Dvigubi Prezidentūros standartai: kodėl Nausėda delsia atimti ordiną iš korupcijos skandale skęstančio Jarmako? Lietuvos užsienio politika ir valstybinių apdovanojimų dalybos vėl atsidūrė moralinėje aklavietėje. Kol šalies vadovas Gitanas Nausėda demonstruoja geležinę valią ir principingumą bausdamas savus, užsienio veikėjams, panašu, galioja visiškai kiti – kur kas atlaidesni – standartai. Visuomenėje kyla pagrįstas įniršis: kodėl iš čiuožėjų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko valstybiniai apdovanojimai bei pilietybė buvo atimti žaibiškai, o Ukrainoje dėl milžiniško masto korupcijos ir valstybės turto grobstymo teisiamas Andrijus Jarmakas vis dar nešioja prestižinį Lietuvos ordino kryžių? Prezidentūra privalo baigti slėptis už biurokratinių frazių ir prabusti – laikas imtis veiksmų yra dabar, o ne po metų teisminių procesų. Saviems – giljotina, svetimiems – diplomatinis aklumas Prisiminkime, su kokiu patosu ir moraliniu pranašumu Prezidentas pasirašė dekretus, kuriais iš P. Vanago ir M. Drobiazko buvo atimti ordinarai. Tada sprendimas buvo aiškus: šaliai agresorei šokantys sportininkai pažemino apdovanotojo vardą. Tai buvo teisingas, nors ir skausmingas žingsnis, kurį visuomenė palaikė. Tačiau kaip paaiškinti tai, kas vyksta dabar? 2024 metais G. Nausėda Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių įteikė A. Jarmakui – žmogui, kuris šiandien Ukrainos antikorupcinių institucijų yra oficialiai kaltinamas valstybės lėšų plovimu ir grobstymu karo metu. Tai nėra tiesiog politinis skandaliukas; tai kaltinimai vagystėmis iš šalies, kuri krauju gina savo ir mūsų laisvę. Ir ką daro mūsų Prezidentas? Tyli. Laukiama „galutinių teismo sprendimų“, kol Lietuvos valstybės garbė yra mindoma korupcijos purve. Ar tam reikalingi ordinai, kad jais puoštųsi asmenys, įtariami pasipelnymu iš karo? Nuopelnų svarstyklės: sporto pasiekimai prieš korupcijos šešėlį Niekas neneigia, kad parama Ukrainai yra strateginis Lietuvos interesas. Tačiau parama Ukrainos tautai neturi virsti aklu nuolankumu korumpuotiems jos pareigūnams. Pažvelkime į situaciją piliečio akimis: • Vanagas ir Drobiazko: Dešimtmečius garsino Lietuvos vardą pasaulyje, kėlė šalies trispalvę aukščiausio lygio varžybose. Suklupo morališkai – bausmė sekė akimirksniu. • Andrijus Jarmakas: Gavo Lietuvos ordina avansu, kaip diplomatinį gestą. Šiandien jis teisiamas už savo tėvynės apiplėšimą. Reakcija iš Simono Daukanto aikštės – visiška tyla ir delsimas. Ar Prezidentui tikrai „nedaeina“, kaip tokie dvigubi standartai atrodo paprastiems Lietuvos žmonėms? Tai ne šiaip politinė klaida – tai spjūvis į veidą kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris aukoja savo pinigus Ukrainos paramai, kol apdovanoti asmenys Kijeve kaltinami tų pačių resursų grobstymu. Raginti nedelsiant: ponas Prezidente, atimkite ordina tuojau pat! Kiek laiko Prezidentūra dar vaidins stručių politiką? Kiek dar laiko valstybės vadovo patarėjai rengs aptakius pranešimus spaudai, tikėdamiesi, kad ši tema tiesiog pasimirš? Šis delsimas demonstruoja arba visišką politinį stuburo neturėjimą, arba baimę pripažinti savo klaidas. Apdovanojimas A. Jarmakui buvo įteiktas skubotai, o šiandien paaiškėjusios aplinkybės reikalauja tokio paties skuboto jo atėmimo. Kaltinimai korupcija karo metu yra didžiausia įmanoma gėda, kuri automatiškai nubraukia bet kokius praeities „diplomatinius nuopelnus“. Pone Prezidente, gana delsti ir gėdinti Lietuvą prieš tarptautinę bendruomenę. Parodykite tokią pačią griežtą poziciją, kokią parodėte Lietuvos sportininkų atžvilgiu. Pasirašykite dekretą ir atimkite Lietuvos ordiną iš Andrijaus Jarmako tuojau pat. Valstybės apdovanojimai nėra suvenyrai, kuriuos galima palikti įtariamųjų korupcija kišenėse. Get full access to Ddraudžiamos mintys at ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe
