Praeiviai

LRT

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

  1. 4 days ago

    Praeiviai Akmenės rajone: nusiskundimų dėl šiukšlių tvarkymo neturi, stengiasi rūšiuoti

    Trisdešimt pirmoji „Praeivių“ laida keliauja Akmenės rajone. Naujojoje Akmenėje sutikta Vida džiaugiasi vis gražėjančiomis miesto erdvėmis. Nepaisydama pensinio amžiaus, ji sako, kad dar mielai kur nors dirbtų, tačiau abejoja, jog pavyktų rasti mažesnio krūvio reikalaujančią darbo vietą. „Kai sulaukiau [pensijos], džiaugiausi, o dabar taip norėtųs dar pasidarbuoti. Pilnu etatu nelabai galėčiau, metai savo daro, o pusę etato nelabai kas čia norės jau pagyvenusius priimti. Taip su malonumu pusę etato tikrai eičiau dirbti“, – sako Naujosios Akmenės gyventoja Vida. Vaikštant miesto gatvėmis, akį patraukia vienas iš šešių kultūros centro padalinių. Jis įsikūręs rūmuose, kurie prieš daugiau nei dvidešimt metų įrašyti į Kultūros vertybių registrą. „Įėjus į pastatą ir pamačius, kaip viskas atrodo, dažnai žmonėms nebekyla klausimų, kodėl rūmai. (...) Aplinka šiek tiek kitokia, ne ofisinė, jeigu galima taip įvardinti. Šiek tiek kartais net labiau įpareigojanti pasitempti“, – pasakoja Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro renginių organizatorė Jogailė, po studijų Kaune ir gyvenimo Mažeikiuose galiausiai pasirinkusi gimtąjį Akmenės kraštą. Vilniaus regione tęsiantis vadinamajai šiukšlių krizei, Akmenės rajono gyventojai sako nusiskundimų dėl šiukšlių tvarkymo neturintys. Visi čia sutikti praeiviai teigia, kad atliekas stengiasi kiek įmanoma labiau išrūšiuoti. „Taip, mes rūšiuojam, jau seniai pripratom ir žinom, kas, kur priklauso. Išvežti – išveža, aš tokių minusinių temų neturiu mūsų kraštelyje“, – svarsto Akmenėje prieš trylika metų gėlių parduotuvę atidariusi Gražina. Ved. Edvinas Kučinskas

  2. 25 Jul

    Praeiviai Vilniuje: mes užsienyje gerbiame jų tradicijas – tikimės to paties Lietuvoje

    Trisdešimtoji „Praeivių“ laida ieško Vilniaus gyventojų. Daugelis žmonių neplanuotai pasikalbėti nenori, nes sostinės greitas tempas tęsiasi ir vasarą. Tuo metu senjorė Klementina niekur neskuba ir mėgaujasi žaliosiomis miesto erdvėmis. „Ateini į Vingio parką, tiesiog nuostabu. (…) Anksčiau, kai kojos buvo sveikos, aš ryte ir vakare bėgdavau. Čia treniruoklių gi pilna! Dabar jau sveikatos nebėra“, – pasakoja senjorė Klementina, visą gyvenimą svajojusi būti menininke, tačiau pasirinkusi trumpesnius mokslus, kad galėtų padėti tėvams. Vasarą Vilniaus centre galima sutikti ir daugybę užsienio turistų. Juos konsultuojanti Sabina sako, kad užsieniečiai vėl vis dažniau renkasi Vilnių, skaičiai panašūs į lygį, kuris buvo prieš pandemiją. „Mėgstu žmones, mėgstu pakalbėti. (…) Vasarą, ypač liepą, rugpjūtį apie 500–600 žmonių gali būti per dieną. Vasarą greitai duodi informacijos ir išeina, žiemos metu gali užsibūti“, – sako Vilniaus Turizmo informacijos centre dvejus metus dirbanti bei keturias kalbas mokanti Sabina. Vilniuje sutikti gyventojai mano, kad Lietuvoje savo ateitį planuojantys užsieniečiai turėtų gerbti šalies taisykles. Pašnekovai sutinka, kad vienas pagrindinių sėkmingos integracijos klausimų – valstybinė kalba. „Manyčiau, kai mes kažkur nuvažiuojam, mes gerbiam tos šalies papročius, nebandom įvesti savo tvarkos. Sakyčiau, kad to paties mes laukiam ir iš svečių, atvykusių pas mus. Būtų gerai, kad jie suprastų viską“, – svarsto vaikams skirtą pramoginį traukinuką šalia Vilniaus Katedros vairuojantis Viktoras. Ved. Edvinas Kučinskas

  3. 18 Jul

    Praeiviai Varėnos rajone: kaimyninių grėsmių nebijo ir toliau renka grybus

    Dvidešimt devintoji „Praeivių“ laida domisi, kaip laikosi Varėnos rajono gyventojai. Šis epizodas – išskirtinis, nes žmonės pakalbinti tiek šiais, tiek praėjusiais metais, abu kartus liepos mėnesį. Taip nutiko todėl, kad laidos vedėjas, dar tik kurdamas laidos idėją, pirminę jos versiją įrašė būtent Varėnoje. Tačiau savo mintimis tada sutikę pasidalinti žmonės taip ir liko neištransliuoti. Šiomis dienomis Varėnos centre pakalbinta Stasė pasakoja, kad mieste aktyviai tvarkomi keliai. Ir tai būtų teigiamas pokytis, tačiau, kaip pastebi pašnekovė, kai kuriose vietose siaurinamos gatvės. „Iš kitos pusės, kam tie medeliai. Važiuot tai siaura. Ir Vilniuj Šimašius siaurino, medelius statė. O dabar Benkunskas platint nori, vairuotojams negerai. Pas mus Varėnon paėmė pavyzdį iš Šimašiaus“, – juokiasi pensininkė Stasė, pridurdama, kad labai norėtų grybauti, tačiau negali dėl sužeistos kojos. Tuo metu šiek tiek už Stasę jaunesnis Gintautas skundžiasi, kad Varėnoje jaunimui mažas darbo vietų pasirinkimas, tačiau ir dirbti, pasak jo, ne visi nori. „Čia Varėnoj darbų nėra, suprantat. Visi važinėja į „Maximas“, į viską. Gamybos nieko beveik nėra. Dabar kai grybai, tai prie grybų žmonės dirba. Kas nori dirbt, tas dirba, o kas nenori, tai nedirba“, – pasakoja varėniškis Gintautas. Dauguma Varėnos rajone sutiktų gyventojų sako, kad Lietuvoje iš esmės jaučiasi saugiai. Taip jie kalba nepaisant įvairių hibridinių grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos. „Taip, kadangi esu pakankamai patriotiška ir nusiteikusi likti čia visais atvejais, kaip ir mano visa šeima, kadangi visi labai stipriai prisidedame prie Ukrainos rėmimo, tai jaučiamės saugiai. Kas bus, tas bus“, – sako vaisius ir uogas Varėnoje parduodanti Emilija. Ved. Edvinas Kučinskas

  4. 11 Jul

    Praeiviai Panevėžio rajone įvertino tarnybų perspėjimus dėl vaikų verbavimo: neramu

    Dvidešimt aštuntoji „Praeivių“ laida ieško pašnekovų Panevėžio rajono savivaldybėje. Daugiausia jų pavyksta pakalbinti seniūnijos centre, miestelyje Krekenavoje. Čia esančios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos kiemelyje tvarkosi zakristijonas Gediminas. „Vieną kampą sutvarkai, kitas kampas išlenda. Iš ryto lyja lietus, dabar geresnis oras, tai su žolėm ir kariauju. (...) Man patinka vienam, dabar su traktoriuku vienas važinėju, traktoriukas birbia, galiu ir padainuot, niekas nieko nesakytų“, – juokiasi zakristijonas Gediminas. Tuo metu prieš beveik dvejus metus Krekenavoje būrys moterų sumanė įkurti bendruomenę. Jos valdybos narė Laima pripažįsta, kad maždaug šimtas vietos gyventojų prisijungė labai greitai, tačiau vis dar sunku juos įtikinti renginius organizuoti kartu. „Kartais norisi nuleisti rankas. Visiems labai gerai, bet prisikvesti nėra labai lengva. (...) Nežinau, tiesiog noriu. Čia auga mano vaikai, kad ir jiems būtų ką veikt, pasirodyt. Nes šoka vaikai, ateina vaikai, norisi kuo daugiau tą matyt“, – entuziastingai pasakoja Krekenavos gyventoja Laima. Lietuvos tarnyboms perspėjus, kad socialiniuose tinkluose piktavaliai gali verbuoti vaikus užsiimti vandalizmu, Panevėžio rajono gyventojai sako, jog tai kelia nerimą. Dauguma pašnekovų teigia girdėję specialistų perspėjimus. „Taip, girdėjau. Iš tikrųjų, visai neseniai tokią naujieną perskaičiau. Sunku tam jaunam žmogui atsispirti, kai yra siūlomi pinigai. Apmaudu, kad nusitaiko niekšeliai. Bet, kita vertus, ką reikėtų daryti… pirmiausia, tėvams savo vaikus perspėti“, – svarsto Panevėžio rajono gyventojas Arvydas. Ved. Edvinas Kučinskas

  5. 4 Jul

    Praeiviai Zarasų rajone: išsiskiriant nuomonėms dėl kiniškų prekių – dėmesys ir gamtai

    Dvidešimt septintoji „Praeivių” laida keliauja per Zarasus ir aplinkines gyvenvietes. Savivaldybės centre esantiems žmonėms skundžiantis, kad čia važiuoja didžiulis srautas sunkvežimių, kurie daugybę metų trukdo ramiai gyventi, viename miesto parke sutikta Olga viliasi, kad aplinkkelis galiausiai atsiras. „Kol kas niekas nepasitaisė, žada aplinkkelį, dieną ir naktį dunda. Aplinkkelio tikrai reikia. (…) Tikimės, kad bus, pinigų gal neužtenka”, – nuotaikingai svarsto Zarasų gyventoja Olga. Tuo metu senjoras Vasilijus Zarasuose baigė mokyklą, sukūrė šeimą ir išvyko gyventi į Visaginą. Per neplanuotą susitikimą su žurnalistu jis pasakoja atvažiavęs į Zarasus kartu su žmona, nes vyksta jos klasiokų susitikimas. „Prisiminimas [apie Zarasus] labai geras. Nežinau, ar supranta žmonės, tie jaunesni, kad ateis laikas kažkada ir mintys atsiras tokios, kaip pas mane – kažkada buvo labai puiku. Tikriausiai, kad buvom jauni, daug ką gebėjom“, – mintimis dalijasi Zarasuose užaugęs Vasilijus. Stelmužėje, prie seniausio Lietuvoje ąžuolo lankosi keturi jauni studentai, bandantys pailsėti po baigtų bakalauro studijų stovyklaudami miškuose. Neplanuotas pokalbis staiga virsta diskusija, kaip paskatinti Lietuvoje per rinkimus vangiai balsuojantį jaunimą labiau domėtis politika. „Seniūnijas įgalinti labiau, kad jos kažkuo užsiimtų, nes, pavyzdžiui, miestuose išvis liūdna situacija, niekas nežino net savo seniūnų. Miesteliuose gal geriau, ten yra dalyvaujamųjų biudžetų iniciatyvų”, – sako politikos mokslų bakalaurą šiemet apsigynęs Lukas. Europos Sąjungai nusprendus apmokestinti pigias kiniškas siuntas, Zarasų rajone sutiktų gyventojų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni mano, kad toks reguliavimas nieko nepakeis, kiti sako, jog kiniškos prekės yra nekokybiškos ir labai teršia gamtą. „Esu tik vieną kartą gyvenime pirkusi. Gerai, kad priimtas šitas įstatymas, todėl, kad šitų pigių prekių galiojimas labai trumpas. Susiduriam ir su atliekų tvarkymo problema seniūnijoje, pilnais išvirtusiais konteineriais”, – svarsto Zarasų gyventojų klausimus kasdien sprendžianti seniūnė Aurelija. Ved. Edvinas Kučinskas

  6. 27 Jun

    Praeiviai Pasvalio rajone: prireikus gaivinti žmogų – nepasimestų

    Dvidešimt šeštoji „Praeivių“ laida vaikšto pagrindinėmis Pasvalio gatvėmis bei lankosi aplinkinėse gyvenvietėse. Neplanuotai sutikti žmonės čia nedrąsūs – dauguma draugiškai atsisako kalbėti, nes skuba arba baiminasi mikrofono. Vis dėlto, Pasvalio rajone gyvenantis Laimutis sutiko trumpai papasakoti apie savo verslą. „Turiu savo versliuką, kaime auginam gėles, daržoves, daržovių daigus. Čia šeimos verslas. (...) Į turgų važiuojam, iš namų kartais, turim pastovius klientus. Būna, visko pasitaiko, bet iš esmės viską nuperka“, – sako daugiau nei dešimt metų savo verslu užsiimantis Pasvalio rajono gyventojas Laimutis. Tuo metu daugiau nei penkiasdešimt edukacijų siūlantis Pasvalio krašto muziejus atsinaujina ir laukia kurti norinčių specialistų. „Trūksta specialistų, trūksta darbuotojų, kurie atvyktų, nes į Pasvalį mažai kas grįžta, o iš kitur nelabai atvažiuoja. Tai mes labai kviečiam ir laukiam, muziejuj tikrai įdomu dirbti tiems, kurie nori kurti. Yra visos galimybės“, – dalijasi Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vita. Įsibėgėjant vasarai, Pasvalio rajone sutikti gyventojai mano, kad, staiga prireikus, sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą. Taip iš esmės atsakė visi neplanuotai miesto ir aplinkinėse gyvenvietėse kalbinti žmonės. „Teko susidurti, kai žmogų ištiko epilepsija. Tai pirma pagalba ir kvietėm greitąją. Aš manau, kad nepasimesčiau, gal paskui vėliau ateis ta baimė, kas galėjo įvykti“, – svarsto Pasvalio rajone sutikta Daiva. Ved. Edvinas Kučinskas

  7. 20 Jun

    Praeiviai Druskininkuose: džiaugiasi turizmu, nemėgsta politinių klausimų, nori stabilumo

    Dvidešimt penktoji „Praeivių“ laida lankosi Druskininkuose – Lietuvos pietiniame pakraštyje įsikūrusiame kurorte. Čia įsibėgėjanti vasara pritraukia vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų. Tačiau Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Inga pabrėžia, kad seniausiame Lietuvos kurorte veiksmas verda ištisus metus. „Esame kurortas ne sezoninis, sulaukiame turistų visus metus. Šiaip, turime du informacijos centrus. (...) Kol kas kurorte yra daugiau lietuvių, bet laukiame turistų iš Izraelio, Lenkijos ir Vokietijos“, – pasakoja rinkodaros vadybininkė Inga. Druskininkų savivaldybėje gaisrų ir nelaimingų nutikimų pastaruoju metu nėra labai daug, ugniagesiai dirba įprastu režimu, o kai reikia, vyksta padėti aplinkiniams rajonams. Vis dėlto, nuo šių metų pareigūnams tenka dažniau pasitikrinti savo įgūdžius. „Normatyvų tikrai nebus jiems per daug, galim nesiskųsti. Jie reikalingi tam, kad nuvykus į įvykį nereikėtų galvoti, ką daryti, o būtų automatiškai viskas atidirbta. Čia naujovė tokia – anksčiau įskaitai darydavom septynis, dabar nuo šių metų keturiasdešimt“, – sako Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Jonas. Druskininkuose sutikti gyventojai mano, kad valdančioji koalicija be „Nemuno aušros“ bus stabilesnė. Tačiau tokia nuomonė išsakyta atsargiai, nes daugeliui gatvėse kalbintų žmonių politiniai klausimai nepatinka. „Aš galvoju, kad gal bus geriau, nes su ta „Nemuno aušra“ tikrai jie turėjo daug problemų. Giliai situacijos nepakomentuosiu, bet tikiuosi, kad bus geriau“, – svarsto Druskininkuose penkerius metus gyvenanti Rita. Ved. Edvinas Kučinskas

  8. 13 Jun

    Praeiviai Kalvarijoje: radijo šimtmečio prisiminimuose – „Pupų Dėdė“ ir kriminalai

    Dvidešimt ketvirtoji „Praeivių“ laida vaikšto Kalvarijos gatvėmis. Šalia parduotuvės neplanuotai sutiktas bitininkas Pranas pasakoja, kad šia veikla aktyviau užsiima nuo pensinio amžiaus pradžios. „Man tai tik širdžiai, o sunkumo – daugiau nei reikia. Ir mažai vertinamas tas darbas, va kas yra. Produktas tai pigus“, – sako Kalvarijos gyventojas Pranas, pridurdamas, kad valstybė smulkiems ūkininkams šiandien padeda per mažai. Tuo metu Kalvarijos gatvėse sutiktas Viktoras pasakoja atvykęs iš Kauno, nes čia yra jo šeimos kapai. Svarstydamas, kad dalis vaikų šiandien per daug naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, jis pradeda džiaugtis savo paties anūkėmis. „Viena mergaitė matematiką varo su profesoriais kartu dar būdama antram kurse, skaito paskaitas užsieny. Kita mergaitė vieną aukštąjį pabaigė, dabar antrą varo. Tik džiaugtis reikia“, – apie savo anūkes pasakoja Kalvarijoje sutiktas Viktoras. Užsukus į Kalvarijos savivaldybės viešąją biblioteką, pasikalbėti sutinka čia dirbanti Sigita. Ji atskleidžia, kad dirba gerokai plačiau nei reikalauja užimamos pareigos, tačiau tą daro su malonumu. „Labiausiai mėgstu parodas organizuoti. Dabar yra viena paroda, parsivežta neseniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus… esu dėkinga, kad mums duoda ir pasitiki“, – sako Kalvarijos bibliotekos Informacijos išteklių valdymo skyriaus vedėja Sigita. Kalvarijoje sutikti gyventojai sako, kad Lietuvos radijo dažniausiai klauso automobilyje, kai kurie pasigenda anksčiau skambėjusios kriminalų laidos, o dalis pripažįsta vis labiau besirenkantys tinklalaides. Tokie žmonių pasvarstymai skamba Lietuvos radijui ką tik atšventus šimto metų jubiliejų. „Būtent LRT aš ir klausau, nes man, matot, kuo mažiau muzikos, tuo geriau. Ir dabar radijas stovi pas mane ant stalo. Ne kasdien, aišku, bet paklausau. (...) Nei kolegoms, nei jums [pastebėjimų] neturiu, tik iš pradžių buvo keista, kai dingo kriminalų laida, bet dabar pripratau“, – sako Kalvarijos savivaldybėje beveik devynerius metus gyvenanti Liudmila. Ved. Edvinas Kučinskas

About

Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

You Might Also Like