Kalba mamos Marija Keršanskienė

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai.

Kviečiu klausyti pokalbio su Egle Adliene, 3 vaikų mama, kuri kartu su drauge įkūrė virtualią lituanistinę mokyklėlę „Pasaka“. Kadangi Eglė 10 metų gyveno Anglijoje ir būtent ten prasidėjo jos kaip mamos karjera, man buvo labai smalsu, kas gi ten kitaip, kokios mamos jai pasirodė ten, ir kokios čia, Lietuvoje. Žinoma, klausiau, kodėl jų šeima grįžo į Lietuvą, ir kaip gimė virtualios lituanistinės mokyklos idėja.

Jaučiuosi labai dėkinga Eglei už atvirumą ir pasidalinimą apie didžiulį nerimą, kurį ji patyrė gimus antram vaikui ir ką apie tą nerimą suprasti jai padėjo psichoterapija.

Jeigu esate pastoję netikėtai, tikriausiai pamenate, kiek įvairiausių jausmų gali užplūsti tą akimirką. Eglė dalinasi savo patirtimi, ką reiškia netikėtai sužinoti apie nėštumą, kai svajonių verslo variklis jau gerokai užsisukęs, esi išdalinusi ir išmetusi visus nėščiosios drabužius, dietologė tau yra sudariusi planą, kuris turėtų padėti atsikratyti nepageidaujamų kilogramų ir jau ruošiesi tapti karjeros moterimi, nes kuri verslą, kuriam negaila skirti net nakties valandų, kai suminga vaikai. O tada... pastoji. Ir žinai, kad teks vėl viską gyvenime šiek tiek perdėlioti.

Kviečiu klausyti ir primenu, kad pokalbis tinklalaidžių platformose bus iki (rugpjūčio 4 dienos 18 val.), o vėliau bus girdimas tik Contribee, kur lieka kas antras pokalbis. Kviečiu remti tinklalaidę ir jungtis prie rėmėjams ir pašnekovams skirtos Facebook grupės.

Nuo rugsėjo Vilniuje vėl kviesime į mamų pusryčius.

Gero klausymo!
Marija

Pokalbis su akušere Emilija Vičiūniene, dviejų vaikų mama, apie įvairius jausmus, kurie gali aplankyti moterį po gimdymo, ir apie ypatingai svarbų artimųjų vaidmenį šiuo jautriu laikotarpiu.

Su Emilija aptariame įvairias būsenas, kurios gali ištikti moterį, ir kas kiekvienai iš jų būdinga:

„baby blues“ arba kitaip – motinystės melancholija, „kūdikių bliuzas“,
pogimdyminis nerimas,
motinystės įniršis,
potrauminis stresas po gimdymo,
euforija,
depresija.

Taip pat kalbame apie pagalbos moteriai ir šeimai, sulaukusiai naujagimio, būdus ir kokios gimdyvių priežiūros Emilija, pati būdama akušerė, linkėtų Lietuvai.

„Kalba mamos“ veiklą paremti galite Contribee, kur rėmėjai klauso papildomų pokalbių, bendrauja uždaroje FB grupėje ir susitinka mamų pusryčiuose Vilniuje.

Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai.

Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama. Sveikinu, Egle, ir džiaugiuosi galėdama padovanoti išsirinktą VAGOS leidyklos knygą „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai: kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui“. Pati kol kas nesu skaičiusi šios knygos, bet esu girdėjusi tikrai daug gerų atsiliepimų, tad jei tema aktuali, verta žinoti, kad tokia knyga yra.

Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį,  tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais.

Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm.

Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui.

Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių.

Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats.

O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika.

Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė.

Primenu, kad šis pokalbis nuo rytojaus, t.y. liepos 4 dienos 13 val., bus girdimas tik Contribee rėmėjams. Ten kviečiu ir susitikti.

Marija

Šiandien svečiuose prie mikrofonų – Mintautė Jurkutė, Lygių galimybų kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė, ir Akvilė Giniotaitė, bendruomenės „Ne Kopūstų Vaikai“ įkūrėja ir lytiškumo ugdymo specialistė.

Projekto „Daugiau balanso“, apie kurį, tikiu, jau daug kam iš jūsų yra tekę bent puse ausies girdėti, autoriai parengė ir siūlo kiekvienam žmogui susidėti individualią, iš 11 skirtingų gyvenimo sričių sudarytą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. Ši formulė gali padėti jums pabėgti nuo jausmo, kad NIEKAM NĖRA LAIKO.

Ji veikia labai paprastai – prie kiekvienos iš 11 sričių galite pažymėti, kiek šiuo metu skiriate jai laiko, o žemiau – kiek norėtumėte skirti iš turimų 168 val/sav. Tai darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis/namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas,  iššvaistytas/užpildytas laikas. Kai padarysite savo pasirinkimus, apačioje pamatysite skirtumą tarp to, kiek realiai skiriate laiko konkrečioms sritims ir kiek norėtumėte jo skirti. Formulę rasite ČIA.

Darbo visai nemažai norint šią formulę užpildyti, galima išsigąsti ir numesti į šoną, bet pabandykit. Atrodo tikrai puikus įrankis, jei klausimas „kur dingsta mano laikas“ arba chaotiška kasdienybė neduoda ramybės.

Formulės autoriai ragina ją paanalizuoti kartu su savo žmogumi – kokie mudviejų lūkesčiai? Kur kuris jaučiame didžiausią deficitą? Ką galime pakeisti ir perdėlioti mūsų gyvenime, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti? Ypač tai pravartu, jei iki sukuriant šeimą nesate susėdę pasikalbėti, kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai atsiras vaikai. Juk viskas taip pasikeitė, ar ne?  Ypač išaugęs poreikis tvarkai namuose, kuri suryja didelę dalį laiko, o vis tiek atrodo, tvarkingi namai būna 10 minučių.

Verta pasvarstyti, kokia gali praversti pagalba buityje, gal reikėtų daugiau pasidalinimo, o gal praverstų pagalba iš šono? Žinoma, tai yra finansus, bet ir požiūrį liečiantis klausimas. Ne kartą esame su mamomis kalbėję, kad skalbinių lankstymas gali būti ir kaip didžiausia kančia, bet ir kaip galimybė užsidėjus ausines paklausyti mėgstamo podcast‘o, audio knygos ar tiesiog pabūti vienumoje, ramybėje, tyloje (kas mamystėje yra šiokia tokia prabanga 😊 ) Bet jei nekenčiame tvarkymosi ir jis apkartina buvimą namie, vaikų auginimą, gal verta paieškoti pagalbos arba kažką susipaprastinti.

Labai svarbu spręsti šiuos klausimus komandoje ir vengti kaltinimų, pasimėtymų tomis frazėmis „tu visada“, „tu niekada“, kurių niekas nemėgsta ir jas išgirdę stoja į gynybinę poziciją. Bet tikslas juk – laiminga šeima.

Žodžiu, kalbėkitės, pabandykite keisti tai, kas nepatinka. Ir nepamirškit savęs. Laiminga mama – laiminga šeima. Labai gražiai Akvilė pačioje pabaigoje pasakė, kad jei būsime prioritetas sau, ir vaikai bus, nes kai būsime pailsėję, neužsiknisę nuo buities ir rūpesčių tėvai, mažiau pyksime ant vaikų ir daugiau džiaugsimės gyvenimu. Bus tiesiog lengviau būti.

Kalbėjome taip pat apie tai, su kokiais vaikystėje matytais pavyzdžiais ateiname kurti savo šeimų, koks šiandien tėčių vaidmuo ir  jiems keliami reikalavimai.

Ačiū Akvilei, kuri palietė būtinybės atsigręžti į bendruomenę ir to kaimo aplink svarbą. Jeigu viena pati šeima, keli suaugę žmonės, yra paliekami viską neva tobulai susidėlioti savo gyvenime, jie iš tiesų yra pasmerkiami paskęsti visame tame nuovargyje, buityje, žiauriai sudėtingame žongliravime ir jausme, kad va, esam nevykę, neišeina, nespėjam, nemokam.

Bet vaikai neturėtų rūpėti tik jų tėvams. Galų gale, juk ne sau juos auginame, ar ne? Auginame vaikus visuomenei, Lietuvai, pasauliui. Visai logiškai skamba, kad ne tik mums ir turėtų rūpėti augant

Tėčio dienos proga kviečiu klausyti pokalbio su trijų vaikų tėčiu, IT specialistu Gediminu Astrausku. Pakalbinti jį buvo labai smalsu sužinojus, kad gimus antram vaikui, jis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje žinau vos keletą.

Atvirai kalbant, man nepatinka iniciatyvos, verčiančios šeimą paklusti ir pagal kažkieno sugalvotas taisykles priimti sprendimą, kas ir kiek turi laiko auginti vaikus, greičiau ar lėčiau grįžti į darbus. Manau, kad kiekvienai šeimai turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ji nori tą daryti. Juk skiriasi žmonių darbo pobūdis, poreikiai, gyvenimo būdas, prioritetai ir pasirinkimai. Bet man labai įdomu, kaip šeimos susidėlioja savo tvarką ir augina vaikus.

Su Gediminu kalbamės, kodėl jie nusprendė su žmona apsikeisti vietomis – jis išeiti iš darbo ir leisti dienas su vaikais, o žmona – grįžti į darbus. Kodėl bijojo, kaip reagavo darbdavys, artimieji ir draugai, kas pradžioje buvo sunkiausia, kaip leido dienas su vaikais ir kaip į kasdienybę sugrįžo jo mėgstamas užsiėmimas – bėgimas, nors tapęs tėčiu galvojo, kad teks jį palaidoti.

Instagram'e Gediminas dalinasi akimirkomis iš kasdienybės ir praktiškais patarimais norintiems bėgioti su vaikais. Šiandien jis drąsina tėvus nebijoti pradėti bėgioti su paprastu vaikišku vežimėliu, nes pamena, kad pats dėl svarstymų, jog tam būtinai reikia specialaus vežimėlio, prarado visus metus.

Tėčius ragina nebijoti išeiti į vaiko priežiūros atostogas, o mamoms siunčia pliūpsnį pagarbos žodžių už tai, kiek iš tiesų jos sugeba visko padaryti būdamos su vaikais. Anksčiau drįsdavęs žmonai papriekaištauti, kad kaip ji būdama namie nepagamino valgyti, pats išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, suprato, kad tai ne taip ir paprasta, todėl atsiprašo ir atsiima savo žodžius.

Bet apie viską kviečiu klausyti paties Gedimino.

Kviečiu remti pokalbius, jei norisi, kad jie ir toliau gyvuotų. Tą padaryti galite Contribee

Ačiū už paramą, kad klausote ir kad dalinatės žinia apie šiuos pokalbius su kitomis mamomis.

Linkėjimai,
Marija

Įsibėgėjo tretieji tinklalaidės metai ir kviečiu visus, kurie šiuos pokalbius atrado tik dabar, pasidairyti archyve, kuriame rasite jau virš 40 pokalbių įvairiomis temomis su nuostabiomis, įkvepiančiomis ir širdį atvėrusiomis mamomis bei tėčiais. O tuos, kuriems šie pokalbiai atrodo svarbūs ir reikalingi, jeigu jų laukiate, kviečiu paremti tinklalaidę Contribee.lt/kalbamamos. Ačiū už paramą ir už grįžtamąjį ryšį, kuris, kaip šiame pokalbyje dalinsis ir mano pašnekovė, įkvepia, augina sparnus ir skatina nesustoti.

O šiandien dalinuosi jaukiu pašnekesiu su Inga Narijauskiene, dviejų, jau suaugusių vaikų, mama, užsiėmimų „Mamų dainos“ ir terapinių pasakų apie Pelėdą Drūliją kūrėja. Užsiėmimus, apie kuriuos plačiau išgirsite pokalbio metu, Inga pradėjo vesti dar 1999 metais, tad pirmieji leliukai, kažkada dainavę su mamomis daineles ir žaidę pirštų žaidimus, jau užaugo ir visai gali būti, kad jau grįžta arba tuoj grįš pas Ingą su savo leliukais.

Man buvo labai smalsu, kaip šie užsiėmimai prasidėjo, kodėl Ingą taip domina ankstyvoji vaikų psichologija ir ugdymas, kur ji ieško informacijos, kuria dalinasi su šeimomis, kaip ji pati augino savo vaikus ir ar mamos su vaikais, kurie ateina šiandien į jos užsiėmimus, labai skiriasi nuo tų, kurie ateidavo prieš daugiau nei 20 metų. Taip pat pakalbėjome apie terapines pasakas ir kūrybiškumą.

Apie „Mamų dainas“ sužinojau iš kitos mamos dar prieš 4 metus, bet pradėjome lankyti tik visai neseniai su Elze. Ir nors dažniausiai į įvairius susibūrimus mamoms su vaikais aš žiūriu skeptiškai, nes mane vargina didžiulis triukšmas ir galvomis lipantys vaikai, o to išvengti dažniausiai nelabai pavyksta, kai daug mažų žmogelių sueina į vieną krūvą. Tačiau Ingos užsiėmimuose viskas kažkaip taip jaukiai, paprastai, lengvai, neįkyriai ir abi su Elze ten jaučiamės labai gerai. Pirmadienis tapo smagiu savaitės prasiskaidrinimu. O dainas ir žaidimus parsinešame namo, niūniuojame ir dainuojame kai kurias iš jų jau visa šeima. Todėl mielai dalinuosi ir rekomenduoju, jei ieškote kažko panašaus.

Smagaus klausymo!

Kalbėkime, mamos.

Linkėjimai,
Marija