Kultūros savaitė

LRT
  • 0.0 (0)
  • Society & Culture
  • Updated Weekly

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

  1. Jul 18

    Kokius kultūros politikos prioritetus mato naujasis kultūros ministras Lukas Alsys?

    Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo. „Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai. Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė. „Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti. „Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis? Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas. Ved. Marius Eidukonis Red. Justė Luščinskytė

  2. Jul 11

    „Aidas aidi ir aidės“: prisimenant Aidą Marčėną

    „Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai? „Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius. Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas. „Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis. Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais. „Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene. Ved. ir red. Justė Luščinskytė

  3. Jul 4

    Kolumbijos garsenybės Nijolės Šivickas de Mockus anūkas: ji labai norėjo parodos Lietuvoje

    „Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys. Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė. „JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią. Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

  4. Jun 27

    Garsiojo tapytojo Vienožinskio anūkė Nijolė: seneliu Lietuvoje beveik nesidomima

    „Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Minime vieno žymiausių 20 a. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį. Aut. Anastasija Marčenkaitė

  5. Jun 27

    Kam naujojoje Vyriausybėje gali atitekti kultūros ministro postas?

    Kam naujojoje Vyriausybėje gali atitekti kultūros ministro postas? Mirgos Gražinytės-Tylos albumas „Back to Nature“ pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą. „Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Birželio 29 d. minėsime vieno žymiausių 20 am. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį. Šiemet minime lenkų kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos 100-metį. Ant atostogaujančio Nacionalinio Kauno dramos teatro stogo kaip tik šiuo metu nešamas būsimas „Doriano“ medus. Miesto bitininkystė Kaune įsitvirtino – čia yra net modernistinės architektūros įkvėptų avilių. Šią savaitę Vilniaus dailės akdemijos parodų salėse „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti 50-ties metų kūrybos jubiliejų. Šią savaitę įteikti Meno kritikos apdovanojimai. Vienas iš laureatų – Lietuvos kultūros instituto žurnalo „Escape as a journal“ redaktorius, filosofas, rašytojas, muzikologas ir kuratorius Edvardas Šumila. Šį Čiurlionio asmenybės ir kūrybos analizei skirtą numerį sudaręs Šumila svarsto: galbūt jau metas mums išsivaduoti iš noro kanonizuoti Čiurlionį? Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

  6. Jun 20

    Po Pečerų lauros nuniokojimo skaičiuojami nuostoliai: atkurti užtruks mažiausiai pora metų

    Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją. „Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez. Šią savaitę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta tarpdisciplininio meno kūrėjo Dano Aleksos paroda „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Anot menininko, nors kalbama, kad šiuolaikinis menas labai atskirtas nuo visuomenės, šios parodos atvejis tai paneigė. Suklestėjęs Bauhauzas, pasibaigusi impresionizmo epocha ir visiems – mažiems ir dideliems – pažįstamas, Jungtinėje Karalystėje gimęs veikėjas. Kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas? „Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis. Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Jau 26-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti čečėnė Bilkis sako, kad gimtasis miestas be mamos – tai tik svetimi pastatai, o bendrystė gali prasidėti nuo paprasčiausios saujos druskos. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  7. Jun 13

    „Atsinaujinimo atveju lauktų dideli pavojai“: ar realu atgaivinti „Misiją Sibiras“?

    Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras. Šią savaitę Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ įvyko internetinės meno pardavimo platformos „Mistra“ kūrėjų paroda. „Menininkų yra daug, tačiau galerijų, kurios jiems atstovauja, ne“, – problemą rinkoje įžvelgia ir poreikį menininkams parduoti kūrinius internetu pastebi platformos įkūrėja, menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive pristatytą operą „Chersono mamos“, kur apdainuojama tikrais įvykiais paremta istorija apie ukrainietes mamas, vykusias į Krymą gelbėti pagrobtų savo vaikų, o taip pat planai ekranizuoti praėjusiais metais Luvre įvykdytą vagystę. „Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė. Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Aldona Ruseckaitė apžvelgia įdomiausias jos klausomas radijo laidas, pasidalina įžvalgomis apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją Petrą Babicką, kurio archyvą jai teko tyrinėti. „Didysis klausimas – ar auditorija vis dar nori neutralių, nešališkų ir objektyvių naujienų? Ar žmonės išvis tiki, kad tai šiais laikais įmanoma? O galbūt mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau nori naujienų, pateikiamų iš tam tikros konkrečios politinės pozicijos, kuriai jie patys pritaria?“, – sako BBC istoriją tyrinėjantis Bristolio universiteto profesorius Simonas J. Potteris. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  8. Jun 6

    Grybkauskas apie Lietuvos radiją sovietmečiu: nereikėtų žiūrėt vien per ideologijos prizmę

    Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.   Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika. „Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“? Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą.  Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė.  Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

See All (784)

About

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2019 - 2026
  • Episodes
    784
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Kultūros savaitė

More From LRT

You Might Also Like