Skirmanto Malinausko „tiesos fabrika“ ar kova už teisingumą? Kai dėmesys ir peržiūros tampa svarbiau už objektyvumąŠių dienų skaitmeninėje erdvėje didelę įtaką įgijo nepriklausomi turinio kūrėjai, tyrėjai ir nuomonės formuotojai, kurie savo vaizdo įrašuose narsto rezonansines politines bei visuomenines temas. Vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių Lietuvoje – Skirmantas Malinauskas. Jo kuriami tyrimai pritraukia šimtus tūkstančių peržiūrų, sukelia audringas diskusijas ir formuoja visuomenės nuomonę. Tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar šie tyrimai iš tikrųjų tarnauja objektyviai tiesai, ar jie tėra meistriškai sukonstruotos manipuliacijos, skirtos kelti žiūrimumą, populiarumą ir generuoti finansinę naudą?Emocinis užtaisas ir supaprastinti naratyvaiKaip rodo praktika, didelės peržiūros internete retai pasiekiamos sausais faktais ar nuobodžiomis teisinių dokumentų analizėmis. Tam reikia dramos. Skirmanto Malinausko kūryboje dažnai aptinkamas aiškus pasidalijimas į „geriečius“ ir „blogiečius“, kur emocinis presingas nusveria teisinį tikslumą.Kritikai pastebi, kad konfliktuose su politikais ar savivaldybių vadovais (kaip kad Širvintų atveju) dažnai vengiama konstruktyvaus, tiesioginio ir visapusiško dialogo su oponentais. Vietoj to pasirinktas vienos krypties naratyvas, kuriame oponentai paverčiami istorijos „antagonistais“, o pats autorius pozicionuojamas kaip vienintelis tiesos švyturys. Toks metodas puikiai veikia socialinių tinklų algoritmus – žmonės aktyviai komentuoja, piktinasi, dalijasi įrašais, o tai tiesiogiai didina autoriaus žinomumą ir pajamas.Kai tiesa tampa „gaminamu produktu“Kyla esminis klausimas: kiek realios teisybės yra tokioje „gaminamoje tiesoje“? Kai tyrimai remiasi ne visapusišku situacijos patikrinimu, o nuogirdomis, selektyviai atrinkta informacija ar emociniais vertinimais, prarandamas žurnalistinis objektyvumas.Kovojant dėl peržiūrų, žmogiškosios dramos ir skandalingos antraštės tampa svarbesnės už realius teismų sprendimus ar oficialių institucijų išvadas. Kai viena pusė gauna absoliučią tribūną savo versijai skleisti, o kita – kaltinamojo suolą be galimybės lygiomis sąlygomis oponuoti tiesioginėse akistatose, tai primena ne objektyvų tyrimą, o skaitmeninį spektaklį.Klausimas sekėjams: ar verta pasitikėti?Šioje situacijoje verta paklausti paties Skirmanto Malinausko gerbėjų ir juo tikinčiųjų: ar tikrai verta besąlygiškai pasitikėti žmogumi, kurio pagrindinis instrumentas – emocinis spaudimas ir vienašališki naratyvai?Kai informacijos vartotojai aklai pasiduoda internetinių „tyrėjų“ įtaigai, rizikuojama tapti manipuliacijų įrankiu, tarnaujančiu ne visuomenės interesams, o asmeniniam kūrėjo populiarumui ir reitingams. Tikrasis kritinis mąstymas reikalauja ne pasiduoti emocijoms, o tikrinti pirminius šaltinius, teismų dokumentus ir vertinti faktus blaiviai.Vaizdo įrašo transkripcijaAtrodo, kad Skirmanto Malinausko tyrimas apie Širvintų merę atsisuko prieš jį patį. Živilė Pinskuvienė labai gražiai apibendrino šį jo darbą pasakydama, kad tikras tyrimas baigiasi ten, kur prasideda nusikaltėlių tribūna. Juk autorius padarė didžiulę klaidą pakviesdamas teistą pašnekovę. Merės nuomone, tokios žurnalistikos lygis dabar matuojamas nebe aukščiu, o gyliu. Nepaisant to, Ž. Pinskuvienė elegantiškai ir be pykčio pasiūlė visiems interneto troliams drąsiai lieti tulžį, jeigu nuo to jiems darosi lengviau. Tačiau visiems akivaizdu, kad, norint išlaikyti objektyvumą, kalbinti reikėtų tik švarios reputacijos žmones. Na, kur toliau? Skirmanto Malinausko laidos herojė – nusikaltėlė. Taip, taip, aš kalbu apie tą pačią širvintiškę buhalterę Olgą Visockienę, kurią nuteisė ne Pinskai, kurią nuteisė teismas. Tyrimą vykdė Ekonominių nusikaltimų tarnyba. Artėja teismo nustatytas terminas vykdyti nuosprendį, tad moteriškė griebiasi šiaudo. O tas šiaudas – suaugęs vyras, sėdintis tarp žaisliukų, tai Skirmantas Malinauskas. Įmonės pinigai pervedami tiesiai į buhalterės asmeninę sąskaitą. Daugiau kaip 83 tūkstančiai eurų įmonės vardu suklastojus dokumentus – paima Olga Visockienė paskolą. Teismo byla, Apeliacinio teismo sprendimas, įsiteisėjęs nuosprendis – visa tai vertino ir savo žodį tarė teismas. Bet Malinausko laidoje – aukos vaidmuo ir, žinoma, vėl istorija apie Pinskus. Skirmantai, o rimtai, taip peržiūrų trūksta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jau nebesvarbus, nes pradėti būtent reikėjo nuo jo? Buhalterė Olga Visockienė buvo nuteista byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir daugiau kaip 83 tūkstančių eurų pasisavinimo iš įmonės. Ir dabar aš papasakosiu to, ko Malinausko laidoje kažkodėl neišgirdau. Vieną dieną man skambina bankas ir klausia, kada grąžinsite įmonės vardu paimtą paskolą? Kokia paskola? Net atsisėdau. Įmonė jokios paskolos neėmė. Pasirodo, tai tūkstančiai eurų. Šį pokalbį kartu su manimi girdi dar trys žmonės. Skambinu Olgai, buhalterei, ir staiga nebelieka tos šiandieninės drąsos, kurią girdėjau Malinausko laidoje: prašymui niekam nesakyti, ypač Jonui – kažkaip viską sutvarkys. Mintyse dar pagalvoju, iš kur pas žmogų tiek drąsos klastoti dokumentus ir imti paskolą iš banko savo asmeninėms reikmėms? Toptelėjo mintis: tikriausiai todėl, kad vyras buvo policijos pareigūnas. Malinauskai, jums tikriausiai Olga šito nepasakojo, kad klastojo dokumentus ir ėmė paskolą įmonės vardu, nes tada jau aišku – nebe tokia graži aukos istorija būtų. Mieli širvintiškiai ir visi kiti, nes telefonas raudonuoja – kas iš Olgos Visockienės esate nukentėję žmonės, prašau man asmeniškai nerašyti, kiek kam Olga skolinga. Kreipkitės į atitinkamas institucijas, kaip tai padarė mūsų įmonė. Tik žinokit vieną – mus antstoliai jau informavo, kad šita persona labai gerai susitvarkė su savo turtu ir turi labai daug skolų. Tai ne jūs vieni ir ne mes vieni esame tokie. Širvintiškiai daug apie visa tai žino. Po skambučio iš banko mes kitą dieną pasamdėme auditorius, nes privalėjome skubiai išsiaiškinti, kas vyksta su mūsų įmone ir su įmonės finansais. Ir tada prasidėjo tikrasis Olgos spektaklis. Auditoriai prašo finansinių dokumentų – problemos. Dokumentų prašome – nėra. Kur jie? Tai pas Olgą namuose. Tai Olga pateikti negali. Tai Olga neranda. Tada mėnesiais trunkantis nedarbingumas. Laikas eina. Kai dokumentus pagaliau pavyko išsireikalauti, pradėjo lįsti tai, ką vertino jau nebe Pinskai – tai vertino institucijos, teisėsauga ir teismas. Širvintiškiai puikiai matė, daug kam kilo klausimas: iš kur tokie turtai ir tokie pinigai pas Olgą Visockienę? Perkami namai, perkami vaikams automobiliai vienas po kito. Mums reikėjo medžioti savo pačių įmonės dokumentus, mums reikėjo aiškintis, kas vyksta su mūsų įmonės finansais, kas vyksta įmonėje su dirbančių žurnalistų atlyginimais. Mes patys kreipėmės į visas teisėsaugos institucijas. Na, o tada iš stalčiaus vėl ištraukiami garsieji Olgos vokeliai. Patogus žodis, ar ne? Tik yra viena smulkmena, kurią Malinausko žiūrovams irgi reikėjo pasakyti. Teisėsaugos institucijos rinko informaciją apie tariamus vokelius, apklausinėjo žmones. Tyrimas truko dvejus metus, buvo apklausta dešimtys žmonių. Ai, bet Malinauskui neįdomu jų parodymai, jie jais nesiremia. Jam, matyt, įdomesnės kokios nors neaiškios praktikantės nuogirdos ar sapaliojimai. Ir kuo viskas baigėsi? Ogi tyrimas buvo nutrauktas. Ir kiek kartų tą patį burbulą pūsime, kol kas nors, tipo Skirmantas, patikės? Ar tol, kol Malinauskas surinks norimą peržiūrų skaičių? Širvintos mažos, žmonės čia vieni kitus pažįsta ir turi labai gerą atmintį. Puikiai žino šitą Visockienę. Na, ir baisiausia, kai gyvų žmonių neužtenka, į laidą atkeliauja ir mirusieji. Buvęs Seimo narys a.a. Jonas Kontrotas neva buvo fiktyviai įdarbinęs Olgą. Žmogus, kuris šiandien negali atsakyti, negali pasakyti savo versijos. Ir čia jau reikia turėti... na, tokias kiaulės akis kaltinti žmogų, pas kurį dirbai ir kuris šiandien nebeatsistos prieš kamerą ir nepasakys: „Olga, tu melagė“. Bet palaukite, yra ir linksmoji šios laidos dalis, kuri širvintiškiams sukėlė nu patį didžiausią juoką. Nes visi iš laidos atsimena tik šitą: pasirodo, mudvi su Olga buvom tokios draugės, kad net drabužiais dalijomės. Olga, prieš kuriant tokią pasaką, mano suknelių ar kostiumėlių temą reikėjo bent dydžius pasitikrinti, o apie stilių ir skonį tai net nekalbėsiu. Bet gerai, o kad buvai pakviesta į mano gimtadienį, tai nereikia susireikšminti – buvo pakviesti visi Danielitos redakcijoje dirbantys žmonės bei žurnalistai. Širvintos mažos, čia žmonės puikiai žino, kas su kuo draugauja, bendrauja ir kavą geria. Kai faktų neužtenka istorijai, matyt, tenka pasitelkti fantaziją. Na, ir dar viena mėgstama tema – mano šeimos įmonės. Aš džiaugiuosi, kad mano vyras dirbo, kūrė verslus, rūpinosi savo šeima, nes politika yra laikinas dalykas, gyvenimas juo nesibaigia. Jis galvoja, kaip uždirbti, kaip išlaikyti šeimą, o ne sėdėjo apsistatęs žaisliukais ir iš ten aiškino, kaip jemi gyventi. Tik jeigu jau Malinauskai imsiesi tyrimo, gal pirmiausia verta išmokti vieną elementarų dalyką: likviduota įmonė nėra bankrutavusi įmonė. Likviduojama įmonė atsiskaito su valstybe ir tada jinai uždaroma. Likvidavimas ir bankrotas nėra sinonimai. Na, kaip buvusiam premjero patarėjui tokius dalykus lyg ir vertėtų žinoti, bet nieko – norėsi, išmokysiu sekančiam kartui. O dabar svarbiausias klausimas: visa tai kodėl traukiama būtent dabar? Artėja laikas Olgai Visockienei buhalterei vykdyti teismo sprendimu nusta
