Praeiviai

LRT

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

  1. 5 DAYS AGO

    Praeiviai Švenčionių rajone: smulkius parduotuvių vagis tegul baudžia griežčiau

    Keturioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Švenčionių rajono savivaldybėje. Iš pradžių – savivaldybės centre, kuriame sutikta bei niekur neskubanti senjorė Olga stumiasi pirkinių karutį miesto gatvėmis. „Nu laikomės, viena gyvenu, pragyvent gerai, Lietuvoj gerai. Tik kad neramu pasauly. Neramumai trukdo jaunimui, vaikams trukdo. [Baltarusijos] pasienyje nelabai malonu, aš tai pergyvenu daugiau dėl jaunimo, nes ir kainos kyla, viskas kyla“, – pasakoja šv. Velykoms besiruošianti pensininkė Olga. Tuo metu Švenčionėliuose veiksmo stebėtinai daugiau. Greičiausiai taip yra ir dėl šiame mieste esančios geležinkelio stoties. Šalia jos veikia keturi furgonėliai, kuriuose teikiamos įvairios paslaugos. Viename iš jų įsikūrusi kirpykla, viduje padabinta lengvai provokuojančiais grafičiais. „Čia Švenčionėliai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Nu, tokia meniška kirpykla. Kadangi gyvenau Berlyne, ten labai daug grafičio. Tai galvoju, reikia kažkaip nestandartinį meną priimt. Va, turim tokią Moną Lizą, šokančią su aukštakulniais“, – savo darbo vietą apibūdina jau metus Švenčionėliuose gyvenantis kirpėjas Janušas. Kitoje gatvės pusėje, šalia geležinkelio bėgių, stovi nedidelis šviesus namas. Šiame poste traukinių laukia Lietuvos geležinkelių darbuotoja Irmina. „Jeigu važiuoja iš Pabradės ir reikia į ketvirtą kelią, reikia pervesti du iešmus. Aš pervedu juos, užblokuoju maršrutą ir traukinys važiuoja toliau. O ten budėtoja atidaro šviesoforus. Man budėtoja per raciją pasakys. Yra raktas, ten mechanizmas“, – aiškina į darbą Švenčionėliuose iš Visagino važiuojanti Irmina. Švenčionių rajono savivaldybėje sutikti gyventojai taip pat reaguoja į pastaruoju metu garsiai skambėjusią aktualiją. Žmonės sako teigiamai vertinantys naujausią Vyriausybės siūlymą sugriežtinti bausmes smulkiems vagišiams, kurie vis neša prekes iš prekybos centrų. „Galiu atsakyt tiksliai. Aš dirbau septynerius metus parduotuvėse. Ir kiek prisiklausiau… matyt pati nemačiau, bet gaudyt teko. Aišku, policija atvažiuoja, protokolus rašo, bet jų tiek daug. Reikia, aš manau, kad reikia kažką stipraus“, – svarsto Irmina. Ved. Edvinas Kučinskas

    22 min
  2. 28 MAR

    Praeiviai Rokiškio rajone: naujienas skaitome ir feisbuke – pavyksta atskirti melagienas

    Tryliktoji „Praeivių“ laida keliasi į Rokiškio rajono savivaldybę. Netoli pasienio su Latvija gyvenantys žmonės sako patys retai važiuojantys į kaimyninę šalį. „Pas mus latviai labai atvažiuoja šeštadieniais, kas antra mašina latviškais numeriais. O mes kažkaip nelabai, gal pas mus Rokišky viskas pigiau? Didmiesty tai tikrai nenorėčiau gyvent, čia viskas ranka paduodama“, – sako Bajoruose gyvenanti bei socialine darbuotoja penkerius metus dirbanti Danutė. Vaikštant miesto senamiesčiu, lengva pasiekti Rokiškio dvaro sodybą – čia ir turiningą krašto istoriją puoselėjantis muziejus, kasmet pritraukiantis vis daugiau Lietuvos bei užsienio turistų. Jiems padedanti Simona sako, kad klausimų kyla ne tik dėl lankytinų objektų. „Pagrindinis klausimas sezono metu – kur pavalgyti? Nemažą dalį sudaro Latvijos turistai, didelė dalis jų yra vienadieniai, kurie atvyksta su šeimomis. Bet džiaugiamės, kad šia Lietuvos dalimi susidomi vis daugiau vokiečių ir lenkų, tų pačių estų, padaugėjo turistų iš Nyderlandų“, – pastebi Rokiškio turizmo informacijos centro darbuotoja Simona, vadinanti save meilės emigrante. Tuo metu Tyzenhauzų gatvėje sutiktas pensininkas Aleksandras piktinasi Lietuvos valdžia, sako, kadencijos keičiasi, o politikų rietenos nesibaigia. „Tokie nesutarimai visur, pastoviai. Dabar Seime kas darosi… aišku, kad nepatenkintas. Kiekvieną kadenciją vis tiek kažkas atsiranda, po velniais. Dabar su premjere, Vatikano kelionė, aštuoni tūkstančiai valstybei kainavo, kur reikia čia milijardų gynybai iš kažkur paimt“, – į klausimą, kaip šiandien sekasi Lietuvai atsako Rokiškio gyventojas Aleksandras. Kaip ir visuose epizoduose, laidos pabaigoje skamba vienas bendresnis klausimas visiems pašnekovams. Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija feisbuką, kuriame randa ir melagingos informacijos. „Kadangi daug metų naudoju socialinius tinklus, manau, kad išsivystė toks loginis mąstymas ir jau iškart akis pastebi, kur yra neaiškus puslapis, kur nepatikrinta informacija“, – svarsto Rokiškio gyventoja Simona. Ved. Edvinas Kučinskas

    22 min
  3. 21 MAR

    Praeiviai Jurbarko rajone: kas iš tų rezervinių degalų – geriau didesnėms krizėms pataupyt

    Dvyliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Jurbarko rajono savivaldybę. Nemuno dešiniajame krante įsikūręs savivaldybės centras pasitinka pavasarį su krantus švelniai semiančia upe. „Pasakyti, kad jis kitais metais būna dar labiau pakilęs, tikėjomės visi labai didelio potvynio, bet jo nėra. Mano vaikystėj… mano sesuo yra vyresnė, tai aš turiu nuotrauką, kur mūsų tėvas su valtim parplaukia namo va ta gatve“, – dalijasi Jurbarke gimęs ir kūno kultūrą vaikams dėstęs Rimas. Netoli Kaliningrado esantis miestas gyventojams gražus ir turintis būtinų paslaugų. Dalis tik norėtų baseino, nes aplinkiniuose miestuose tokių pramogų jau yra. O agresyvus kaimynas vietinių negąsdina. „Pripratę mes, per daug dėmesio nekreipiam taip. Jeigu puls, tai jau visur puls, greičiausiai, nuo Vilniaus. Bet su dronais turbūt būtų, nes tų visokių tankų, patrankų nebereikia jau gi“, – svarsto grožio salone dirbanti Violeta. Tuo metu kiek sunkiau verčiasi Lietuvos nepriklausomybę prie parlamento prieš trisdešimt penkerius metus gynęs Algis. Jis džiaugiasi šių dienų valstybe, kurią pavyko atkurti nuo pamatų, tačiau jauna demokratija, dar tik kūrusi savo taisykles, sukėlė sunkumų – dabar tai atsiliepia pašnekovo pensijai. „Sunkiai, kadangi mano nėra didelė pensija, dirbau komandiruotėse, duodavo vokelius. Minimumas ir vokeliai, priedai. O jie, sako, galit mane skųst, čia lauko priedas. Pats kvailas buvau, o dabar nėra iš ko pensijos man suskaičiuot“, – pasakoja Jurbarko gyventojas Algis. Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui ir dėl to brangstant degalams, Jurbarko rajono savivaldybėje sutikti gyventojai nemano, kad valdžios sprendimas įlieti rezervinio kuro reikšmingai pakeis situaciją. Kaip svarsto pašnekovai, atsargas geriau taupyti didesnėms krizėms šalyje. „Dar nespėjau bako nepabrangusio išvažinėt. Kažkodėl manyčiau, kad rezervas nieko nepadės. Tegul būna tas rezervas, kai jau bus ekstra atvejis, tai tada jį naudoti“, – mano jurbarkietis Rimas. Ved. Edvinas Kučinskas

    21 min
  4. 14 MAR

    Praeiviai Tauragės rajone: pusiaukelės namų gyventojas ir neįtikėtinos energijos senjorė

    Vienuoliktoji „Praeivių“ laida ieško gyventojų Tauragės rajono savivaldybėje. Mieste vis labiau tirpsta šalia gatvių nuo žiemos užsilikęs sniegas, žmonių veiduose matyti ką tik prasidėjusio charakteringo pavasario džiugesys. „Pirmiausia savo gyvenimo problemas reikia išsispręst, o ne Tauragės (juokiasi). Viskas yra gerai kol kas. Žmonės labai mandagūs, malonūs, einam pasivaikščiot, gražus oras, džiaugiamės diena“, – sako Tauragėje penkerius metus gyvenanti Vaida. Vaikštant miesto gatvėmis įvyko ir kiek netikėtas susitikimas – parkelyje šalia tilto laidos vedėjas sutiko iš pažiūros niekuo nesiskiriantį vyrą. Paaiškėjo, kad jis gyvena Tauragės Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji intensyviai ruošiami paleidimui į laisvę. „Manau, kas nori ištaisyti savo klaidas, anksčiau laiko išeiti, čia labai gera vieta. Tu pakeiti savo gyvenimą. Anksčiau dar buvo sunkiau su visuomenės požiūriu, dėl darbų… bet dabar lyg ir taisosi. Svarbiausia, tu parodai, kad gali kitoks būti“, – pasakoja prieš metus infarktą patyręs pusiaukelės namų gyventojas Gintautas. Laidai „Praeiviai“ Tauragės rajono savivaldybėje apsilankius per valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, mieste sutikti gyventojai sako vertinantys galimybę gyventi laisvoje Lietuvoje, tačiau piktinasi dalies politikų veiksmais. „Džiaugiuosi už tą vienybę, kad mes galim laisvai gyventi, dainuoti, ką norim, traukti pilna krūtine. Reikėtų tik draugiškumo, supratimo. Nepatinka Seimas, kai riejasi. Aš mėgstu visada taikiai gyventi“, – pabrėžia Tauragėje visą gyvenimą praleidusi senjorė Danutė, kuri dar ir šiandien veda įvairius kultūros renginius, rūpinasi aklaisiais ir dalyvauja maisto gaminimo čempionatuose. Ved. Edvinas Kučinskas

    21 min
  5. 7 MAR

    Praeiviai Elektrėnuose: išvykimo krepšys nesudėtas, nes nesinori net pagalvoti apie grėsmę

    Dešimtoji „Praeivių“ laida atvyko į Elektrėnus. Pernai šešiasdešimt penkerių metų jubiliejų minėjęs bei šalia automagistralės įsikūręs miestas gyventojams patinka. „Atstumas nuo autostrados pakankamas, nebent, kai vėjas iš šiaurinės pusės papučia, šiek tiek jaučiasi degalų kvapas. Bet triukšmo nesigirdi, ypač vasarą, kai medžiai sulapoja, atsiranda natūralus gamtos barjeras“, – pasakoja pensininkas Eugenijus, manantis, kad Lietuvos energetika vis labiau tvari ir tai geras pokytis. Tuo metu Elektrėnų kultūros centras dalijasi pastatu su viešąja biblioteka. Kultūros centre keturiasdešimt aštuonerius metus dirbanti Nijolė sako, kad žmonės domisi renginiais. „Žiūrint į kokius renginius. Kartais net reklamos nespėjam paleisti, o jau bilietų nėra. Aš tikrai nesitikėjau, kad į Bernužėlių renginį tiek žmonių sueis. Anksčiau buvo laikotarpis, kad renginius lankančių žmonių skaičius mažėjo“, – gyventojų įpročiais stebisi Elektrėnų kultūros centro darbuotoja Nijolė. Elektrėnuose taip pat sutiktas visą gyvenimą sportuojantis Daumantas šiuo metu dirba statybų sektoriuje. Jis teigia turėjęs itin daug galimybių gyventi didmiesčiuose, tačiau pasirinko gimtuosius Elektrėnus. „Yra gana daug darbo vietų, gražus kraštovaizdis, turim ežerą, visas parduotuves, vaikų darželius, mokyklas, sporto klubus. Į savivaldybės administracijos daržą gal tik, kad nesugebėjo atgaivinti atrakcionų. Mes būtume turbūt vienintelis miestelis, kuris turi pastovų atrakcionų parką“, – svarsto Daumantas. Elektrėnuose sutikti gyventojai sako, kad nėra susidėję išvykimo krepšio, nes daugeliui nesinori net pagalvoti apie galimą grėsmę. Nors tai vis dar gali skambėti kaip gana nauja rekomendacija, civilinės saugos ekspertai turėti būtiniausiomis atsargomis prikrautą kuprinę ragina jau seniai. „Ne, neturiu. Pagalvoji kitą kartą, kad gal vertėtų, bet tik tiek. Žinokit, kažkaip nesitiki… nors reikėtų į priekį žiūrėt pagal tokius dabartinius įvykius“, – sako globos namuose tris dešimtmečius dirbanti Nijolė. Ved. Edvinas Kučinskas

    22 min
  6. 28 FEB

    Praeiviai Trakų rajone: socialinius tinklus vaikams drausti reikia – bet ne aklai

    Devintoji „Praeivių“ laida lankosi Trakų rajono savivaldybėje. Centriniame jos mieste žiemą turistų surasti gerokai sunkiau nei vasarą. Vis dėlto, didžiuliai lankytojų srautai vadinamojo sezono metu patinka ne visiems vietos gyventojams. „Malonus miestas, tik vasaros nemėgstu, nes užplūsta per daug turistų. Labai vargina, negalim pajudėti, išsimaudyt, į kiemus lenda. Reikėtų daugiau akcento vietiniam gyventojui, nes tai nėra tik turistų miestas“, – sako Trakuose gyvenanti Daiva. Tuo metu pensininkas Stanislovas vasaromis gyvena kaime Trakų rajone, o žiemą leidžia laiką Vilniuje. „Žmonės taip niekados negyveno, kaip šiuo metu. Vaikystėje į mokyklą ėjom basi, baisu buvo. O dabar rojus“, – džiaugiasi senjoras Stanislovas, manantis, kad visuomenėje pastebimos susiskaldymo tendencijos kuriamos dirbtinai. Savo ruožtu Valdemaras giria Senuosius Trakus, kuriuose gyvena, ir turi pastabų už kelių kilometrų esančiam savivaldybės centrui. „Trakus gerai žinau, čia daug metų dirbęs, dar reikia daug kur pasistengt. Pavyzdžiui, pažiūrėkit į tą kampą – šis namas stovi tokioj būsenoj jau trejus, ketverius metus. Kiti atvažiuoja, sako, pas jus labai gražu, sakau, galiu parodyt, kur negražu“, – pasakoja ne vieną profesiją gyvenime išbandęs Valdemaras. Trakų rajono savivaldybėje sutikti gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams ir paaugliams iki šešiolikos metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų. „Turėtų būti ištransliuota, kodėl tai yra žalinga, bet svarbiausia, kad tai transliuotų ne tetos, ant kėdžių sėdinčios, kurios su paaugliais nedirba, bet kažkas, kas paaugliams yra autoritetas. Jeigu jauno žmogaus laisvalaikis telefone, nes jis daugiau neturi ką veikti, automatiškai būtina pasiūlyti daugiau veiklų, juk ne visi gali sau leisti penkis būrelius“, – svarsto Trakuose beveik metus gyvenanti projektų vadovė Ieva. Ved. Edvinas Kučinskas

    21 min
  7. 21 FEB

    Praeiviai Anykščių rajone: grynųjų pinigų tebereikia turgelyje, kirpykloje, autoservise

    Aštuntoji „Praeivių“ laida atvyko į Anykščių rajono savivaldybę. Antano Baranausko aikštėje sutikta mokytoja Jūratė sako, kad vaikai kai kuriose srityse skatina pasitempti. „Šiandien vaikai yra drąsūs, kadangi daug metų dirbu mokykloje, galiu palyginti kartas. Jie yra visai kitokie, gal vadinamieji skaitmeniniai vaikai. Viena karta, kita karta – savaip įdomi“, – sako keturis dešimtmečius Anykščiuose gyvenanti muzikos mokytoja Jūratė. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas Irmantas piktinasi dalimi žmonių, kurie nesupranta, kad vilkikui dėl didžiulio svorio nelengva sustoti. „Visokių žmonių yra, kai kurie nesupranta, kad transporto priemonė didelė, daug sveria, o jie lenda po ratais. Išlenda iš šalutinio kelio ir galvoja, kad ji tuoj ir sustos. Visko būna tada“, – aiškina tarp Lietuvos ir Vokietijos dirbantis sunkvežimio vairuotojas Irmantas. Savo ruožtu pensininkė Elvyra daug metų turėjo verslą viešojo maitinimo sektoriuje. Dabar dienas leidžia tarp Anykščių ir Vilniaus. „Turiu butą ir Anykščiuose, ir Vilniuje. Sostinėje vienoks gyvenimas, čia kitoks. Visgi provincija, todėl aš lekiu į Vilnių, nes mane čia visi pažįsta, prasideda apkalbos. O Vilniuje nuvažiuoji ir prapuoli“, – pasakoja gyvenimo be humoro neįsivaizduojanti pensininkė Elvyra. Paklausti apie grynuosius pinigus, Anykščių rajono savivaldybės gyventojai sako, kad jų vis dar reikia. Vieniems tai ilgametis įprotis, kiti teigia už tam tikras paslaugas negalintys atsiskaityti kortele. „Pavyzdžiui, dabar einu atsiskaityti mašiną pridavusi į remonto dirbtuves. Nemanau, kad kortele galėčiau. Todėl nešuosi grynųjų“, – sako šiuo metu atostogaujanti socialinio darbuotojo padėjėja Dalia. Ved. Edvinas Kučinskas

    21 min
  8. 14 FEB

    Praeiviai Kelmės rajone: valstybė privalo skatinti gimstamumą, tik čia jautrus klausimas

    Septintoji „Praeivių“ laida atvyko į Kelmės rajono savivaldybę. Šeštadienis čia intensyvus – keliose pagrindinėse miesto gatvėse yra dauguma gyventojams reikalingų parduotuvių ir paslaugas teikiančių vietų. Tačiau pasikalbėti nori ne kiekvienas. „Jeigu neįrašinėtumėte, pasakyčiau daugiau. Kelmės žmonės sunkūs, tai yra specifinis miestas. Neduok, Dieve, kažkas atsitinka“, – sako darželyje dirbanti Dalia. Tačiau Kelmės bibliotekoje dirbanti Živilė į kasdienybę žvelgia pozityviau. „Patinka todėl, kad viskas yra netoli, viską gali pasiekti pėsčiomis, nebūtina važiuoti automobiliu. Tik sveikatos srityje, jeigu reikia kažkokios gydytojo konsultacijos, tikrai ne viską gali rasti“, – pastebi kelmiškė Živilė. Tuo metu Kelmės krašto muziejus ir dvaras nuo 2023 metų vis dar renovuojamas. Visgi, dvaro rūsiuose laikinai esančiose administracijos patalpose budi rinkinių kuratorė Birutė, kuri viliasi, kad lankytojus jau bus galima priimti už kelių mėnesių. „Čia vyksta koncertai, sako, kad šiame rūsyje labai gera akustika. Ruošiame parodą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, dabar komplektuojame, ką rodysim“, – sako archyvinius leidinius vartanti Birutė. Važiuojant Tytuvėnų kryptimi, akį patraukia Pavydų gyvenvietė. Čia šalia kelio įsikūrusią maisto prekių parduotuvę vis aplanko vilkikų vairuotojai. „Maistą jie perka, kadangi yra kavos aparatas, sustoja grynai kavos atsigerti, ir automatiškai kažką… bandelės. O vietiniai dažniau apsiperka pačioje Kelmėje“, – pasakoja Pavydų parduotuvės darbuotoja. Šiame epizode neplanuotai sutikti gyventojai vertina Lietuvoje vis mažėjančio gimstamumo klausimą. Jie sako, kad valstybė privalo skatinti gimstamumą, tačiau apie priemones reikia gilesnės diskusijos, nes klausimas itin jautrus ir asmeniškas. „Manau, kad gyvenimas pats sutvarko tuos dalykus. Žinoma, kad skatinti reikia, bet žmogus visada rėmėsi į tai, kaip socialiai galės išlaikyti savo šeimą. Dabar visi skuba pasidaryti karjerą. Paskui, jeigu lieka laiko, pagalvoja apie vaikus“, – svarsto šalia Tytuvėnų įsikūrusios poilsiavietės apsaugos darbuotojas Juozas. Ved. Edvinas Kučinskas

    7 sec

About

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.