Kultūros savaitė

LRT

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

  1. 6d ago

    Alternatyvos barus fiksuojantis Glušinskas: be subkultūrų miestas būtų kaip ligoninė

    Socialdemokratas Lukas Alsys jau šimtą dienų eina kultūros ministro pareigas. Kuo per šį laikotarpį išsiskyrė ministro darbas? „Po viso kūrybinio proceso ir perlipimo per save dažniausiai vaikai būna žymiai atviresni ir patogiau jaučiasi tiek su savimi, tiek su kitais,“ – sako vienas iš „Menų spaustuvės“ edukatorių, šiuolaikinio cirko kūrėjas Lukas Dirsė. „Menų spaustuvė“ įgyvendino edukacinę programą, skirtą moksleiviams, susiduriantiems su socialiniais, emociniais ir finansiniais iššūkiais. „Subkultūros yra vienas miesto požymių, kitaip gyventume sterilioje ligoninėje“, – mano fotomenininkas Žilvinas Glušinskas. Jis jau ne vienerius metus kuria Kauno ir Tokijo alternatyvos barų lankytojų portretus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į protestuotojų Prancūzijoje nusiaubtus istorinius ir kultūrinius objektus. „Giliai klaidinga, o ir nesąžininga nurašyti viską kaip grupelės riaušininkų šėlsmą, šiems įsiliejus į taikių protestuotojų gretas pasiaubti Paryžiaus ar Milano vitrinų. Nors, žinoma, taip daug spalvingiau ir patogiau, nes atsakymų jauniems žmonėms paprasčiausiai neturime, ir mūsų jiems paliekama ateitis yra gerokai sumauta“, – komentare svarsto vertėja ir publicistė Toma Gudelytė. „Nuo to niekur nepabėgsi, čia kaip liga, bet sveika liga. Be tapybos ir meno savo gyvenimo neįsivaizduoju", – sako žemaitis menininkas, Babrungėnų vandens malūne savo studiją ir galeriją įkūręs Leonardas Černiauskas, šiemet švenčiantis 60 metų kūrybos jubiliejų. „Kaunui UNESCO statusas yra nepaprastai svarbus kaip miesto tapatybės ženklais. Ir tikrai ne stikliniai naujadarai, kurie užgoš pastatus, kurs miesto tapatybę“, – sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Ji komentuoja Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, kuriame detalizuojama, kaip ateityje turėtų būti tvarkoma istorinė miesto dalis. Marija Drėmaitė neseniai pristatė knygą „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“, kurioje tyrinėja iš Pušaloto valsčiaus kilusio ūkininkų sūnaus Vlado Švipo, vieno nedaugelio Lietuvos architektūros istorijos žmonių, tiesiogiai susijusių su Bauhauso mokykla, asmenybę. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  2. Oct 17

    Kino kūrėjas Putiną mėgstančius čekus nuvežė į Ukrainą: jų nepaveikė ir masinės kapavietės

    Praėjusią savaitę Kaune viešėjo lietuvių kilmės amerikiečių menininkė Barbara Kasten, labiausiai žinoma dėl savo abstrakčiosios kūrybos bei itin didelio kruopštumo reikalaujančios unikalios fotografijos technikos. „Kai matai žmones, stovinčius prie masinės kapavietės ir sakančius, kad tai suklastota, staiga supranti, kokia kvaila ir veiksminga yra Rusijos propaganda“, – sako čekų režisierius Robinas Kvapilis. „Nepatogaus kino“ festivalis šiuo metu rodo jo kurtą dokumentiką „Didžioji patriotų kelionė“. Tai filmas – eksperimentas: trys Putinu besižavintys, Europos Sąjungos nemėgstantys ir karu Ukrainoje abejojantys žmonės keliauja savo akimis pamatyti karą. Ką apie Motiejų Valančių gali pasakyti jo skaitytos knygos ir ką tas knygas skaitydamas jose pažymėjo pats vyskupas? Apie kitokį Motiejų Valančių pasakoja paroda „Motiejus ir biblioteka“. Šios savaitės užsienio kultūros apžvalgoje – apie Glazgo meno bendruomenės nerimą dėl finansinių sunkumų ir kultūros įstaigų likimo; apie Vincento van Gogo paveikslą, kuris po šešių dešimtmečių pasirodė viešumoje, ir apie išaugusį japoniškos animacijos populiarumą didžiosiose pasaulio rinkose. „Į miesto šventės programas įtraukti alternatyvos reikėtų. Visų pirma, toks kokybinis pokytis prisidėtų prie kultūrinės atskirties mažinimo regione, didesnės kultūrinių paslaugų įvairovės ir profesionalaus meno sklaidos“, – sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis. Po renovacijos naujam gyvenimui atgimsta Kelmės dvaras – vienas įspūdingiausių Žemaitijos istorijos ir architektūros objektų. Šią savaitę Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje atidaryta grupinė paroda „Siera, druska ir gyvsidabris“, kurioje pristatomi ir tarpdisciplininio meno kūrėjos Kamilės Krasauskaitės darbai. Kaip senovės kultūros kodai skleidžiasi kūrėjos šiuolaikinio meno kalboje bei kaip jos praktikose atsirado duonkepės krosnys ir pati duona? Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  3. Oct 10

    Ilgai laukta Linos Lapelytės paroda Lietuvoje: noriu atpalaiduoti muziejų lankymo etiketą

    2026 m. Nobelio literatūros premija skirta kanadiečių rašytojai Anne Carson už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai persipindama su klasikine tradicija, sukūrė naujų šiuolaikinės literatūros formų. Lapkričio 3-iąją pasibaigus dabartinės vadovės Rūtos Prusevičienės kadencijai, Lietuvos nacionalinė filharmonija liks be nuolatinio vadovo. Kodėl susiklostė tokia situacija ir kada tikimasi atrasti naują vadovą? Šiek tiek atpalaiduoti muziejaus lankymo etiketą – tokį siekį turi menininkė Lina Lapelytė, vakar Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidariusi parodą „Sambūriai“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Vengrijoje ketinamas paviešinti su KGB bendradarbiavusių asmenų bylas, nauja Holivudo era vadinamą vienų didžiausių kino studijų susijungimą bei Europos parlamento būstinėje Strasbūre eksponuojamą Donaldo Trumpo politiką kritikuojančią skulptūrą. „Vilnius nėra sovietinė dykra, kurią reikia atgaivinti. Tai senas europietiškas miestas su barokinėmis ašimis, klasicistinėmis perspektyvomis ir romantiškais parkais“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Šiandien atidaroma nauja didžioji tarptautinė MO muziejaus paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Joje vienoje salėje susitinka ir kritinis žvilgsnis į technologijas, ir žaismingi, netikėti eksperimentai su jomis. Jei praeivių Laisvės alėjoje paklaustumėte, kas buvo Vladislovas Starevičius, greičiausiai pavyktų surinkti laidos „Klausimėlis“ vertą atsakymų puokštę. Atminimo ženklų šiam tūrinės animacijos pradininkui Kauno mieste tikrai yra. Ankstyvojo kino specialistas Aleksas Gilaitis tiki – jie yra svarbūs, bet dar svarbiau yra galimybė pamatyti pačią animaciją. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  4. Oct 3

    „ArtVilnius“ laureatas Viržbickas: po malonaus 5 minučių dėmesio ir vėl būsiu nematomas

    Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išrinko laureatus. Šią savaitę pristatytas sostinės Naujamiesčio rajone besikuriančio technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio Tech Zity konferencijų centras Samsung, kurio namais tapo buvusio Lelijos fabriko siuvimo cechas. Kaip industrinio rajono transformacijos keičia bendrą miesto paveikslą ir ko reikia, kad tokios miesto vietos taptų draugiškomis žmogui? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje dailės kritikės ir rašytojos Aistės Paulinos Virbickaitės įspūdžiai iš Tildos Swinton kuruotos asmeninės parodos Varšuvoje, Vengrijoje kilęs politinis skandalas dėl korupcija kaltinamo buvusio Kultūros ministro bei iš praeities prikelta Stevie Wonder muzika. „Bloga naujiena patogi. Sukėlusi paniką, ji nebereikalauja vaizduotės. Todėl spalio pradžioje galėtume padaryti nedidelį žurnalistinį eksperimentą: pirmiausia paskelbti gerąsias naujienas“, – komentare siūlo rašytoja Dalia Staponkutė. Mokytis su teatro kūrėjais, atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir daug kitų savybių – visa tai siūlo nuo šio sezono Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradėjusi veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Jos pedagogai Andrius Gaučas ir Agnieszka Ravdo pasakoja, kas pačius motyvuoja dirbti su ateinančia karta ir kodėl mokslo metai šioje mokykloje nesibaigs kvietimu į premjerą. „Ukrainai šiandien kultūrinė diplomatija – tai ne vien kalbėjimas apie save, tai taip pat aktyvus klausymasis to, su kuriuo bandai kalbėtis. Ir tai iš tiesų keičia visą mūsų darbo dinamiką, nes žmonės supranta, kad pas juos atvyko ne vien pakalbėti apie save – jie patys taip pat yra įdomūs šiame pokalbyje“, – sako Ukrainos kultūros instituto vadovas Volodymyras Šeiko. Pokalbis su juo apie kultūrinės diplomatinės svarbą, Ukrainos pasiruošimą kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei, bendradarbiavimą su mūsų šalimi artėjant Lietuvos ir Ukrainos kultūros metams Vokietijoje bei iššūkius suderinti Ukrainoje gyvenančių ir diasporos menininkų balsus. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  5. Sep 26

    Šokio teatras „Aura“ istoriniame kino teatre „Daina“ įkurdins kabaretą

    Ar jau pavargai atidėti gyvenimą, kurį vis žadi pradėti rytoj? Užeik į „Kabaretą Favelą“ – čia vienai nakčiai galima tapti tuo, kuo dieną nedrįsai būti. Taip į naujausią premjerą kviečia šokio teatras „Aura“, kabaretą įkurdinsiantis istoriniame kino teatre „Daina“. Spektaklį režisuojantis Paulius Markevičius išduoda, kad ši patirtis dovanoja daug pirmų kartų ir priežasčių būti bendruomenėje. „Politinės reikšmės, kurių mano tirtoje operoje buvo labai daug, auditorijos didžiąja dalimi buvo atpažintos, bet iš tikrųjų tai nelabai ką nors pakeitė jų mąstyme. Vadinasi, politinis pranešimas ir atpažįstamas, bet tokio didelio poveikio kaip galbūt tikisi meno kūrinio autoriai jis neturi“, – sako mokslinę disertaciją apie Operomanijos antioperos „Traviatos“ užmenines reikšmes parašius Justina Paltanavičiūtė. „Aš pažįstu pasaulį tik per fotografijos prizmę. /…/ Negirdžiu taip gerai muzikos, negirdžiu ritmo, bet aš viską matau,“ – sako šią savaitę duris atvėrusios galerijos „Hidden4“ įkūrėjas, fotografas Dainius Ščiuka. Pokalbis apie tai, kaip betonas tampa jaukiu interjero elementu ir koks vidinis dialogas stabdė kūrėją eksponuoti savo archyvinius kadrus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pokalbis su lietuvių kilmės operatoriumi ir kinematografu Pauliumi Kontijevu. Jo filmuotas dokumentinis filmas „The Librarians“ pernai pasaulinę premjerą surengė „Sundance“ kino festivalyje, o šiemet pelnė prestižinį Emmy apdovanojimą. Kultūros komentare mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė kviečia atidžiau pažvelgti į antrąją sugrįžusią Vilniaus mados savaitę. „Pats metas susitarti, kam ir kodėl ji egzistuoja“, – sako Deimantė. Kaune prasideda jubiliejinis 15-asis Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti“. Šiemet 15-os metų veiklos sukaktį švenčia ir neatsiejama šio festivalio dalis – Vytauto Didžiojo Universiteto kamerinis orkestras. „Bijau ateities, dirbtinio intelekto ir kaip jis gali pakeisti teatrą“, – sako graikų ir albanų kilmės režisierius Mario Banushi. Viltis, sumišusi su nerimu, – taip savo jauseną dėl teatro ateities apibūdina kūrėjas. Vos 26-erių menininko kūrybą šiandien nori pristatyti daugybė pasaulio scenų, papildomų durų atvėrė ir vasarą pelnytas Venecijos teatro bienalės Sidabrinis liūtas. Galima sakyti, kad sėkmė Mario Banushi aplankė per naktį – pirmąjį spektaklį niekam nežinomas kūrėjas buvo priverstas rodyti draugės namuose, tačiau debiutinis darbas taip sužavėjo žiūrovus, kad rekomendacija jį pamatyti sklido iš lūpų į lūpas ir netrukus prie gyvenamojo namo nusidriekė norinčiųjų gauti bilietą eilė. Anot paties Banushi, galima jo itin greitos sėkmės priežastis – kūrėjo nuoširdumas. Šiuo metu režisierius ruošiasi kelionei į Vilnių – spalio 2 ir 3 dienomis Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ kvietimu jis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatys ketvirtąjį savo spektaklį „Mami“. Šį kūrinį Mario Banushi vadina himnu visoms moterims, kurios mus užaugino. Himnas beveik nebylus, nes Mario Banushi nemėgsta žodžių – jis pasitelkia neverbalinę scenos kalbą ir kuria intymius pasakojimus. Ved. Gerūta Griniūtė

  6. Sep 19

    Atsisveikinimas su Lietuva? Į mūsų teatrą grįžęs Graužinis pasigedo aktorių smalsumo

    Įtampa Kultūros ministerijoje – darbuotojai skundžiasi naujai darbus pradėjusio ministerijos kanclerio Evaldo Raistenskio elgesiu. Situacija buvo apsvarstyta ir Seimo kultūros komitete, tačiau kol kas jokių aktyvių veiksmų nesiimama. „Atvažiavau į Lietuvą manydamas, kad lietuvių aktoriams bus smalsu susidurti su kitokiu žanru, šiek tiek kitokiais profesiniais iššūkiais, tačiau to smalsumo nebuvo tiek, kiek tikėjausi“, – sako 16 metų Graikijoje gyvenantis ir po ilgos pertraukos Lietuvoje spektaklį statantis režisierius Cezaris Graužinis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Izraelio kultūros ministro raginimą atimti pilietybes iš kino kūrėjų, sukūrusių pripažinimą pelniusią dokumentiką apie Gazos Ruožą, taip pat žvilgsnis į artėjantį popiežiaus Leono XIV vizitą Prancūzijos Meco mieste bei Interpolo pastebimą išaugusį meno vagysčių iš muziejų skaičių Europoje. „Dažnai sakau, kad menininką nuskriausti yra lengviausia", – šiuos Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio žodžius komentuoja režisierius Gildas Aleksa. Taupus, pedantiškas, biurokratiškas – ir tuo pačiu kūrybiškas bei bendruomeniškas. Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno biografija nė trupučio nenuobodi – tuo galėjo įsitikinti tyrėjų iš JAV paskaitų dalyviai Vilniuje ir gimtajame menininko Kaune. „Kai žmogus viską turi, jis praranda fantaziją“, – svarstydamas apie filme „Skyrybos karo metu“ įkūnyto personažo Vyto gyvenimą, sako aktorius Marius Repšys. Šią savaitę šis „Sundance“ festivalyje už režisūrą apdovanotas Andriaus Blaževičiaus filmas pasirodė Lietuvos kino teatruose. Ved. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Arvydas Gudas

  7. Sep 12

    Paroda apie Lietuvos technologijas: jaunimas turi suprast, kad gali tapt ateities kūrėjais

    Šiandien ir rytoj Alytuje vyksta jau 6-tasis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Projektas jau aplankė Panevėžį, Palangą, Šiaulius, Druskininkus ir Klaipėdą, kur miestų gyventojus ir svečius supažindino su kasdienybėje lankytojams neprieinamais architektūriniais objektais bei jų istorija. O šiemet „Pastatai kalba“ lankosi Alytuje. „Norėčiau, kad žmonės suprastų, kiek Lietuva daug pasiekė, kaip modernios technologijos išsivystė per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sako dizaineris Justinas Dadonas, vienas iš Istorijų namų parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kūrėjų. Nuo ko prasidėjo Lietuvos aukštųjų technologijų istorija? Kaip akcentuoja parodos autoriai, ne nuo įrenginio, mikroschemos ar laboratorinio proceso, o nuo žmogaus. Medvelakio Palangoje iškilo betoninė berniuko, beriančio į knygą raides, skulptūra. Netoliese esančioje beveik tūkstančio kvadratinių metrų uždaroje erdvėje duris už pusmečio turėtų atverti smėlio skulptūrų parkas. Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys Rytų Vokietijos regionui. Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus žymia persvara laimėjo partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Afd savo rinkiminėje programoje žadėjo kultūros revoliuciją. „Jei nori būti žymiu skulptoriumi ar tapytoju, didžiausia palaima tavęs lauks Dusetose; jei teatralu – Kuliuose; jei rašai romanus ir esė – geriausia keliauti į Anykščius; o jei nori būti kompozitoriumi ar garso menininku, kuris pritaptų prie tarptautinių kūrėjų srauto, – ruoškis ilgai kelionei į Kintus“, – sako sociologas Liutauras Kraniauskas, parengęs komentarą apie kūrybinio genijaus slinktį į kaimą. „Kadangi nemoku kurti muzikos, kuriu ją per vaizdus – renkuosi spalvas, tūrius“, – taip apie savo kūrybą kalba kompozitoriumi pokalbyje save pavadinęs skulptorius, instaliacijų kūrėjas Žilvinas Landzbergas. Šią savaitę Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaryta jo personalinė paroda „Labas rytas“, kviečianti žiūrovą į netikėtomis medžiagomis atpasakotą kelionę iš nakties į aušrą. Kaip jo kūriniuose panaudotas skalbinių baliklis, sovietmetį menantis sūriui vynioti skirtas popierius ir kaip kūrėjas, „išgirdęs“ erdvės tonaciją, komponuoja savo parodos takelį? Kaunas turi daug titulų, vienas jų – porceliano miestas. Kaulinio porceliano miestas. Rubrikos „Sėskim ir pakalbėkim“ herojus keramikas, kuratorius ir pedagogas Remigijus Sederevičius kviečia praverti senos indaujos duris, joje susirasti „Jiesios“ servizą ir, užsiplikius arbatos, pasiklausyti pasakojimo apie šią materiją, jos diktuojamas temas bei simpoziumų Kaune tradiciją. O po laidos keliauti į Šančius, kur ką tik atidaryta tarptautinė porceliano paroda „Translucens“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. aut. A. Bėkšta / Lietuvos nacionalinis muziejus

  8. Sep 5

    Japonijos kultūrą Lietuvoje populiarinanti šokėja Ayano Honda: man lemta čia būti

    „Pasitikiu savo šeima ir savo fotografija“, – sako šią vasarą 75-ąjį gimtadienį pasitikęs fotomenininkas Romualdas Požerskis. Į bėgantį laiką jis žiūri atsakingai, o savo studentams rekomenduoja fotografuoti kasdienybę, kuri vieną dieną taps istorija. Prasidėjus mokslo metams Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto galerijoje „101“ atverta Požerskio retrospektyvinė paroda. „Jaučiu, kad man lemta čia būti“, – sako Lietuvoje gyvenanti japonė Ayano Honda. Susižavėjusi lietuviškomis Vėlinėmis ir atradusi sąsajų su tradicija savo gimtinėje, ji Vilniuje prieš kelerius metus pradėjo rengti Japonijos kultūros festivalį. „Paneriu po vandeniu ir galvoju, kada galėsiu išnerti”, – apie savo naują parodą dalijasi menininkė Ieva Babilaitė. Ukrainos sostinės teatre atgijo Homero „Odisėjos“ pasakojimas. Per garsiojo epo prizmę pasakojama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o scenoje vaidina patys karą patyrę kariai. Tuo metu toliau vilnija Holivudo kino juostos „Odisėjos“ banga. Filmas atgaivino diskusijas, kur gyveno Homeras, o tai, kas po filmo vyksta Sicilijoje, jau vadinama „Nolanu efektu“. „Kaip ir daugelis dėstytojų savęs klausiu: ar dar galiu ko nors išmokyti jaunus žmones, jau įvaldžiusius dirbtinį intelektą?“ – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė. „Bėgdama nuo baimės, mergaitė pati slėpdavosi šuns būdoje ir glausdavosi prie šuniuko kailio, ieškodama fizinės ir emocinės šilumos. Būtent tokioje vietoje ją rado vaikų teisių pareigūnai“, – ši penkiametės Astos istorija yra tik viena iš tikrų vaikų patirčių, kurias atskleidžia paroda „(Ne)vaikiški dalykai“, pristatoma Vilniaus Geležinkelio stoties pirmajame perone. „Mane truputį erzina rankų darbo fetišizavimas. Puiku, kad nebereikia įrodinėti, kad tai yra šiuolaikinis menas, bet tai nėra savaime vertybė“, – sako jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėja Morta Jonynaitė. Vakar Vilniuje, viename iš pastatų geležinkelio infrastruktūros teritorijoje, ji atidarė personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Arvydas Kumpė

About

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

More From LRT

You Might Also Like