulės akis kaltinti žmogų, pas kurį dirbai ir kuris šiandien nebeatsistos prieš kamerą ir nepasakys: „Olga, tu melagė“. Bet palaukite, yra ir linksmoji šios laidos dalis, kuri širvintiškiams sukėlė nu patį didžiausią juoką. Nes visi iš laidos atsimena tik šitą: pasirodo, mudvi su Olga buvom tokios draugės, kad net drabužiais dalijomės. Olga, prieš kuriant tokią pasaką, mano suknelių ar kostiumėlių temą reikėjo bent dydžius pasitikrinti, o apie stilių ir skonį tai net nekalbėsiu. Bet gerai, o kad buvai pakviesta į mano gimtadienį, tai nereikia susireikšminti – buvo pakviesti visi Danielitos redakcijoje dirbantys žmonės bei žurnalistai. Širvintos mažos, čia žmonės puikiai žino, kas su kuo draugauja, bendrauja ir kavą geria. Kai faktų neužtenka istorijai, matyt, tenka pasitelkti fantaziją. Na, ir dar viena mėgstama tema – mano šeimos įmonės. Aš džiaugiuosi, kad mano vyras dirbo, kūrė verslus, rūpinosi savo šeima, nes politika yra laikinas dalykas, gyvenimas juo nesibaigia. Jis galvoja, kaip uždirbti, kaip išlaikyti šeimą, o ne sėdėjo apsistatęs žaisliukais ir iš ten aiškino, kaip jemi gyventi. Tik jeigu jau Malinauskai imsiesi tyrimo, gal pirmiausia verta išmokti vieną elementarų dalyką: likviduota įmonė nėra bankrutavusi įmonė. Likviduojama įmonė atsiskaito su valstybe ir tada jinai uždaroma. Likvidavimas ir bankrotas nėra sinonimai. Na, kaip buvusiam premjero patarėjui tokius dalykus lyg ir vertėtų žinoti, bet nieko – norėsi, išmokysiu sekančiam kartui. O dabar svarbiausias klausimas: visa tai kodėl traukiama būtent dabar? Artėja laikas Olgai Visockienei buhalterei vykdyti teismo sprendimu nusta

    Skirmanto Malinausko „tiesos fabrikas“ ar kova už teisingumą?
  3. Oct 15

    „Mums jau gana“: Zelenskis atšaukė draudimą smogti Rusijos naftos gamykloms

    Ukrainaatnaujina smūgiusRusijosnaftos perdirbimo gamykloms. Draudimas rengti tokias atakas panaikintas kilus problemų dėl žvalgybos duomenų ir sutrikus „Starlink“ ryšiui per masines Rusijos atakas.Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu leidiniui „Financial Times“.„Draudimas (smogti naftos perdirbimo gamykloms) panaikintas. Mums jau gana“, – pareiškė V. Zelenskis.Pasak jo, Ukraina tris dienas nerengė smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, siekdama atsižvelgti į Vašingtono pageidavimą. Tuo metu Rusija toliau atakavo Ukrainos energetikos objektus ir per pastarąją savaitę nužudė daugiau kaip 100 civilių gyventojų.Nepaisant šios pertraukos, Ukrainos kariuomenė nebegavo amerikiečių perspėjimų apie balistinių raketų paleidimus. Visoje šalyje sulėtėjo „Starlink“ ryšys, o tai apsunkino karines operacijas fronte ir vidutinio nuotolio smūgius Rusijos kariniams objektams.V. Zelenskio teigimu, amerikiečiai tiesiogiai perspėjo Ukrainos kariškius, kad jei smūgiai energetikos infrastruktūrai nesiliaus, keitimasis žvalgybos duomenimis bus sustabdytas. Vėliau Kyjivui tai buvo pristatyta kaip techninis gedimas.„Tai nebuvo techninė problema, tai buvo sąmoningas sprendimas“, – kalbėdamas apie „Starlink“ sutrikimus sakė prezidentas.FOTOGALERIJA. Karas Ukrainoje. 2026-ųjų spalis+23Sąlyga smūgiams sustabdyti – „Patriot“ raketosV. Zelenskis neatmeta galimybės, kad Ukraina galėtų susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, net jei Rusija toliau rengtų atakas. Tačiau tik mainais į papildomas raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Pasak jo, tai būtų minimalus reikalavimas.Prezidentas papasakojo, kad į Ukrainos prašymą sustiprinti oro gynybą JAV atsakė apribodamos „Starlink“ veikimą.„Financial Times“ vertinimu, dabartinė Kyjivo ir Vašingtono santykių krizė yra rimčiausia nuo 2025 metų vasario, kai D. Trumpas ir jo komanda viešai išbarė V. Zelenskį Ovaliajame kabinete.Pagrindine įtampos priežastimi tapo Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas būtent su šiomis atakomis sieja dyzelino kainų augimą pasaulyje.Tuo pat metu JAV iždo departamentas atvėrė rinką rusiškam dyzelinui, o Ukraina šį susitarimą pavadino nesąžiningu.Spalio 14-osios naktį Ukrainos dronuose įrengti „Starshield“ terminalai pradėjo palaikyti ryšį tik skrendant ne didesniu kaip 160 km/val. greičiu.Tą pačią dieną Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o V. Zelenskis tai pavadino precedento neturinčia Maskvos nepagarba Jungtinėms Valstijoms. Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support. Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.

    „Mums jau gana“: Zelenskis atšaukė draudimą smogti Rusijos naftos gamykloms
  4. Oct 15

    Nepatogi tiesa ar gąsdinimų banga? Ką iš tikrųjų reiškia kalbos apie branduolinį ginklą ir Baltijos šalių ateitį

    Vaizdo įrašuose bei socialiniuose tinkluose analizuojami scenarijai, kuriais gąsdinama branduoline eskalacija, Lietuvos Konstitucijos pataisomis ir galimu Baltijos šalių likimu.Štai kaip atrodo šio populiaraus, bet itin prieštaringo naratyvo transkripcija, pateikta pokalbio ir analizės forma.Ar Lietuva žengia link branduolinio ginklo dislokavimo?Pranešėjas: Draugai, Lietuvos Seime jau priimta branduolinė Konstitucijos pataisa, o parlamentas pritarė straipsniui dėl branduolinio ginklo dislokavimo. Pirminis balsavimas suplanuotas spalio 6 d., o galutinis priėmimas – 2027 m. sausį. Jei Lietuvos deputatai eis iki galo, šalyje bus galima dislokuoti NATO branduolinį ginklą, nukreiptą į Rusiją, o aljanso karinės bazės gaus teisėtą registraciją Lietuvos teritorijoje.Komentaras / Kontekstas: Aktyvus branduolinio ginklo klausimo svarstymas pritraukė dėmesį dar 2026 m. birželį, kai tarptautinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, „Financial Times“, pasirodė svarstymai apie Amerikos bombarduotojus, gebančius nešti branduolines kovines galvutes. Kremlius į tai iškart reagavo pareiškimais, kad tokiu atveju Rusijos branduolinis ginklas bus nukreiptas tiesiai į Lietuvą.Pranešėjas: Tačiau, sprendžiant iš parlamentarų veiksmingumo, Lietuvoje šių įspėjimų rimtai nesuvokė. O tai reiškia, kad JAV arba Prancūzijos branduolinis ginklas kitų metų pradžioje gali atsidurti Lietuvoje.Kaliningrado faktorius ir Suvalkų koridoriusPranešėjas: Kariniai analitikai mano, kad europiečiai planuoja „užkimšti kamštį“ prieš Kaliningradą bei planuoja jo izoliaciją ir užėmimą. Šiam tikslui bandoma užtikrinti Suvalkų koridoriaus priedangą. Vakarų tikslams visos priemonės tinkamos, net jei kalbama apie Lietuvos sunaikinimą, nes po branduolinio ginklo dislokavimo jos teritorijoje, šalį bus galima ištrinti iš politinio žemėlapio.Komentaras / Kontekstas: Naratyve teigiama, kad Europa nesiruošia sustoti kovoje su Rusija ir rimtai svarsto didelį Europos karą. Iš pradžių žadėtas „antrasis frontas“ iki 2027 m., vėliau nukeltas į 2029 m. ar net 2030 m., o teritorijos bei ginkluotė jau rengiama iš anksto.Dmitrijaus Medvedevo ir Donaldo Trumpo citatos: gąsdinimas ar realybė?Pokalbyje cituojami griežti Rusijos atstovų pareiškimai ir kvestionuojamas NATO 5-asis straipsnis.Dmitrijus Medvedevas (Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas):„Jie dykai tai daro. Bet aš pasakysiu dar daugiau šia tema: jie kvailiai ir nesupranta, kad jei, neduok Dieve, kažkas panašaus nutiks ir mums teks reaguoti į jų veiksmus – už juos niekas neužstos. Net jei ten bus išdeginta žemė, jokios kitos šalys už juos kariauti nepradės – esu tikras dėl to.“Pranešėjas: Pasak Medvedevo, konflikto pradžios atveju Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis nebus įgyvendintas. Beje, Briuselio užkulisiuose kalbama, kad Baltijos šalys veltui puola į konfliktą, nes 5-asis straipsnis tėra popiergalis, sukuriantis tik iluziją.Vaizdo įraše cituojamas ir JAV politinis diskursas:Donaldas Trumpas:„O kodėl mes turėtume naudoti įstatų 5-ąjį straipsnį? Kokiu pagrindu? Dėl šių kvailių? Tai tiesiog juokinga.“Pranešėjas: Tuo atveju, jei kas nors nutiks, nei už Lietuvą, nei už Latviją su Estija niekas nesikiš. Ir tai JAV politinės opozicijos pozicija.Skaičiai, kuriais bandoma manipuliuoti: kariuomenių dydžiai ir BVPGaliausiai pabrėžiamas Baltijos šalių karinis dydis ir ekonominė našta:* Lietuva: ~18,5 tūkst. aktyvių karių.* Latvija: ~8,5 tūkst. karių.* Estija: ~7,5 tūkst. karių.* Iš viso: 34,5 tūkst. karių – mažiau nei vieno nedidelio miesto gyventojų skaičius.Pranešėjas: Taip, jie gynybai išleidžia 5 % BVP, tačiau tuo pačiu alina savo biudžetą, kerpa socialines programas, lenda į skolas – ir visa tai tam, kad jų armijos liktų 3 kartus mažesnės, nei reikia net vienos sienos gynybai. O dabar dar įsipareigojo skirti 0,25 % BVP pagalbai Ukrainai.Teigiama, kad NATO žadami 60 tūkst. karių (Vokietijos-Olandijos korpusas) bazuojasi Vokietijoje, o ne Baltijos šalyse, todėl esą nespėtų laiku atvykti.Išvada, kurią perša vaizdo įrašas:Baltijos šalys vertinamos kaip NATO placdarmas spaudimui prieš Rusiją. Teigiama, kad likus vienoms, sąlygas ir bendrabūvio taisykles diktuos ne Briuselis ar Vašingtonas, o Maskva.(Šis straipsnis pateikia vaizdo įrašo turinio transkripciją ir analitinę apžvalgą. Informacija atspindi konkretaus vaizdo įrašo autorių naratyvą). Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support. Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.

    Nepatogi tiesa ar gąsdinimų banga? Ką iš tikrųjų reiškia kalbos apie branduolinį ginklą ir Baltijos šalių ateitį
  5. Oct 6

    Aštrus žvilgsnis į spąstus, kuriuos patys sau pasispendėme

    Lietuvoje vis dar gajus vienas itin unikalus reiškinys: kieme stovi naujas, žvilgantis padidinto pravažumo visureigis, o jo savininkas degalinėje pilasi degalų už tiksliai 10 eurų ir skundžiasi, kad „valdžia vėl apiplėšė“.Kai noras atrodyti turtingesniam už kaimyną tampa svarbesnis už pradinę mokyklos matematiką, finansinės pasekmės būna skaudžios, bet absoliučiai dėsningos.Du skaičiai, kurių „statuso aukos“ nepajėgia sudėti* Lizingo įmoka ir KASKO: Tai garantuota mėnesio sąskaita, kurią bankas paims bet kokiu atveju. Bankui nerūpi, ar jūs turite ką valgyti, ar jūsų variklis veikia.* Globali naftos rinka: Kuro kaina degalinėje priklauso nuo geopolitikos, naftos išgavėjų sprendimų ir tarptautinių biržų.Kai žmogus, uždirbantis vidutinį atlyginimą, pasirašo lizingo sutartį maksimaliai įmanomai sumai, jis atlieka finansinį triuką be apsauginio tinklo. Bet koks kuro kainos šuolis – 10 ar 20 centų už litrą – tokį biudžetą tiesiog sulaužo.Ir tada prasideda keisčiausia dalis: kaltas tampa bet kas, tik ne tas, kuris pasirašė lizingo sutartį.Kodėl valdžia nepradės išgauti naftos jūsų kieme?Reikalauti, kad Lietuvos valdžia sumažintų kuro kainas, nes „man per brangu važinėti į darbą su 3 litrų varikliu“, yra tas pats, kas reikalauti, kad Seimas uždraustų lietui lyti savaitgaliais.* Lietuva neturi savo naftos gręžinių.* Lietuvos Vyriausybė nenustato kainų pasaulinėse biržose.* Mokesčių (akcizų) mažinimas neatpigins naftos – tai tik nukreiptų pinigus iš mokyklų bei ligonių krepšelių į privačių degalinių ar naftos gavybos kompanijų kišenes.Tikėtis, kad valstybė kompensuos asmeninį negebėjimą įvertinti savo finansinių galimybių, yra gilus vaikystės mąstysenos pavyzdys. Suaugęs žmogus pats atsako už savo pirkinius.FINANSINĖS KLAIDOS ANATOMIJA:[Noras rodyti statusą] ➔ [Lizingas ant finansinės ribos] ➔ [Pabrangsta kuras] ➔ [Trūksta pinigų] ➔ [Kalta valdžia]Vienintelė „lengvata“, kurią valstybė galėtų suteiktiJei valstybė ir galėtų ką nors padaryti dėl žmonių, kurie prisipirko lizinginių automobilių ir dabar reikalauja pigaus kuro, tai nebent užtikrinti jiems pirmumo teisę pas psichiatrus ar finansų raštingumo specialistus.Pripažinti savo klaidą – pirmasis žingsnis link pasveikimo. Jei kuro kaina griauna jūsų gyvenimą, problema nėra naftos gręžiniuose. Problema yra popieriuje, kurį pasirašėte banke.Ką daryti, jei atpažinote save?* Parduokite automobilį, kurio neišgalite išlaikyti. Automobilis turi tarnauti jums, o ne jūs automobiliui.* Persėskite į ekonomiškesnį transportą. Mažesnis variklis ar net viešasis transportas nėra gėda – gėda yra gyventi skolos spąstuose dėl svetimos nuomonės.* Mokykitės skaičiuoti TCO (Total Cost of Ownership). Automobilio kaina nėra tik mėnesinė įmoka bankui. Tai kuro, draudimo, padangų ir serviso visuma.* Get full access to Ddraudžiamos mintys at ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support. Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.

    Aštrus žvilgsnis į spąstus, kuriuos patys sau pasispendėme
  6. Oct 6

    Brūkšnys per Konstituciją: kodėl 137 straipsnio naikinimas yra suvereniteto kapituliacija

    Teigiama, kad absoliutaus masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimo panaikinimas tėra dar vienas žingsnis į gilesnę NATO integraciją ir tuo pačiu į mūsų saugumą. Tačiau šaltojo politinio realizmo ir teisinės valstybės šviesoje šis žingsnis atrodo visiškai kitaip. Tai nėra saugumo stiprinimas. Tai, mano tvirtu įsitikinimu, strateginė klaida, kuria, be kita ko, atsisakoma esminio valstybės suvereniteto pamato. Masinio naikinimo ginklų dislokavimas nepadaro Lietuvos saugesnės – atvirkščiai. Pagal galiojančias kaimyninių branduolinių valstybių karines doktrinas, tokie objektai (o mūsų nedidelės teritorijos atveju, net visa valstybė) automatiškai įtraukiami į pirmojo, prevencinio smūgio prioritetinių taikinių sąrašus. Įvykus krizei, Lietuva rizikuoja tapti negyvenama dar iki tol, kol Briuselyje ar Vašingtone suveiks kolektyvinės gynybos sprendimų priėmimo mechanizmai. Nedalyvaudama branduolinio ginklo kontrolės mechanizmuose kaip lygiavertė sprendimų priėmėja, o tik pasiūlydama savo žemę kaip platformą, Lietuva savanoriškai tampa galimos atviros konfrontacijos epicentru. Karinės taktikos ir geografinės realybės požiūriu, nekonvencinio ginklo infrastruktūros atsiradimas Lietuvos teritorijoje taip pat yra ne tik kad neracionalus, bet ir pavojingas. Vilnius nuo sienos nutolęs vos 30 kilometrų tiesia linija. Visa mūsų valstybės teritorija yra pasiekiama standartinės artilerijos, nekalbant apie kad ir trumpojo nuotolio balistines sistemas. Neabejoju, jog tai puikiai supranta ir NATO planuotojai. Neteko girdėti apie jų išreikštus poreikius būtent šiuo (branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje) aspektu. Vertinant regioninį kontekstą, būtina matyti esminį teisinį skirtumą tarp mūsų ir kitų Baltijos šalių. Toms valstybėms, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, kurios savo pamatiniuose įstatymuose iki šiol tiesiog neturėjo tokio pobūdžio draudimo, šiandien geopolitiškai yra kur kas paprasčiau – jos neketina atlikti jokių demonstratyvių demaršų. Mūsų atveju, situacija kardinaliai skiriasi. Draudimo išbraukimas iš galiojančios Konstitucijos, mano įsitikinimu, yra ne karinės ar vadinamojo atgrasymo būtinybės sukeltas, o atviras, demonstratyvus politinis gestas. Gal net iššūkis. Saugumo prasme, ši teisinė rokiruotė nesiūlo nieko teigiamo nei Lietuvai, nei globaliai visai NATO (arba, greičiau, veikia atvirkščiai), tačiau akivaizdžiai lemia ir yra tiesiogiai nukreipta į konfrontacijos eskalavimą. Šioje iki raudonumo įkaitusioje globalios priešpriešos atmosferoje toks sąmoningas provokuojantis žingsnis neabejotinai turės sunkių politinių, ekonominių ar kitokių pasekmių, kurias pirmoji pajus pati Lietuva. Susidaro įspūdis, kad šios eskalacijos ir nuolatinės krizės būsenos palaikymo kaip tik ir siekiama, nes, ignoruojant ilgalaikio šalies fizinio išlikimo interesą, norima patenkinti trumpalaikius politinio elito užsienio politikos naratyvus. Pripažinti tai, kad pasaulis ne tik kad keičiasi, bet jau pasikeitė, kad daug metų eita ir toliau einama klystkeliais, mūsų politinei viršūnei būtų jau per daug. Kur tada po tokio pripažinimo dėtis tam pačiam vadinamajam elitui? Gal geriau bandant laimėti laiko toliau užsispyrusiai laikytis tos pačios linijos? Fundamentali ir taip pat pavojinga šio konstitucinio manevro pasekmė – akivaizdus valstybės suvereniteto dalies atsisakymas. Konstitucijos 1 straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Tai reiškia, kad aukščiausioji valdžia priklauso Tautai ir jos institucijoms. Tačiau masinio naikinimo ginklų priėmimas pagal NATO ar dvišalių susitarimų modelius teisiškai ir faktiškai reiškia, kad šių ginklų nuosavybė, priežiūra ir, svarbiausia, įsakymas juos panaudoti išlieka išimtinėje užsienio valstybės – mūsų konkrečiu dabartiniu atveju, JAV prezidento ir Pentagono – galioje. Lietuva šioje schemoje virsta tik pasyvia geografine erdve. Potencialus ginklas, kurio dislokavimas, judėjimas ar aktyvavimas sukeltų realias, katastrofiškas ir negrįžtamas pasekmes mūsų šaliai, gali būti panaudotas be jokio Lietuvos kaip valstybės valios išreiškimo. Teisiškai įforminama situacija, kai sprendimas, lemiantis fizinį lietuvių tautos išlikimą arba sunaikinimą, yra visiškai deleguojamas trečiajai šaliai. Šios šalies strateginiai interesai globaliame Vašingtono–Pekino–Maskvos trikampyje bet kurią akimirką gali išsiskirti su Lietuvos išlikimo logika. Valstybė, kuri neturi teisinių ir fizinių svertų sustabdyti jos teritorijoje esančio naikinamojo potencialo panaudojimo, praranda nepriklausomybės turinį. 137 straipsnio naikinimas parlamentiniu būdu, skubotai renkant 94 balsų daugumą ir apeinant Tautos referendumą, sukuria abejonę dėl šio veiksmo visaverčio konstitucingumo. Pagrindinio įstatymo kūrėjai šį straipsnį įrašė tam, kad Lietuva niekada netaptų didžiųjų branduolinių galybių kinetinio susidūrimo aikštele. Įrašė tam, kad savo pavyzdžiu rodytų, jog toks konfrontacijos sprendimo būdas nepriimtinas jai ir kad būtent tai ji siūlo visai pasaulio bendrijai. Atsisakydama šio absoliutaus saugiklio, Lietuva neišlošia garantuoto karinio skydo, o tik prisiima pirmaeilio taikinio riziką ir apriboja savo suverenius manevro laisvės likučius. Tai nėra suverenus pragmatizmas – tai geopolitinė kapituliacija, kurios pasekmes vienokiu ar kitokiu, tikiuosi, ne katastrofišku, būdu pajusime ir mes, ir ateities kartos. Norisi tikėti, kad spalio 6 dieną balsuosiantys parlamentarai aiškiai supras savo asmeninę istorinę ir teisinę atsakomybę, nes jų rankose atsidurs ne rutininis procedūrinis sprendimas, o fundamentali suvereniteto ir galbūt Tautos fizinio likimo dilema.Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/bruksnys-per-konstitucija-kodel-137-straipsnio-naikinimas-yra-suvereniteto-kapituliacija-120312749 Get full access to Ddraudžiamos mintys at ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support. Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.

    Brūkšnys per Konstituciją: kodėl 137 straipsnio naikinimas yra suvereniteto kapituliacija

About

Draudžiamos mintys,už kurias Lietuvoje persekiojama,grasinama,bauginama,baudžiama ir bandoma nužudyti,pakenkti fiziškai,finansiškai. Ir visa tai vadinama žodžio laisvė! Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.