Blind spot

Artūras Jonkus

Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? 🔍 „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. 🎧 Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius. 📢 Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų! arturasjonkus.substack.com

  1. Giedrė Rimkūnaitė - Manke: dirbtinio intelekto haliucinacijos, reputacija ir teisiniai iššūkiai | Blind spot #25

    04/12/2025

    Giedrė Rimkūnaitė - Manke: dirbtinio intelekto haliucinacijos, reputacija ir teisiniai iššūkiai | Blind spot #25

    Šiame Blind Spot epizode kalbuosi su advokate Giedre Rimkūnaite - Manke apie vis dažniau iškylančią situaciją: ką daryti, kai dirbtinis intelektas ima formuoti pasakojimus apie žmones ir organizacijas, nors informacijos tikslumas ne visada yra garantuotas. Su Giedre analizuojame kelis itin aktualius klausimus. Pirmiausia — reputacija. Kaip reaguoti, jei DI pateikia netikslius ar seniai pasenusius duomenis? Kokios teisinės priemonės šiandien iš tikrųjų gali padėti apsaugoti savo vardą, o kur prasideda pilkoji zona, kai kalbame apie algoritmų veikimą? Antroji pokalbio dalis skirta duomenų apsaugai. Aptariame, kaip praktiškai taikoma ES teisė būti pamirštam. Ką realiai reiškia „išmokyti modelį pamiršti“ ir ar žmogus gali įrodyti, kad DI platforma apie jį skleidžia netikslią informaciją? Trečiasis blokas — intelektinė nuosavybė. Diskutuojame, kokias teises turi turinio kūrėjai ir organizacijos, kai jų medžiaga panaudojama DI sistemų mokymui be aiškaus leidimo. Kalbame apie tai, kaip keisis skaidrumo standartai ir kokių ginčų dar tikrai sulauksime. Tai labai praktiškas pokalbis. Jis skirtas visiems, kurie nori suprasti, kaip šiandien iš tikrųjų valdyti savo reputaciją, duomenis ir intelektinę nuosavybę DI kontekste ir ką verta pradėti daryti jau dabar. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    42 min
  2. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė: kai biudžetas prasilenkia su realybe.| Blind spot #23

    30/10/2025

    Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė: kai biudžetas prasilenkia su realybe.| Blind spot #23

    Vyriausybė planuoja daugiau nei 3 mlrd. eurų didesnes įplaukas, bet ekonomistės vertinimu, tam nėra realaus pagrindo. „Gyventojų pajamų mokestį turime surinkti 17 procentų daugiau – netikiu, kad atlyginimai tiek didės. Pelno mokestis 19 procentų daugiau – irgi neįtikėtina. Labiausiai mane gąsdina PVM: planuojama surinkti 10 procentų daugiau.“ Toks augimas reikštų arba infliaciją, arba staigų šešėlio sumažėjimą, tačiau nė vienam iš šių scenarijų nėra faktinių indikatorių. „Biudžeto rengėjai tiesiog darė prielaidą, kad žmonių elgesys dėl mokesčių pokyčių nesikeis.” Kalbant apie II pensijų pakopą, Simonaitytė-Vasiliauskienė mini, kad apie pusę žmonių gali iš jos pasitraukti. „Ar tai atitinka 10 procentų vartojimo pakilimą? Ne. Nes niekas neuždavinėja kito klausimo – ką žmonės su tais pinigais darys.“ Ji prognozuoja, kad dalis pinigų „nuvažiuos į nekilnojamą turtą“. „Tie, kas svajoja apie butuką už šimtą tūkstančių, pamatys, kad vasarį ar kovą tas butukas kainuos šimtą dvidešimt ar šimtą trisdešimt tūkstančių. Tai smarkiai didins kainas.“ Ji pati sprendimą jau priėmė: „Aš išeisiu. Tiesiog išėjimas iš ten, kur per daug politikų valios. Man svarbi sprendimo laisvė.“ Argumentas – paprastas: „Kodėl turiu dalyvauti sistemoj, kur dalyvauja mažuma, ir kur nei efektyvumo, nei naudos didelės nebus?“ Tuo pačiu ji įspėja: „Jeigu sprendimas yra išėjus nusipirkti televizorių – tai blogiausia alternatyva. Televizorius suges, automobilis nusivažinės, o pinigų neliks.“ Kalbėdama apie ilgalaikes pasekmes, ekonomistė pateikia paprastą proporciją: „Dabar vieną pensininką išlaiko 4,5 dirbančiojo. Kai mano karta išeis į pensiją, išlaikys trys. Tai reiškia, kad valstybinė pensija bus mažesnė. Arba būsi pakankamai protingas, kad pasirūpintum, arba pirksi televizorius ir keliones į Turkiją.“ Mokesčiai ir elgesio logika Jos vertinimu, mokesčių reforma atlikta per daug „Excel’iškai“. „Vyriausybė darė prielaidą, kad žmonės nekeis ekonominės elgsenos. Bet keis. Nes mes pridarėm krūvą kvailų sprendimų – pavyzdžiui, verslo liudijimų ribą pakėlėm iki 50 tūkstančių, o PVM riba liko 45. Tai ką tai reiškia? Pradėsim mokėti PVM. Tai nėra jokie palengvinimai.“ Pasak jos, individualią veiklą vykdantys žmonės pereis į mažąsias bendrijas, kad galėtų mokėti tik 15 % dividendų mokestį. „Tai reiškia, kad jie nebekaups pensijai – nei II pakopoje, nei „sodrinėje“. Ir po 20 metų turėsim daugybę žmonių be pajamų.“ ES tabako akcizas ir biurokratijos paradoksai Europos Komisijos siūlymas dalį tabako akcizo pervesti tiesiogiai į ES biudžetą, pasak jos, gimė iš EK pavargimo derėtis su didžiosiomis šalimis. „Jie pavargo įtikinėti Vokietiją, Prancūziją ir Vengriją, kodėl reikia didinti įnašus. Todėl siūlo: visos šalys solidariai atsisako dalies savo akcizų pinigų, o tie pinigai keliauja į ES biudžetą.“ Tačiau, jos manymu, „direktyva neturi jokių prošvaisčių, nes tai reikštų, kad valstybės narės atiduoda dalelę savo autonomijos – mokesčių suverenumo.“ Didinant akcizus, pasienio valstybėms tai visada pavojinga: „Dabar šešėlis – apie 20–30 procentų, prieš dešimtmetį buvo apie 50. Tai, kad sumažėjo, lėmė skeneriai ir geležinkelio kontrolė pasienyje. Bet jeigu akcizai vėl kils, kontrabanda grįš – geležinkeliai užsidarė, prasidėjo oro balionai.“ Kalbant apie ES iniciatyvą uždrausti cigaretes su filtrais, ji neslepia ironijos: „Čia tipinis atvejis, kai du EK direktoratai tarpusavyje nepasikalbėjo. Vieni mažina patrauklumą, kiti planuoja iš to surinkti daugiau akcizo. Tai nelogiška – mažini tai, iš ko nori gauti pinigų.“ This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    42 min
  3. Linas Armalys: Smulkusis verslas -ekonomikos stuburas | Blind spot #20

    29/07/2025

    Linas Armalys: Smulkusis verslas -ekonomikos stuburas | Blind spot #20

    Pasak Lino Armalio, Lietuvos ekonominė temperatūra šiandien – gera. Nors bendras fonas šiek tiek nerimastingas, tačiau vidinis vartojimas, kuris tiesiogiai veikia smulkųjį verslą, laikosi stipriai. Prie to prisidėjo ir imigracija: „100 tūkst. naujų gyventojų – tai beveik 3 % prie Lietuvos gyventojų, ir tai – jauni, dirbantys žmonės, kurie vartoja, leidžia pinigus, judina ekonomiką.“ Euriboras: tylus, bet galingas ekonomikos reguliatorius Didelę įtaką verslui pastaruoju metu darė ir euriboro pokyčiai. Jo kilimas 2023–2024 metų pradžioje smarkiai padidino būsto paskolų įmokas, o tai mažino kitų sektorių vartojimą: „Kai žmogui padidėja įmoka, jis mažiau išleidžia kitiems dalykams – pramogoms, pirkiniams ar net būsto remontui.“ Dabar, kai euriboras krenta, pinigų gyventojų rankose vėl daugėja – o tai gera žinia smulkiajam verslui. Smulkusis verslas: ne paraštėse, o centre Skaičiai kalba patys už save: 82 % Lietuvos įmonių – mikroįmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Jei pridėtume individualią veiklą vykdančius asmenis, šis skaičius peržengtų net 90 %. Tačiau, kaip sako Armalys, „nors jos mažos, jų daug – ir jos sudaro stuburą mūsų ekonomikai.“ Problema – kad valdžios institucijos ar kredituotojai dažnai vis dar kalba apie smulkų ir vidutinį verslą kaip vieną masę, nors poreikiai – visiškai skirtingi. „Vienas dalykas – šeimos restoranėlis Trakuose, visai kas kita – įmonė su 50 darbuotojų ir milijonine apyvarta.“ Kas ateina skolintis? „Noviti Finance“ klientas – tai dažniausiai 5–6 žmonių komanda, dirbanti statybose, logistikoje, paslaugų sektoriuje ar e. prekyboje. „E. komercija – vienas populiariausių naujų verslų modelių. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 10 tūkst. naujų verslų, pusė jų – prekybos sektoriuje.“ Žemės ūkio ir HORECA sektorių įmonių „Noviti“ finansuoja mažai – dėl jų specifikos ir turimų valstybinių programų. Kodėl Lietuva geresnė už Latviją ar Lenkiją? Palyginus su kaimynais, Lietuva smulkiajam verslui palankesnė. Tam įtakos turi: * platus elektroninių parašų naudojimas, * geras duomenų prieinamumas, * skaidresnė kainodara. Lenkijoje kreditavimo kaina dažnai yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje, o kredito istorijos „balinimas“ – sisteminė problema. „Geri klientai moka už blogus – nebent kredituotojas turi duomenų ir gebėjimų atsirinkti“, – pabrėžia Armalys. Kodėl per COVID Lietuva laimėjo? COVID pandemijos metu Invega (dabar Ilte) leido sukurti veikiančią nebankinio finansavimo ekosistemą. Ji veikia iki šiol: nuo platformų iki unijų, nuo alternatyvių iki tradicinių kredituotojų. „Lietuvoje kredituotojai bendradarbiauja su valstybe. Lenkijoje – kai kur kredituotojai yra visiškai priklausomi nuo valstybės programų. Tai du skirtingi pasauliai.“ Smulkaus verslo balsas – tylus, bet svarbus Nors dažnai kalbama apie inovacijas, tarptautines investicijas ar „vienaragį iš Taivano“, Linas Armalys primena, kad Lietuvai būtina nepamiršti smulkiųjų verslų: „Tai ne paraštė. Tai – branduolys. Jei jiems bus gerai – visai ekonomikai bus gerai.“ Asmeninis posūkis: nuo konservatorijos prie kreditavimo Linas pradėjo nuo muzikos: mokėsi konservatorijoje, specialybėje „pramogų ir laisvalaikio organizavimo vadyba“. Vėliau – informacijos vadyba VU, darbas mobiliojo ryšio sektoriuje, o tuomet – Swedbank. „Savo įmonę įkūriau ne iš karto – idėjų buvo, bet nė viena neprigijo. Tik po pusantrų metų gimė dabartinis verslo modelis.“ Pataria pradedantiems verslininkams: „Jeigu galvojat apie savo verslą – pradėkite. Bet nesitikėkit, kad bus lengva.“ Svarbiausi akcentai: * Laiko turėsite mažiau, nervų – daugiau. * Nesitikėkite greitų pinigų. * Nekurkite verslo nuo puikaus ofiso ar įmonės automobilio. * Kalbėkitės su kitais verslininkais – jų patirtis neįkainojama. * Ir turėkite savo „psichologą“ – bus sunkių dienų. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    48 min
  4. Simona Zajančauskaitė - Giedraitė: "Gajus mitas, kad gabūs vaikai "išplauks" patys? | Blind spot #19

    14/07/2025

    Simona Zajančauskaitė - Giedraitė: "Gajus mitas, kad gabūs vaikai "išplauks" patys? | Blind spot #19

    Simona yra M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo valdybos narė ir šio fondo alumnė. Fondas daugiau nei dvidešimt metų remia gabius vaikus meno srityje. Fondas inicijavo Nacionalinės moksleivių akademijos sukūrimą, kuris užsiima gabių vaikų rėmimu mokslo srityje. Gabūs vaikai dažnai atrodo, kad jie viską gali patys, bet iš tiesų jiems pagalbos reikia dar daugiau nei kitiems. Nes jie dažnai būna vieniši, jautrūs, ne visada suprasti. Daug kas vis dar galvoja, kad gabiam vaikui nieko daugiau nereikia. „Tyrimai rodo priešingai — ypatingai gabiems reikia daugiau pagalbos. Jie dažnai turi išskirtinius poreikius, o dauguma jų lieka izoliuoti. Neretai trūksta ir finansinės paramos — nes instrumentai kainuoja milžiniškas sumas. Bet labai svarbi yra ir emocinė parama bei mentorystė. Susitikimai su mokytojais, meistriškumo kursai, scenos galimybės — be jų neįmanoma augti.“ Simona pasakoja, kaip vaikystėje didžiausias lūžis įvyko ne per konkursą, o kai pirmą kartą stovykloje susitiko su kitais gabiais vaikais — ne tik muzikantais, bet ir „moksliukais“: matematikais, fizikais. „Mokykla ir menininkų aplinka buvo labai gera, bet tie susitikimai atvėrė pasaulį. Pamatai, kiek yra žmonių, kurie mato pasaulį panašiai, kiek galima dalintis.“ O kaip atpažinti talentą? Simona sako, kad ne viskas yra konkursai ir diplomai. „Svarbiausias dalykas — nuoseklumas, užsispyrimas, smalsumas. Matai, ar vaiko akys blizga net tada, kai jam nesiseka. Ar jis dirba, nors nepavyksta. Kartais talentas regionuose net didesnis, bet galimybių mažiau. Labai svarbu, kad atsirastų žmogus, kuris parodytų, kad galima eiti toliau.“ Fondas vis dar stengiasi duoti ne tik pinigus, bet ir bendruomenę, mokymus, sceną. „Scena labai svarbi, ypač menininkui. Viena yra groti sau, kita — stovėti prieš žmones, jausti, kad tu kažką duodi, o mainais gauni pasitikėjimą.“ Simona pati dabar Rokiškiui grąžina tai, ką gavo — su seserimi jau 17 metų organizuoja šio miesto klasikinės muzikos festivalį. „Mama vis dar gyvena ten, močiutė visą gyvenimą giedojo bažnyčioj, senelis grojo. Natūralu, kad norisi parvežti atgal. Tai nėra tik dovana — tai ratas, kuris užsisuka. Tu kažką atiduodi ir įkvepi kitą kartą.“ Į klausimą, o kodėl verslas turėtų remti tuos 2 % gabių vaikų ? Pasak Simonos, jie visada grąžina dešimteriopai. Ne visada kaip pasauliniai solistai — bet kaip žmonės, kurie kurs kultūrą, švietimą dirbs kitose srityse. „Jie nebus tiesiog eilinis skaičius statistikoje. Jie bus tie, kurie užaugins kitą talentų kartą.“ Pakalbėjom ir apie šių dienų sprendimus — kai prie matematikos pažymio pridėjo visiems po 10 balų, bet ne tiems, kurie dirbo iki šimtuko. „Tai skaudu. Gabiausi ir vėl paliekami vieni. Kaip visada — jie patys ras kelią, bet ar mes dėl to kažką laimim?“ Gero klausymosi. This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com

    38 min

About

Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? 🔍 „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. 🎧 Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius. 📢 Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų! arturasjonkus.substack.com