Draudžiamos mintys

Draudžiamos mintys

Draudžiamos mintys. Nuomonė ir požiūris į tai kas vyksta. Už tai Lietuviškoje laisvėje ir demokratijoje ne tik persekiojama,baudžiama,bet ir grasinama nužudyti. Teisėsauga į tokius grasinimus užmerkia akis. Tokia LT laisvė! draudziamosmintys.substack.com

  1. Oct 30

    Jūs nusipelnėte visko, ką su jumis daro valdžia

    Jūs nusipelnėte visko, ką su jumis daro valdžia Štai nepatogi tiesa, kurios jums nepasakys joks politikas, „influenceris“ ar laidų vedėjas: dėl visų savo problemų esate kalti tik jūs patys. Kaskart, kai kyla mokesčiai, kai pasiskolinami dar keli milijardai jūsų vaikų sąskaita, kai priimamas absurdiškas įstatymas – jūs padarote vienintelį dalyką: nusikeikiate virtuvėje, parašote piktą komentarą ir pasyviai laukiate. Laukiate kito rinkimų ciklo, kito gelbėtojo ar stebuklo. Jūs elgiatės kaip į skerdyklą varoma avis, kuri pyksta ant mėsininko, bet pati kantriai stovi eilėje ir tikisi, kad kitas budelis bus geresnis. Asmenybių kultas: kvaišių žaidimas Lietuva iš idėjų šalies oficialiai tapo veidų kulto provincija. Jums neberūpi logika, ekonomika ar pasekmės po 10 metų. Jums reikia pigios emocijos, gražaus veido arba garsiai rėkiančio populisto. Išsirenkate „gelbėtoją“, jis padaro dešimt tragiškų sprendimų, bet jūs ir toliau jį ginate vien todėl, kad tai „jūsų lyderis“. Politikai mato jūsų trumpą atmintį ir apgailėtiną lygį. Viskas, ko jūs reikalaujate iš valdžios, susiveda į vieną bejėgišką klyksmą: „DUOKITE!“ Duokite didesnes išmokas! Duokite nemokamų paslaugų! Atimkite iš kito ir atiduokite man! Jūs net nepaklausiate, iš kur tie pinigai. O jie imami iš jūsų pačių kišenės – per kylančius mokesčius ir skolas, kurias mokės jūsų vaikai. Bet jums nerūpi ateitis. Jums rūpi gauti išmaldą šiandien. Mąstantys išvažiavo. Kas liko? Atsakomybę prisiimantys žmonės suprato taisykles. Jie pamatė, kad siūlyti idėjas šalyje, kurioje karaliauja pasyvus paviršutiniškumas – visiška finansinė ir reputacinė savižudybė. Jie pasirinko vienintelį racionalų sprendimą: 1. Išnaudoja šitą kvailą sistemą savo naudai, arba 2. Emigravo. Emigracijoje jiems nebereikia tvarkyti svetimų namų. Jie nusimetė „Tėvynės naštą“ ir ramiai perka paslaugas. O kas liko čia? Liko tie, kurie vaidina skriaudžiamus, verkia dėl blogo gyvenimo, bet piršto nepajudins, kad bent paskaitytų, išanalizuotų ar pasiūlytų konkretų sprendimą. Testas tavo stuburui Paskaitei? Tavo pirmoji reakcija – pyktis. Nori parašyti, kad autorius neteisus, kad „sąlygos sunkios“, kad „valdžia smaugia“, kad „nuo manęs niekas nepriklauso“. Sveikinu – ką tik įrodei kiekvieną šio teksto žodį. Vėl pasirinkai aukos poziciją. Jei manai, kad turi bent lašą intelekto ir stuburo – nustok žliumbti. Nurodyk bent VIENĄ konkrečią idėją ar sisteminį sprendimą (ne „pakelkit algas“, o kaip sukurti vertę), kurį palaikytum. Jei nesugebi pateikti idėjos – užsičiaupk ir toliau tyliai mokėk mokesčius už savo paties kvailumą. #NepatogiTiesa #LietuvosPolitika #Populizmas #Mokesčiai #Valdžia #NustokVerkti #Visuomenė #IdėjųKultas #AsmenybiųKultas #Emigracija #Atsakomybė #Pilietiškumas #MąstykSavoGalva #Lietuva #Ekonomika Raktiniai žodžiai ir frazės: • Kodėl politikai didina mokesčius • Lietuvos politikos krizė ir asmenybių kultas • Pasyvumo kaina visuomenėje • Kaip sustabdyti mokesčių kilimą Lietuvoje • Emigracija iš Lietuvos: priežastys ir pasekmės • Idėjų trūkumas Lietuvos politikoje • Pilietinė atsakomybė ir populistiniai pažadai • Valstybės skola • Mokesčių didinimas • Pilietinis pasyvumas • Populistai • Sisteminiai sprendimai • Progresas vs stagnacija • Aukos mentalitetas Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe

    Jūs nusipelnėte visko, ką su jumis daro valdžia
  2. Oct 18

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika 1. Techninis melas ir visuomenės kvailinimas Oficialūs teiginiai, kad bandymas padegti sandėlį ar kelias antžemines antenas Vilniuje galėjo „paveikti Ukrainos karinių operacijų sėkmę“, yra techninė nesąmonė. „Starlink“ yra globalus, tūkstančių žemosios Žemės orbitos (LEO) palydovų tinklas, pasižymintis aukštu decentralizacijos lygiu. Vienos stoties ar sandėlio pažeidimas Lietuvoje neturi jokio tiesioginio poveikio ryšiui Ukrainos fronte. Srautą akimirksniu perimti gali kiti regiono mazgai arba tiesioginis tarp-palydovinis lazerinis ryšys. Realią „Starlink“ veiklą ir prieinamumą tam tikrose zonose valdo ne vietiniai sandėliai, o pati JAV bendrovė „SpaceX“ (naudodama geografinį ribojimą / geofencing). Gąsdinimas, kad keli kanistrai degiojo skysčio Vilniuje galėjo pakirsti Ukrainos karinius pajėgumus, parodo arba visišką institucijų techninį nekompetentingumą, arba sąmoningą faktų sutirštinimą. 2. Kam naudinga tokia retorika? Galimi tikslai ir interesai Kai oficialioje komunikacijoje logiką keičia dramatiški pareiškimai, kyla klausimas dėl tikrųjų tokios politikos motyvų: Geopolitinis dėmesio išlaikymas: Nuolatinis grėsmės lygio palaikymas leidžia pagrįsti griežtesnes saugumo priemones, didesnį gynybos biudžetą ir išlaikyti visuomenės mobilizaciją. Dėmesio nukreipimas nuo tikrųjų sprendimų priėmėjų: Visuomenėje kylantis nepasitenkinimas dėl „Starlink“ ryšio ribojimų ar trikdžių natūraliai nukreipiamas į išorės priešą, taip apsaugant JAV ir „SpaceX“ nuo bet kokios viešos kritikos. Biurokratinis poreikis: Bet koks buitinis nusikaltimas ar smulkus išpuolis, priskyrus jį „hibridiniam karui“, suteikia papildomų išteklių ir galių saugumo struktūroms. 3. Kodėl oficiali versija kelia abejonių? Pagal oficialią versiją, Rusijos tarnybos organizuoja operaciją, kuri neturi jokio šanso pasiekti realaus karinio tikslo, tačiau garantuoja didžiulę politinę ir diplomatinę žalą pačiai Rusijai. Svarstant, kas iš tiesų įvyko, kyla pagrįstos alternatyvios prielaidos: Komunikacinė akcija ar provokacija: Neatmetama galimybė, kad incidentas buvo inicijuotas ar išnaudotas vietinių veikėjų, siekiant sukurti garsų informacinį foną, sutelkti politinį kapitalą ir pademonstruoti visuomenei „realią grėsmę“. Atlikimo primitive atotrūkis: Kanistrai su degalu ir nesėkmingas bandymas padegti infrastruktūrą labiau primena chaotišką vietinį išpuolį arba inscenizaciją nei profesionalios užsienio žvalgybos operaciją. Kai valstybės institucijos pateikia techniškai nepagrįstus teiginius, jos pačios pakerta visuomenės pasitikėjimą ir skatina ieškoti atsakymų, kas iš tiesų gauna naudą iš tokių incidentų. Nuoroda į šių sapalionių šaltinį: https://kaunas.kasvyksta.lt/112/nkvc-bandymas-padegti-starlink-iranga-siejasi-su-rusijos-siekiu-paveikti-ukrainos-operacijas Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe

    Techniniu absurdu remta baimės kurstymo politika
  3. Oct 15

    Skirmanto Malinausko „tiesos fabrikas“ ar kova už teisingumą?

    Skirmanto Malinausko „tiesos fabrika“ ar kova už teisingumą? Kai dėmesys ir peržiūros tampa svarbiau už objektyvumą Šių dienų skaitmeninėje erdvėje didelę įtaką įgijo nepriklausomi turinio kūrėjai, tyrėjai ir nuomonės formuotojai, kurie savo vaizdo įrašuose narsto rezonansines politines bei visuomenines temas. Vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių Lietuvoje – Skirmantas Malinauskas. Jo kuriami tyrimai pritraukia šimtus tūkstančių peržiūrų, sukelia audringas diskusijas ir formuoja visuomenės nuomonę. Tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar šie tyrimai iš tikrųjų tarnauja objektyviai tiesai, ar jie tėra meistriškai sukonstruotos manipuliacijos, skirtos kelti žiūrimumą, populiarumą ir generuoti finansinę naudą? Emocinis užtaisas ir supaprastinti naratyvai Kaip rodo praktika, didelės peržiūros internete retai pasiekiamos sausais faktais ar nuobodžiomis teisinių dokumentų analizėmis. Tam reikia dramos. Skirmanto Malinausko kūryboje dažnai aptinkamas aiškus pasidalijimas į „geriečius“ ir „blogiečius“, kur emocinis presingas nusveria teisinį tikslumą. Kritikai pastebi, kad konfliktuose su politikais ar savivaldybių vadovais (kaip kad Širvintų atveju) dažnai vengiama konstruktyvaus, tiesioginio ir visapusiško dialogo su oponentais. Vietoj to pasirinktas vienos krypties naratyvas, kuriame oponentai paverčiami istorijos „antagonistais“, o pats autorius pozicionuojamas kaip vienintelis tiesos švyturys. Toks metodas puikiai veikia socialinių tinklų algoritmus – žmonės aktyviai komentuoja, piktinasi, dalijasi įrašais, o tai tiesiogiai didina autoriaus žinomumą ir pajamas. Kai tiesa tampa „gaminamu produktu“ Kyla esminis klausimas: kiek realios teisybės yra tokioje „gaminamoje tiesoje“? Kai tyrimai remiasi ne visapusišku situacijos patikrinimu, o nuogirdomis, selektyviai atrinkta informacija ar emociniais vertinimais, prarandamas žurnalistinis objektyvumas. Kovojant dėl peržiūrų, žmogiškosios dramos ir skandalingos antraštės tampa svarbesnės už realius teismų sprendimus ar oficialių institucijų išvadas. Kai viena pusė gauna absoliučią tribūną savo versijai skleisti, o kita – kaltinamojo suolą be galimybės lygiomis sąlygomis oponuoti tiesioginėse akistatose, tai primena ne objektyvų tyrimą, o skaitmeninį spektaklį. Klausimas sekėjams: ar verta pasitikėti? Šioje situacijoje verta paklausti paties Skirmanto Malinausko gerbėjų ir juo tikinčiųjų: ar tikrai verta besąlygiškai pasitikėti žmogumi, kurio pagrindinis instrumentas – emocinis spaudimas ir vienašališki naratyvai? Kai informacijos vartotojai aklai pasiduoda internetinių „tyrėjų“ įtaigai, rizikuojama tapti manipuliacijų įrankiu, tarnaujančiu ne visuomenės interesams, o asmeniniam kūrėjo populiarumui ir reitingams. Tikrasis kritinis mąstymas reikalauja ne pasiduoti emocijoms, o tikrinti pirminius šaltinius, teismų dokumentus ir vertinti faktus blaiviai. Vaizdo įrašo transkripcija Atrodo, kad Skirmanto Malinausko tyrimas apie Širvintų merę atsisuko prieš jį patį. Živilė Pinskuvienė labai gražiai apibendrino šį jo darbą pasakydama, kad tikras tyrimas baigiasi ten, kur prasideda nusikaltėlių tribūna. Juk autorius padarė didžiulę klaidą pakviesdamas teistą pašnekovę. Merės nuomone, tokios žurnalistikos lygis dabar matuojamas nebe aukščiu, o gyliu. Nepaisant to, Ž. Pinskuvienė elegantiškai ir be pykčio pasiūlė visiems interneto troliams drąsiai lieti tulžį, jeigu nuo to jiems darosi lengviau. Tačiau visiems akivaizdu, kad, norint išlaikyti objektyvumą, kalbinti reikėtų tik švarios reputacijos žmones. Na, kur toliau? Skirmanto Malinausko laidos herojė – nusikaltėlė. Taip, taip, aš kalbu apie tą pačią širvintiškę buhalterę Olgą Visockienę, kurią nuteisė ne Pinskai, kurią nuteisė teismas. Tyrimą vykdė Ekonominių nusikaltimų tarnyba. Artėja teismo nustatytas terminas vykdyti nuosprendį, tad moteriškė griebiasi šiaudo. O tas šiaudas – suaugęs vyras, sėdintis tarp žaisliukų, tai Skirmantas Malinauskas. Įmonės pinigai pervedami tiesiai į buhalterės asmeninę sąskaitą. Daugiau kaip 83 tūkstančiai eurų įmonės vardu suklastojus dokumentus – paima Olga Visockienė paskolą. Teismo byla, Apeliacinio teismo sprendimas, įsiteisėjęs nuosprendis – visa tai vertino ir savo žodį tarė teismas. Bet Malinausko laidoje – aukos vaidmuo ir, žinoma, vėl istorija apie Pinskus. Skirmantai, o rimtai, taip peržiūrų trūksta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jau nebesvarbus, nes pradėti būtent reikėjo nuo jo? Buhalterė Olga Visockienė buvo nuteista byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir daugiau kaip 83 tūkstančių eurų pasisavinimo iš įmonės. Ir dabar aš papasakosiu to, ko Malinausko laidoje kažkodėl neišgirdau. Vieną dieną man skambina bankas ir klausia, kada grąžinsite įmonės vardu paimtą paskolą? Kokia paskola? Net atsisėdau. Įmonė jokios paskolos neėmė. Pasirodo, tai tūkstančiai eurų. Šį pokalbį kartu su manimi girdi dar trys žmonės. Skambinu Olgai, buhalterei, ir staiga nebelieka tos šiandieninės drąsos, kurią girdėjau Malinausko laidoje: prašymui niekam nesakyti, ypač Jonui – kažkaip viską sutvarkys. Mintyse dar pagalvoju, iš kur pas žmogų tiek drąsos klastoti dokumentus ir imti paskolą iš banko savo asmeninėms reikmėms? Toptelėjo mintis: tikriausiai todėl, kad vyras buvo policijos pareigūnas. Malinauskai, jums tikriausiai Olga šito nepasakojo, kad klastojo dokumentus ir ėmė paskolą įmonės vardu, nes tada jau aišku – nebe tokia graži aukos istorija būtų. Mieli širvintiškiai ir visi kiti, nes telefonas raudonuoja – kas iš Olgos Visockienės esate nukentėję žmonės, prašau man asmeniškai nerašyti, kiek kam Olga skolinga. Kreipkitės į atitinkamas institucijas, kaip tai padarė mūsų įmonė. Tik žinokit vieną – mus antstoliai jau informavo, kad šita persona labai gerai susitvarkė su savo turtu ir turi labai daug skolų. Tai ne jūs vieni ir ne mes vieni esame tokie. Širvintiškiai daug apie visa tai žino. Po skambučio iš banko mes kitą dieną pasamdėme auditorius, nes privalėjome skubiai išsiaiškinti, kas vyksta su mūsų įmone ir su įmonės finansais. Ir tada prasidėjo tikrasis Olgos spektaklis. Auditoriai prašo finansinių dokumentų – problemos. Dokumentų prašome – nėra. Kur jie? Tai pas Olgą namuose. Tai Olga pateikti negali. Tai Olga neranda. Tada mėnesiais trunkantis nedarbingumas. Laikas eina. Kai dokumentus pagaliau pavyko išsireikalauti, pradėjo lįsti tai, ką vertino jau nebe Pinskai – tai vertino institucijos, teisėsauga ir teismas. Širvintiškiai puikiai matė, daug kam kilo klausimas: iš kur tokie turtai ir tokie pinigai pas Olgą Visockienę? Perkami namai, perkami vaikams automobiliai vienas po kito. Mums reikėjo medžioti savo pačių įmonės dokumentus, mums reikėjo aiškintis, kas vyksta su mūsų įmonės finansais, kas vyksta įmonėje su dirbančių žurnalistų atlyginimais. Mes patys kreipėmės į visas teisėsaugos institucijas. Na, o tada iš stalčiaus vėl ištraukiami garsieji Olgos vokeliai. Patogus žodis, ar ne? Tik yra viena smulkmena, kurią Malinausko žiūrovams irgi reikėjo pasakyti. Teisėsaugos institucijos rinko informaciją apie tariamus vokelius, apklausinėjo žmones. Tyrimas truko dvejus metus, buvo apklausta dešimtys žmonių. Ai, bet Malinauskui neįdomu jų parodymai, jie jais nesiremia. Jam, matyt, įdomesnės kokios nors neaiškios praktikantės nuogirdos ar sapaliojimai. Ir kuo viskas baigėsi? Ogi tyrimas buvo nutrauktas. Ir kiek kartų tą patį burbulą pūsime, kol kas nors, tipo Skirmantas, patikės? Ar tol, kol Malinauskas surinks norimą peržiūrų skaičių? Širvintos mažos, žmonės čia vieni kitus pažįsta ir turi labai gerą atmintį. Puikiai žino šitą Visockienę. Na, ir baisiausia, kai gyvų žmonių neužtenka, į laidą atkeliauja ir mirusieji. Buvęs Seimo narys a.a. Jonas Kontrotas neva buvo fiktyviai įdarbinęs Olgą. Žmogus, kuris šiandien negali atsakyti, negali pasakyti savo versijos. Ir čia jau reikia turėti... na, tokias kiaulės akis kaltinti žmogų, pas kurį dirbai ir kuris šiandien nebeatsistos prieš kamerą ir nepasakys: „Olga, tu melagė“. Bet palaukite, yra ir linksmoji šios laidos dalis, kuri širvintiškiams sukėlė nu patį didžiausią juoką. Nes visi iš laidos … Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe

  4. Oct 15

    „Mums jau gana“: Zelenskis atšaukė draudimą smogti Rusijos naftos gamykloms

    Ukrainaatnaujina smūgiusRusijosnaftos perdirbimo gamykloms. Draudimas rengti tokias atakas panaikintas kilus problemų dėl žvalgybos duomenų ir sutrikus „Starlink“ ryšiui per masines Rusijos atakas. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu leidiniui „Financial Times“. „Draudimas (smogti naftos perdirbimo gamykloms) panaikintas. Mums jau gana“, – pareiškė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukraina tris dienas nerengė smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, siekdama atsižvelgti į Vašingtono pageidavimą. Tuo metu Rusija toliau atakavo Ukrainos energetikos objektus ir per pastarąją savaitę nužudė daugiau kaip 100 civilių gyventojų. Nepaisant šios pertraukos, Ukrainos kariuomenė nebegavo amerikiečių perspėjimų apie balistinių raketų paleidimus. Visoje šalyje sulėtėjo „Starlink“ ryšys, o tai apsunkino karines operacijas fronte ir vidutinio nuotolio smūgius Rusijos kariniams objektams. V. Zelenskio teigimu, amerikiečiai tiesiogiai perspėjo Ukrainos kariškius, kad jei smūgiai energetikos infrastruktūrai nesiliaus, keitimasis žvalgybos duomenimis bus sustabdytas. Vėliau Kyjivui tai buvo pristatyta kaip techninis gedimas. „Tai nebuvo techninė problema, tai buvo sąmoningas sprendimas“, – kalbėdamas apie „Starlink“ sutrikimus sakė prezidentas. FOTOGALERIJA. Karas Ukrainoje. 2026-ųjų spalis +23 Sąlyga smūgiams sustabdyti – „Patriot“ raketos V. Zelenskis neatmeta galimybės, kad Ukraina galėtų susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, net jei Rusija toliau rengtų atakas. Tačiau tik mainais į papildomas raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Pasak jo, tai būtų minimalus reikalavimas. Prezidentas papasakojo, kad į Ukrainos prašymą sustiprinti oro gynybą JAV atsakė apribodamos „Starlink“ veikimą. „Financial Times“ vertinimu, dabartinė Kyjivo ir Vašingtono santykių krizė yra rimčiausia nuo 2025 metų vasario, kai D. Trumpas ir jo komanda viešai išbarė V. Zelenskį Ovaliajame kabinete. Pagrindine įtampos priežastimi tapo Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas būtent su šiomis atakomis sieja dyzelino kainų augimą pasaulyje. Tuo pat metu JAV iždo departamentas atvėrė rinką rusiškam dyzelinui, o Ukraina šį susitarimą pavadino nesąžiningu. Spalio 14-osios naktį Ukrainos dronuose įrengti „Starshield“ terminalai pradėjo palaikyti ryšį tik skrendant ne didesniu kaip 160 km/val. greičiu. Tą pačią dieną Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o V. Zelenskis tai pavadino precedento neturinčia Maskvos nepagarba Jungtinėms Valstijoms. Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe

  5. Oct 15

    Nepatogi tiesa ar gąsdinimų banga? Ką iš tikrųjų reiškia kalbos apie branduolinį ginklą ir Baltijos šalių ateitį

    Vaizdo įrašuose bei socialiniuose tinkluose analizuojami scenarijai, kuriais gąsdinama branduoline eskalacija, Lietuvos Konstitucijos pataisomis ir galimu Baltijos šalių likimu. Štai kaip atrodo šio populiaraus, bet itin prieštaringo naratyvo transkripcija, pateikta pokalbio ir analizės forma. Ar Lietuva žengia link branduolinio ginklo dislokavimo? Pranešėjas: Draugai, Lietuvos Seime jau priimta branduolinė Konstitucijos pataisa, o parlamentas pritarė straipsniui dėl branduolinio ginklo dislokavimo. Pirminis balsavimas suplanuotas spalio 6 d., o galutinis priėmimas – 2027 m. sausį. Jei Lietuvos deputatai eis iki galo, šalyje bus galima dislokuoti NATO branduolinį ginklą, nukreiptą į Rusiją, o aljanso karinės bazės gaus teisėtą registraciją Lietuvos teritorijoje. Komentaras / Kontekstas: Aktyvus branduolinio ginklo klausimo svarstymas pritraukė dėmesį dar 2026 m. birželį, kai tarptautinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, „Financial Times“, pasirodė svarstymai apie Amerikos bombarduotojus, gebančius nešti branduolines kovines galvutes. Kremlius į tai iškart reagavo pareiškimais, kad tokiu atveju Rusijos branduolinis ginklas bus nukreiptas tiesiai į Lietuvą. Pranešėjas: Tačiau, sprendžiant iš parlamentarų veiksmingumo, Lietuvoje šių įspėjimų rimtai nesuvokė. O tai reiškia, kad JAV arba Prancūzijos branduolinis ginklas kitų metų pradžioje gali atsidurti Lietuvoje. Kaliningrado faktorius ir Suvalkų koridorius Pranešėjas: Kariniai analitikai mano, kad europiečiai planuoja „užkimšti kamštį“ prieš Kaliningradą bei planuoja jo izoliaciją ir užėmimą. Šiam tikslui bandoma užtikrinti Suvalkų koridoriaus priedangą. Vakarų tikslams visos priemonės tinkamos, net jei kalbama apie Lietuvos sunaikinimą, nes po branduolinio ginklo dislokavimo jos teritorijoje, šalį bus galima ištrinti iš politinio žemėlapio. Komentaras / Kontekstas: Naratyve teigiama, kad Europa nesiruošia sustoti kovoje su Rusija ir rimtai svarsto didelį Europos karą. Iš pradžių žadėtas „antrasis frontas“ iki 2027 m., vėliau nukeltas į 2029 m. ar net 2030 m., o teritorijos bei ginkluotė jau rengiama iš anksto. Dmitrijaus Medvedevo ir Donaldo Trumpo citatos: gąsdinimas ar realybė? Pokalbyje cituojami griežti Rusijos atstovų pareiškimai ir kvestionuojamas NATO 5-asis straipsnis. Dmitrijus Medvedevas (Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas): „Jie dykai tai daro. Bet aš pasakysiu dar daugiau šia tema: jie kvailiai ir nesupranta, kad jei, neduok Dieve, kažkas panašaus nutiks ir mums teks reaguoti į jų veiksmus – už juos niekas neužstos. Net jei ten bus išdeginta žemė, jokios kitos šalys už juos kariauti nepradės – esu tikras dėl to.“ Pranešėjas: Pasak Medvedevo, konflikto pradžios atveju Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis nebus įgyvendintas. Beje, Briuselio užkulisiuose kalbama, kad Baltijos šalys veltui puola į konfliktą, nes 5-asis straipsnis tėra popiergalis, sukuriantis tik iluziją. Vaizdo įraše cituojamas ir JAV politinis diskursas: Donaldas Trumpas: „O kodėl mes turėtume naudoti įstatų 5-ąjį straipsnį? Kokiu pagrindu? Dėl šių kvailių? Tai tiesiog juokinga.“ Pranešėjas: Tuo atveju, jei kas nors nutiks, nei už Lietuvą, nei už Latviją su Estija niekas nesikiš. Ir tai JAV politinės opozicijos pozicija. Skaičiai, kuriais bandoma manipuliuoti: kariuomenių dydžiai ir BVP Galiausiai pabrėžiamas Baltijos šalių karinis dydis ir ekonominė našta: * Lietuva: ~18,5 tūkst. aktyvių karių. * Latvija: ~8,5 tūkst. karių. * Estija: ~7,5 tūkst. karių. * Iš viso: 34,5 tūkst. karių – mažiau nei vieno nedidelio miesto gyventojų skaičius. Pranešėjas: Taip, jie gynybai išleidžia 5 % BVP, tačiau tuo pačiu alina savo biudžetą, kerpa socialines programas, lenda į skolas – ir visa tai tam, kad jų armijos liktų 3 kartus mažesnės, nei reikia net vienos sienos gynybai. O dabar dar įsipareigojo skirti 0,25 % BVP pagalbai Ukrainai. Teigiama, kad NATO žadami 60 tūkst. karių (Vokietijos-Olandijos korpusas) bazuojasi Vokietijoje, o ne Baltijos šalyse, todėl esą nespėtų laiku atvykti. Išvada, kurią perša vaizdo įrašas: Baltijos šalys vertinamos kaip NATO placdarmas spaudimui prieš Rusiją. Teigiama, kad likus vienoms, sąlygas ir bendrabūvio taisykles diktuos ne Briuselis ar Vašingtonas, o Maskva. (Šis straipsnis pateikia vaizdo įrašo turinio transkripciją ir analitinę apžvalgą. Informacija atspindi konkretaus vaizdo įrašo autorių naratyvą). Get full access to Draudžiamos mintys at draudziamosmintys.substack.com/subscribe

    Nepatogi tiesa ar gąsdinimų banga? Ką iš tikrųjų reiškia kalbos apie branduolinį ginklą ir Baltijos šalių ateitį

About

Draudžiamos mintys. Nuomonė ir požiūris į tai kas vyksta. Už tai Lietuviškoje laisvėje ir demokratijoje ne tik persekiojama,baudžiama,bet ir grasinama nužudyti. Teisėsauga į tokius grasinimus užmerkia akis. Tokia LT laisvė! draudziamosmintys.substack.com