Kada paskutinį kartą matei vaizdą ir buvai šimtu procentų tikras, kad jis tikras? Nuo "sensacija" tapusių Siamo dvynių iki straipsnių, kur tik teksto viduryje randi sakinį "galimai DI generuotas turinys", tampa akivaizdu, kad "fake" turinys jau ne klaida, o strategija. Jei dar prieš paspaudžiant matai, kad kažkas netikra, bet tai vis tiek publikuojama – vadinasi, problema ne technologijoje, o mūsų pačių alkis sensacijoms. Kodėl smegenys labiau tiki tuo, ką mato nei tuo, ką perskaito? Net ir tada, kai "deepfake" video su Remigijumi Žemaitaičiu atrodo tvarkingas, su natūraliomis mimikomis ir judesiais, tai yra tik avataras, sugeneruotas pagal parašytą scenarijų – be jokio realaus filmavimo. Ir kai vieną dieną galime sukurti tai, ko nebuvo, o kitą – paneigti tai, kas iš tikrųjų įvyko, tiesa pradeda slysti kažkur per vidurį tarp vaizdo ir mūsų noro juo tikėti. 1938-aisiais "War of the Worlds" per radiją nuskambėjo kaip tikra naujienų laida ir dalis žmonių patikėjo, kad vyksta invazija – ne todėl, kad istorija buvo geniali, o todėl, kad formatas skambėjo kaip tiesa. Jei radijas tada buvo aukščiausias pasitikėjimo kanalas, šiandien tą patį efektą kuria "breaking news" įrašai, AI avatarai ir "deepfake" video – forma tampa įtikinamesnė už turinį. Praėjo beveik šimtas metų, bet taisyklė ta pati: jei kažkas per 5 sekundes sukelia stiprią emociją, prieš tikėdamas sustok ir pasitikrink. Vienas AI sugeneruotas paveikslėlis su "sprogimu" prie Pentagono 2023 m. spėjo sukelti paniką ir trumpą rinkų sujudimą, nors realybėje nieko neįvyko – užteko to, kad jis atrodė kaip naujiena ir buvo pasidalintas "autoritetų". 2022 m. "deepfake" video, kuriame Volodymyras Zelenskis tariamai ragina kapituliuoti, parodė, kad vaizdas karo metu tampa ginklu, o popiežius su Balenciaga stiliaus striuke įrodė, kaip greitai priprantame tikėti tuo, kas tiesiog atrodo įmanoma ir estetiška. Kai "tiesa" ateina vėliau nei "share", internetas laimi prieš realybę – ir mes patys tampame šios simuliacijos dalimi. Vienas paprastas veiksmas gali sustabdyti visą dezinformacijos grandinę – reverse image search. Google Lens ar TinEye per kelias sekundes parodo, kur nuotrauka atsirado pirmą kartą ir ar ji jau buvo naudota visai kitame kontekste. Kartais užtenka ne emocijos, o trijų paspaudimų, kad simuliacija subyrėtų. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Kada paskutinį kartą matei vaizdą ir buvai šimtu procentų tikras, kad jis tikras? 22:06 AŠ TIK PAKLAUST: Kodėl smegenys labiau tiki tuo, ką mato nei tuo, ką perskaito? 31:12 SUKČIAUS KRONIKOS: 1938 m. radijo laidos istorija "War of the Worlds" 38:00 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Kai internetas laimi prieš realybę 46:44 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Vienas paprastas veiksmas gali sustabdyti visą dezinformacijos grandinę – reverse image search 48:35 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308 Pasakyti mums AČIŪ galite YouTube ir Ko-fi platformose, įsigyjant tiek mėnesinę narystę, tiek skiriant vienkartinę paramą: https://ko-fi.com/tobulaklaida Be jūsų TØBULA KLAIDA negalėtų egzistuoti. Branginame kiekvieną, kuris prisideda prie mūsų veiklos. Ši parama – tai geriausias būdas išreikšti palaikymą ir motyvuoti kurti toliau.
