Kultūros savaitė

LRT

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

  1. Nov 7

    „Brangus Jurgi“: Robertas Narkus siunčia laišką į anapus anuomet nesuprastam Mačiūnui

    Šįvakar Taline kino festivalyje „Juodosios naktys“ įvyks Nerijaus Mileriaus Ukrainoje filmuotos juostos „Gyventi“ premjera. „Aš norėčiau, kad šitas filmas liudytų atsparumą. Vienas dalykas, kurį turime prisiminti ir ko mus moko ukrainiečiai, kad visada turi pasirinkimą kovoti ir nepasiduoti, nes tiesiog nėra kitos išeities“, – sako Nerijus Milerius. „Nesiūlyčiau visiems architektams tapti miestų merais, bet architektai gali padėti suvokti ryšį tarp sveikatos ir gerovės bei erdvės planavimo ir statybų, ir tai gali prasmingai pralėsti politines diskusijas“, – sako britų architektas, tyrėjas ir rašytojas Jeremy Till. Jis buvo vienas iš pranešėjų vakar pasibaigusiame Architektūros fondo forume „Veikti kaitoje“. Lapkričio 8-ąją minėsime „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno 95-ąsias gimimo metines. Mačiūno sukaktį šiemet kartu mini trys miestai – Kaunas, Vilnius ir Niujorkas. Būtent Niujorke menininkas Robertas Narkus rengia hepeningą „Brangus Jurgi“, kurį galės stebėti ir Lietuvos publika. Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaryta vieno ryškiausių ir savičiausių Lietuvos skulptorių Leono Striogos paroda „Liesti galima“, kurioje lankytojai kūrinius gali pažinti ir akimis, ir rankomis, taip sukuriant galimybę ir regos negalią turintiems žmonėms patirti meną. „Žiūrovas pagaus save, ar supranta ką čia mato. Kas kuo manipuliuoja: ar pagrindinė herojė mumis, ar režisierius, ar mes žiūrėdami esame dokumentikos dalyviai?“ – apie dokumentikos ir etikos klausimus analizuojanti filmą „Pamatysi viską“ sako „Kino pavasario“ programos vadovė Dovilė Grigaliūnaitė. Kodėl aplink šį filmą, kurį netrukus pamatysime Lietuvos kino teatruose, susiformavo savotiškas kultas? Kodėl įdomu kultūrą atvesti ten, kur jos niekada nebuvo, ir kuo įvietinto meno patirtis prasminga jo kūrėjui bei žiūrovui? Apie tai pasakoja šį mėnesį Kaune vyksiančio įvietinto teatro festivalio „Namas nr. 6“ vadovė Renata Bartusevičiūtė, kuri yra ir Kauno bienalės direktorė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  2. Oct 31

    Adamkus Kalvarijų turguje ar Čikagoj nešantis malkas: prezidentas fotografo Sutkaus akimis

    „Valdas Adamkus Čikagoje neša malkas židiniui pakurti, Valdas Adamkus Kalvarijų turguje…“, – Antano Sutkaus fotografijose užfiksuotus scenarijus vardija parodos „Valdui Adamkui – 100“ vienas iš kuratorių Artūras Morozovas. Lapkričio 3 dieną prezidentui Valdui Adamkui sukaks 100 metų, šia proga Valdovų rūmuose atvertoje parodoje – visuomenei dar nerodyti 90-ųjų pradžioje užfiksuoti kadrai, kuriuose, tikėtina, žiūrovas išvys mūsų prezidentą kiek kitokiuose nei mums įprasta amplua. Jei pastaruoju metu žiūrite daugiau siaubo filmų ir atsiverčiate siaubo literatūrą, sveikiname, jūs – madingas. Tuo neabejoja filosofas Adas Diržys, prieš pat Vėlines su kolegomis pakvietęs į trečiąją tarpdisciplininę konferenciją „Siaubas, nejauka, keistumas“ Kaune. „Sostinėje žmonės yra įpratę prie kostiuminių vakarėlių, bet regione Helovynas yra pasitinkamas gana skeptiškai. Matau, kad Vėlinių laikotarpiu kyla įtampa – vieni nori puošti savo fasadus moliūgais, kiti nori susikaupimo“, – sako Šilalėje vykstančio renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ sumanytoja Renata Jančiauskienė. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į ukrainiečių kalbos puoselėjimą šią savaitę surengtame nacionaliniame radijo diktante. Ukrainos visuomeninio transliuotojo Radijo programų prodiuserė Yuliia Sheludko akcentuoja: šis diktantas – tai priemonė populiarinti priespaudą patyrusią kalbą. „Helovyno nemėgėjai negali pakęsti minties, kad mirusiųjų dienos išvakarėse galima linksmintis. Bet kas sugalvojo, kad mirusieji privalo būti rimti, liūdni ir depresyvūs?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis. Neseniai pasibaigęs festivalis „Nepatogus kinas“ pristatė jaunosios žiuri aktualiausiu jaunimui pripažintą filmą. Jaunuolius vienaip ar kitaip į savo veiklą yra įtraukę ir kiti kino festivaliai, pavyzdžiui, „Kino pavasaris“, Vilniaus trumpųjų filmų ir Vilniaus dokumentinių filmų festivaliai. „Bandžiau atidaryti Pandoros skrynias, susijusias su savo lenkiškumu, su lenkiška tapatybe. Bandau krapštyti ukrainietiškas, rusiškas ir baltarusiškas žaizdas ir tarp jų rasti sąsajas, bet nesistengiu atsakyti į klausimus“, – sako Bartosz Połoński, neseniai pristatęs savo apsakymų knygą „Neovileika“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. D. Šuliauskaitė

  3. Oct 24

    Alternatyvos barus fiksuojantis Glušinskas: be subkultūrų miestas būtų kaip ligoninė

    Socialdemokratas Lukas Alsys jau šimtą dienų eina kultūros ministro pareigas. Kuo per šį laikotarpį išsiskyrė ministro darbas? „Po viso kūrybinio proceso ir perlipimo per save dažniausiai vaikai būna žymiai atviresni ir patogiau jaučiasi tiek su savimi, tiek su kitais,“ – sako vienas iš „Menų spaustuvės“ edukatorių, šiuolaikinio cirko kūrėjas Lukas Dirsė. „Menų spaustuvė“ įgyvendino edukacinę programą, skirtą moksleiviams, susiduriantiems su socialiniais, emociniais ir finansiniais iššūkiais. „Subkultūros yra vienas miesto požymių, kitaip gyventume sterilioje ligoninėje“, – mano fotomenininkas Žilvinas Glušinskas. Jis jau ne vienerius metus kuria Kauno ir Tokijo alternatyvos barų lankytojų portretus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į protestuotojų Prancūzijoje nusiaubtus istorinius ir kultūrinius objektus. „Giliai klaidinga, o ir nesąžininga nurašyti viską kaip grupelės riaušininkų šėlsmą, šiems įsiliejus į taikių protestuotojų gretas pasiaubti Paryžiaus ar Milano vitrinų. Nors, žinoma, taip daug spalvingiau ir patogiau, nes atsakymų jauniems žmonėms paprasčiausiai neturime, ir mūsų jiems paliekama ateitis yra gerokai sumauta“, – komentare svarsto vertėja ir publicistė Toma Gudelytė. „Nuo to niekur nepabėgsi, čia kaip liga, bet sveika liga. Be tapybos ir meno savo gyvenimo neįsivaizduoju", – sako žemaitis menininkas, Babrungėnų vandens malūne savo studiją ir galeriją įkūręs Leonardas Černiauskas, šiemet švenčiantis 60 metų kūrybos jubiliejų. „Kaunui UNESCO statusas yra nepaprastai svarbus kaip miesto tapatybės ženklais. Ir tikrai ne stikliniai naujadarai, kurie užgoš pastatus, kurs miesto tapatybę“, – sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Ji komentuoja Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, kuriame detalizuojama, kaip ateityje turėtų būti tvarkoma istorinė miesto dalis. Marija Drėmaitė neseniai pristatė knygą „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“, kurioje tyrinėja iš Pušaloto valsčiaus kilusio ūkininkų sūnaus Vlado Švipo, vieno nedaugelio Lietuvos architektūros istorijos žmonių, tiesiogiai susijusių su Bauhauso mokykla, asmenybę. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  4. Oct 17

    Kino kūrėjas Putiną mėgstančius čekus nuvežė į Ukrainą: jų nepaveikė ir masinės kapavietės

    Praėjusią savaitę Kaune viešėjo lietuvių kilmės amerikiečių menininkė Barbara Kasten, labiausiai žinoma dėl savo abstrakčiosios kūrybos bei itin didelio kruopštumo reikalaujančios unikalios fotografijos technikos. „Kai matai žmones, stovinčius prie masinės kapavietės ir sakančius, kad tai suklastota, staiga supranti, kokia kvaila ir veiksminga yra Rusijos propaganda“, – sako čekų režisierius Robinas Kvapilis. „Nepatogaus kino“ festivalis šiuo metu rodo jo kurtą dokumentiką „Didžioji patriotų kelionė“. Tai filmas – eksperimentas: trys Putinu besižavintys, Europos Sąjungos nemėgstantys ir karu Ukrainoje abejojantys žmonės keliauja savo akimis pamatyti karą. Ką apie Motiejų Valančių gali pasakyti jo skaitytos knygos ir ką tas knygas skaitydamas jose pažymėjo pats vyskupas? Apie kitokį Motiejų Valančių pasakoja paroda „Motiejus ir biblioteka“. Šios savaitės užsienio kultūros apžvalgoje – apie Glazgo meno bendruomenės nerimą dėl finansinių sunkumų ir kultūros įstaigų likimo; apie Vincento van Gogo paveikslą, kuris po šešių dešimtmečių pasirodė viešumoje, ir apie išaugusį japoniškos animacijos populiarumą didžiosiose pasaulio rinkose. „Į miesto šventės programas įtraukti alternatyvos reikėtų. Visų pirma, toks kokybinis pokytis prisidėtų prie kultūrinės atskirties mažinimo regione, didesnės kultūrinių paslaugų įvairovės ir profesionalaus meno sklaidos“, – sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis. Po renovacijos naujam gyvenimui atgimsta Kelmės dvaras – vienas įspūdingiausių Žemaitijos istorijos ir architektūros objektų. Šią savaitę Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje atidaryta grupinė paroda „Siera, druska ir gyvsidabris“, kurioje pristatomi ir tarpdisciplininio meno kūrėjos Kamilės Krasauskaitės darbai. Kaip senovės kultūros kodai skleidžiasi kūrėjos šiuolaikinio meno kalboje bei kaip jos praktikose atsirado duonkepės krosnys ir pati duona? Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  5. Oct 10

    Ilgai laukta Linos Lapelytės paroda Lietuvoje: noriu atpalaiduoti muziejų lankymo etiketą

    2026 m. Nobelio literatūros premija skirta kanadiečių rašytojai Anne Carson už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai persipindama su klasikine tradicija, sukūrė naujų šiuolaikinės literatūros formų. Lapkričio 3-iąją pasibaigus dabartinės vadovės Rūtos Prusevičienės kadencijai, Lietuvos nacionalinė filharmonija liks be nuolatinio vadovo. Kodėl susiklostė tokia situacija ir kada tikimasi atrasti naują vadovą? Šiek tiek atpalaiduoti muziejaus lankymo etiketą – tokį siekį turi menininkė Lina Lapelytė, vakar Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidariusi parodą „Sambūriai“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Vengrijoje ketinamas paviešinti su KGB bendradarbiavusių asmenų bylas, nauja Holivudo era vadinamą vienų didžiausių kino studijų susijungimą bei Europos parlamento būstinėje Strasbūre eksponuojamą Donaldo Trumpo politiką kritikuojančią skulptūrą. „Vilnius nėra sovietinė dykra, kurią reikia atgaivinti. Tai senas europietiškas miestas su barokinėmis ašimis, klasicistinėmis perspektyvomis ir romantiškais parkais“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Šiandien atidaroma nauja didžioji tarptautinė MO muziejaus paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Joje vienoje salėje susitinka ir kritinis žvilgsnis į technologijas, ir žaismingi, netikėti eksperimentai su jomis. Jei praeivių Laisvės alėjoje paklaustumėte, kas buvo Vladislovas Starevičius, greičiausiai pavyktų surinkti laidos „Klausimėlis“ vertą atsakymų puokštę. Atminimo ženklų šiam tūrinės animacijos pradininkui Kauno mieste tikrai yra. Ankstyvojo kino specialistas Aleksas Gilaitis tiki – jie yra svarbūs, bet dar svarbiau yra galimybė pamatyti pačią animaciją. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  6. Oct 3

    „ArtVilnius“ laureatas Viržbickas: po malonaus 5 minučių dėmesio ir vėl būsiu nematomas

    Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išrinko laureatus. Šią savaitę pristatytas sostinės Naujamiesčio rajone besikuriančio technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio Tech Zity konferencijų centras Samsung, kurio namais tapo buvusio Lelijos fabriko siuvimo cechas. Kaip industrinio rajono transformacijos keičia bendrą miesto paveikslą ir ko reikia, kad tokios miesto vietos taptų draugiškomis žmogui? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje dailės kritikės ir rašytojos Aistės Paulinos Virbickaitės įspūdžiai iš Tildos Swinton kuruotos asmeninės parodos Varšuvoje, Vengrijoje kilęs politinis skandalas dėl korupcija kaltinamo buvusio Kultūros ministro bei iš praeities prikelta Stevie Wonder muzika. „Bloga naujiena patogi. Sukėlusi paniką, ji nebereikalauja vaizduotės. Todėl spalio pradžioje galėtume padaryti nedidelį žurnalistinį eksperimentą: pirmiausia paskelbti gerąsias naujienas“, – komentare siūlo rašytoja Dalia Staponkutė. Mokytis su teatro kūrėjais, atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir daug kitų savybių – visa tai siūlo nuo šio sezono Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradėjusi veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Jos pedagogai Andrius Gaučas ir Agnieszka Ravdo pasakoja, kas pačius motyvuoja dirbti su ateinančia karta ir kodėl mokslo metai šioje mokykloje nesibaigs kvietimu į premjerą. „Ukrainai šiandien kultūrinė diplomatija – tai ne vien kalbėjimas apie save, tai taip pat aktyvus klausymasis to, su kuriuo bandai kalbėtis. Ir tai iš tiesų keičia visą mūsų darbo dinamiką, nes žmonės supranta, kad pas juos atvyko ne vien pakalbėti apie save – jie patys taip pat yra įdomūs šiame pokalbyje“, – sako Ukrainos kultūros instituto vadovas Volodymyras Šeiko. Pokalbis su juo apie kultūrinės diplomatinės svarbą, Ukrainos pasiruošimą kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei, bendradarbiavimą su mūsų šalimi artėjant Lietuvos ir Ukrainos kultūros metams Vokietijoje bei iššūkius suderinti Ukrainoje gyvenančių ir diasporos menininkų balsus. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  7. Sep 26

    Šokio teatras „Aura“ istoriniame kino teatre „Daina“ įkurdins kabaretą

    Ar jau pavargai atidėti gyvenimą, kurį vis žadi pradėti rytoj? Užeik į „Kabaretą Favelą“ – čia vienai nakčiai galima tapti tuo, kuo dieną nedrįsai būti. Taip į naujausią premjerą kviečia šokio teatras „Aura“, kabaretą įkurdinsiantis istoriniame kino teatre „Daina“. Spektaklį režisuojantis Paulius Markevičius išduoda, kad ši patirtis dovanoja daug pirmų kartų ir priežasčių būti bendruomenėje. „Politinės reikšmės, kurių mano tirtoje operoje buvo labai daug, auditorijos didžiąja dalimi buvo atpažintos, bet iš tikrųjų tai nelabai ką nors pakeitė jų mąstyme. Vadinasi, politinis pranešimas ir atpažįstamas, bet tokio didelio poveikio kaip galbūt tikisi meno kūrinio autoriai jis neturi“, – sako mokslinę disertaciją apie Operomanijos antioperos „Traviatos“ užmenines reikšmes parašius Justina Paltanavičiūtė. „Aš pažįstu pasaulį tik per fotografijos prizmę. /…/ Negirdžiu taip gerai muzikos, negirdžiu ritmo, bet aš viską matau,“ – sako šią savaitę duris atvėrusios galerijos „Hidden4“ įkūrėjas, fotografas Dainius Ščiuka. Pokalbis apie tai, kaip betonas tampa jaukiu interjero elementu ir koks vidinis dialogas stabdė kūrėją eksponuoti savo archyvinius kadrus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pokalbis su lietuvių kilmės operatoriumi ir kinematografu Pauliumi Kontijevu. Jo filmuotas dokumentinis filmas „The Librarians“ pernai pasaulinę premjerą surengė „Sundance“ kino festivalyje, o šiemet pelnė prestižinį Emmy apdovanojimą. Kultūros komentare mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė kviečia atidžiau pažvelgti į antrąją sugrįžusią Vilniaus mados savaitę. „Pats metas susitarti, kam ir kodėl ji egzistuoja“, – sako Deimantė. Kaune prasideda jubiliejinis 15-asis Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti“. Šiemet 15-os metų veiklos sukaktį švenčia ir neatsiejama šio festivalio dalis – Vytauto Didžiojo Universiteto kamerinis orkestras. „Bijau ateities, dirbtinio intelekto ir kaip jis gali pakeisti teatrą“, – sako graikų ir albanų kilmės režisierius Mario Banushi. Viltis, sumišusi su nerimu, – taip savo jauseną dėl teatro ateities apibūdina kūrėjas. Vos 26-erių menininko kūrybą šiandien nori pristatyti daugybė pasaulio scenų, papildomų durų atvėrė ir vasarą pelnytas Venecijos teatro bienalės Sidabrinis liūtas. Galima sakyti, kad sėkmė Mario Banushi aplankė per naktį – pirmąjį spektaklį niekam nežinomas kūrėjas buvo priverstas rodyti draugės namuose, tačiau debiutinis darbas taip sužavėjo žiūrovus, kad rekomendacija jį pamatyti sklido iš lūpų į lūpas ir netrukus prie gyvenamojo namo nusidriekė norinčiųjų gauti bilietą eilė. Anot paties Banushi, galima jo itin greitos sėkmės priežastis – kūrėjo nuoširdumas. Šiuo metu režisierius ruošiasi kelionei į Vilnių – spalio 2 ir 3 dienomis Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ kvietimu jis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatys ketvirtąjį savo spektaklį „Mami“. Šį kūrinį Mario Banushi vadina himnu visoms moterims, kurios mus užaugino. Himnas beveik nebylus, nes Mario Banushi nemėgsta žodžių – jis pasitelkia neverbalinę scenos kalbą ir kuria intymius pasakojimus. Ved. Gerūta Griniūtė

About

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

More From LRT

You Might Also Like