Šiandien ir rytoj Alytuje vyksta jau 6-tasis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Projektas jau aplankė Panevėžį, Palangą, Šiaulius, Druskininkus ir Klaipėdą, kur miestų gyventojus ir svečius supažindino su kasdienybėje lankytojams neprieinamais architektūriniais objektais bei jų istorija. O šiemet „Pastatai kalba“ lankosi Alytuje. „Norėčiau, kad žmonės suprastų, kiek Lietuva daug pasiekė, kaip modernios technologijos išsivystė per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sako dizaineris Justinas Dadonas, vienas iš Istorijų namų parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kūrėjų. Nuo ko prasidėjo Lietuvos aukštųjų technologijų istorija? Kaip akcentuoja parodos autoriai, ne nuo įrenginio, mikroschemos ar laboratorinio proceso, o nuo žmogaus. Medvelakio Palangoje iškilo betoninė berniuko, beriančio į knygą raides, skulptūra. Netoliese esančioje beveik tūkstančio kvadratinių metrų uždaroje erdvėje duris už pusmečio turėtų atverti smėlio skulptūrų parkas. Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys Rytų Vokietijos regionui. Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus žymia persvara laimėjo partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Afd savo rinkiminėje programoje žadėjo kultūros revoliuciją. „Jei nori būti žymiu skulptoriumi ar tapytoju, didžiausia palaima tavęs lauks Dusetose; jei teatralu – Kuliuose; jei rašai romanus ir esė – geriausia keliauti į Anykščius; o jei nori būti kompozitoriumi ar garso menininku, kuris pritaptų prie tarptautinių kūrėjų srauto, – ruoškis ilgai kelionei į Kintus“, – sako sociologas Liutauras Kraniauskas, parengęs komentarą apie kūrybinio genijaus slinktį į kaimą. „Kadangi nemoku kurti muzikos, kuriu ją per vaizdus – renkuosi spalvas, tūrius“, – taip apie savo kūrybą kalba kompozitoriumi pokalbyje save pavadinęs skulptorius, instaliacijų kūrėjas Žilvinas Landzbergas. Šią savaitę Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaryta jo personalinė paroda „Labas rytas“, kviečianti žiūrovą į netikėtomis medžiagomis atpasakotą kelionę iš nakties į aušrą. Kaip jo kūriniuose panaudotas skalbinių baliklis, sovietmetį menantis sūriui vynioti skirtas popierius ir kaip kūrėjas, „išgirdęs“ erdvės tonaciją, komponuoja savo parodos takelį? Kaunas turi daug titulų, vienas jų – porceliano miestas. Kaulinio porceliano miestas. Rubrikos „Sėskim ir pakalbėkim“ herojus keramikas, kuratorius ir pedagogas Remigijus Sederevičius kviečia praverti senos indaujos duris, joje susirasti „Jiesios“ servizą ir, užsiplikius arbatos, pasiklausyti pasakojimo apie šią materiją, jos diktuojamas temas bei simpoziumų Kaune tradiciją. O po laidos keliauti į Šančius, kur ką tik atidaryta tarptautinė porceliano paroda „Translucens“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. aut. A. Bėkšta / Lietuvos nacionalinis muziejus