Pasaulio laikas LRT

Pandemija ir jos sukeltos pasekmės, masiniai protestai už juodaodžių teises, pasikeitimai Baltarusijos pilietinėje visuomenėje, auganti Kinijos įtaka, šiltėjantys arabų šalių ir Izraelio santykiai bei kitos temos, kurias užgožė pandemija.

2020-uosius laidoje apžvelgia Vilniaus universiteto dėstytojai ir tyrėjai Konstantinas Andrijauskas, Ieva Giedraitytė, Šarūnas Rinkevičius ir Aivaras Žukauskas.

Ved. Indrė Urbaitė ir Sigita Vegytė

Liekant akimirkoms iki galutinio termino pasiekti susitarimą dėl ateities ES ir JK santykių - žuvininkystė panašu kiša koją išeitį rasti. Virš galvos Londonui kabo ir augantis nerimas dėl skylančios Šiaurės Airijos visuomenės ir čia atsinaujinti galinčių neramumų. JK taip pat turi galvoti ir apie priklausomybės siekti žadančią Škotiją.

Paskelbta, kad vieną ryškiausių Rusijos opozicijos atstovų Aleksėjų Navalną jau daugiau nei trejus metus seka Rusijos specialiosios tarnybos. Taip pat skelbiama, kad Navalną bandyta nunuodyti ne kartą. Tačiau specialistai pastebi, kad Rusijos tikslas galėjo būti ne nužudyti Navalną, o pati Rusijos opozicija ne tokia, kokią suprantame Vakaruose.

Šiaurės Nigerijoje į mokyklą įsiveržia ginkluota gauja ir pagrobia daugiau nei 300 berniukų. Jau netrukus už šį nusikaltimą atsakomybę prisiima šalyje veikianti Boko Haram. Vietos valdžia teigia neturinti įrodymų, kad teroristinė organizacija išties įvykdė pagrobimus, tačiau nerimas dėl vėl intensyvėjančios Boko Haram jau kyla.

Ved. Indrė Urbaitė

64 procentai britų savęs neįvardija europiečiais. Dalies ekspertų manymu, būtent tai ir buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Brexit referendumas baigėsi išstojimu. Tačiau tai ne nauja tendencija, o veikiau šimtmečius besitęsiantis reiškinys, kuriam įtakos turėjo Jungtinės Karalystės istorija.

Bangladešas į ekspertų teigimu gyvenimui nepritaikytą salą kelia dalį rohinjų pabėgėlių. Dešimtmečius jie prieglobsčio nuo persekiojimo Mianmare ieškojo kaimynėje. Tačiau dabar žmogaus teisių ekspertai teigia, kad ši bendruomenė atsidūrė akligatvyje – į tėvynę grįžti negali, o Bangladeše taip pat darosi nesaugu.

Džordžas Sorosas – kas jis, ir kodėl šis filantropas tapo pasaulyje sklandančių sąmokslo teorijų objektu?

Ved. Indrė Urbaitė

Kuo skiriasi vakcinos nuo COVID-19 ir kada tikėtis skiepų? Indijoje vykdoma žemės ūkio reforma, dešimtys tūkstančių ūkininkų protestuoja. Dėl konflikto Etiopijoje į Sudaną gali išvykdi dar kelios dešimtys tūkstančių pabėgėlių. Ved. Greta Klimkaitė

„Protestai Baltarusijoje tęsiasi ketvirtą mėnesį, tačiau Aliaksandras Lukašenka nesitraukia. Ir nors pasikeitimų valdžioje nematyti, galima užčiuopti tam tikrų pokyčių ir tendencijų visuomenėje“, - sako VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas. Pasak jo, nors kartais atrodo, kad sukilo visa Baltarusija, gyventojai vis dar išlieka pasidaliję į dvi apylyges stovyklas – prieš ir už Lukašenką. Visgi, šie protestai rodo išaugusį solidarumą tarp demokratiškesnės šalies norinčių gyventojų.


JAV iš vidaus skaldančio konflikto šaknys glūdi ne ekonomikoje, o kultūriniuose karuose – taip sako Bardo koledžo profesorius Rogeris Berkowitzas, tyrinėjantis totalitarizmo ištakas aprašiusios filosofės Hannos Arendt darbus. Pasak jo, išrinktojo prezidento Joe Bideno laukia sunkūs ketveri metai ne tik dėl aiškiai matomo dviejų faktinių pasaulių išsiskyrimo, bet ir dėl to, kad teks ieškoti vienijančios vizijos.


Honkonge jau kelis mėnesius galioja nacionalinis saugumo įstatymas. Nuo jo įsigaliojimo įtampa jaučiama visame mieste. Prodemokratiški Honkongo atstovai parlamente palieka savo postus, o protestuotojai rengia pavienes akcijas. Visgi, baiminamasi, kad ateityje Kinija prasiverženčius demokratinius protestus tildys vis žiauresnėmis priemonėmis.


Ved. Sigita Vegytė

Baltarusijoje ketvirtą mėnesį gyventojams toliau reikalaujant Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo, pokalbis apie pastaruosius protestus ir jų organizavimą su dvi savaites Minkse praleidusiu Tomu Valkausku. Jis už dalyvavimą sekmadienio marše buvo sulaikytas ir kalėjime praleido 10 parų.

Lenkijoje tebesitęsiant protestams dėl valdžios ketinimų visiškai uždrausti abortus, įtampa toliau kaista ir, pasak kai kurių stebėtojų, veda šalį politinės krizės link. Tačiau dėl šio ir kitų žmogaus teisių klausimų partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujama vyriausybė, gali sulaukti didesnio spaudimo iš būsimos JAV administracijos, kuriai vadovaus išrinktasis prezidentas demokratas Džo Baidenas.

Penkiolika Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių pasirašė didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos sutartį, apimančią trečdalį pasaulio gyventojų. Ekspertai sutartį vadina Kinijos pergale ir savo įtakos regione įtvirtinimu.

Ved. Sigita Vegytė