Kultūros savaitė

LRT
  • 0.0 (0)
  • Society & Culture
  • Updated Weekly

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

  1. 4d ago

    Venecijoje – lietuvio premjera: filmą įkvėpė savanorystė problemiškų paauglių ligoninėje

    Rugsėjo 2-ąją prasidės Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Šiuo metu Kauno rajone – neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą. Artėjant Tarptautiniam Kauno kariljono muzikos festivaliui nusikelkime į Gdanską, kur dirba viena festivalio dalyvių Monika Kaźmierczak. Jos mieste kariljonas aidėjo dar 16-ajame amžiuje, buvo nutildytas karo ir XX a. pabaigoje atgimė su nauja jėga. Šį kartą pasaulio kultūros apžvalgoje prisiminsime garsiąją Yayoi Kusamą, pasidairysime, kodėl nerimauja kultūrininkai Rytų Vokietijoje prieš vietos parlamento rinkimus, ir sužinosime, kokių veiksmų buvo imtasi prieš dirbtiniu intelektu sukurtas dainas Australijoje. „Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius. Ar šiuolaikinis menas geba iš savęs pasijuokti? MO muziejaus kuratorius Marius Armonas sako, kad toks bandymas visada yra sveikas. Būtent humoro įrankį muziejus pasitelkia tyrinėjant parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“ jos uždarymo proga ir kviečia ją patirti komiko vedamoje ekskursijoje. „Kai į Ukrainą atvykę užsieniečiai bando atkartoti vidinį ukrainietišką humorą, jis staigiai tampa nebejuokingas. Ukrainiečiai įsižeidžia. Nežinau, ar tai būtų teisingas palyginimas, tačiau, pavyzdžiui, apie juodaodžius gali juokauti tik juodaodžiai. Panašiai tai veikia ir čia“, – sako rašytoja Jevhenija Kuznecova. Jos romanas „Kopėčios“, pripažintas skaitomiausia 2023 metų ukrainietiška knyga, pasakoja apie komiškus ukrainiečių išgyvenimus, kai dėl karo skirtingos kartos susibūrė po vienu stogu. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  2. Aug 22

    Eksportui prausiamos kiaulaitės: kaip tarpukario Lietuva apie save kalbėjo pasauliui?

    Be kvietimo Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvauti nusprendusi Lietuva, eksportui prausiamos kiaulaitės ir milijonas amerikiečių parašų už mūsų valstybės pripažinimą – šios ir kitos istorijos atskleidžiamos lauko parodoje „Pasauliui apie Lietuvą“. Ją, veikiančią Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje Kaune, galima apžiūrėti iki pat Vėlinių. Į ekskursiją kviečia parodos kuratorius istorikas Laurynas Blažys. „Norisi per žaismingumą, spalvingumą ir gyvūniškumą priminti, kad karas yra svarbi tema, ir neslėpti dėl to kylančių jausmų”, – sako savo pirmąją solo parodą „Palaimingas laukimas“ pristatanti Morta Gudeliauskaitė. Kaip kūrėja išpiešė dėl karo kylantį nerimą ? „40 metų kartu ir nė karto nešokome”, – tokį prisipažinimą kartą teko išgirsti porų šokio ir judesio užsiėmimų iniciatoriams, šiuolaikinio šokio šokėjams Dominykai ir Povilui Jurgaičiams. Drauge jie jau beveik metus visas norinčias poras kviečia į „Šokio pasimatymus”. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje pokalbis apie Nacionalinius skaitymo metus Jungtinėje Karalystėje su škotų literatūrą Glazgo universitete tyrinėjančia dr. Cleo O'Callaghan Yeoman. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad tai, ką šiuo metu skatina šalies vyriausybė, prieš kelis šimtus metų buvo laikoma laiko švaistymu ir net kenksminga veikla. Ar galimas tikslus, neklaidinantis žemėlapis? Šį klausimą komentare kelia filosofas Aldis Gedutis. „Už kiekvieno žemėlapio yra kažkas, kas niekaip negali išvengti nei vertybinių, nei ekonomiškai ar politiškai motyvuotų sprendimų“, – svarsto filosofas. Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja. „Dabar toks laikas, kai kine visi labai ieško asmeninio žvilgsnio, autobiografiškumo, ir tai gal pernelyg daug išaukštinama“, – svarsto kino režisierius Arnas Balčiūnas. Jaunosios kartos kūrėjas šiemet Kanų kino festivalio kritikų savaitės programoje, trumpametražių filmų konkurse konkurse pristatė filmą „Klasės nuotrauka“.Pokalbis apie šią tuomet dar studento patirtį Kanų kino festivalyje, Arno Balčiūno įsiliejimą į kino industriją ir jį dominančius atsitiktinumus, kurie kine tampa mažais stebuklais. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Istorinės LR Prezidentūros nuotr.

  3. Aug 15

    Violeta Palčinskaitė: suvaikėjau parašiusi pirmą eilėraštį vaikams, todėl ir esu laiminga

    Vakar būdama 82-ejų metų, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja Violeta Palčinskaitė. Už vaizduotės žaismę kūryboje kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose ji tapo 2023-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Ypač pasižymėjusi kaip kūrėja vaikams, dar šiemet Violeta Palčinskaitė išleido knygą „Aukštoje žolėje“, su kuria sugrįžo į suaugusiųjų poeziją. Būtent prieš pasirodant šiai knygai „Kultūros savaitėje“ su poete pasikalbėti susitiko Marius Eidukonis. „Aš buvau labai laimingas žmogus – man niekur nereikėjo brautis alkūnėmis, mane tempė už ausų“, – tuomet sakė Violeta Palčinskaitė. Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja, choreografė Birutė Letukaitė buvo vienintelė pretendentė šio teatro direktoriaus konkurse, tačiau jo nelaimėjo ir jos likimas „Auroje“ liko neaiškus. Prasidedant švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienai, Lietuvoje dar vadinamai Žoline, pakeliaukime po užsienio šalis. Kai kur ši diena susipina su kitomis šventėmis, o įvairūs renginiai miestuose tęsiasi ne vieną dieną. Pasaulio kultūros naujienos. „Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Naujai išrinkta Lietuvos kultūros atašė Italijoje Erika Lastovskytė sako vietiniame kultūros lauke palaikymo Rusijai nepastebinti. Kaip Italijoje pristatomi Lietuvos kūrėjai galėtų prisidėti prie politinių pasirinkimų kvestionavimo bei kokia jos, kaip kultūros prodiuserės, patirtis pasitarnaus diplomatinėje tarnyboje? Atviros kabineto durys, daugiau viešumo ir glaudesnis bendravimas su kitomis miesto institucijomis – tik keli iš naujojo Kauno miesto muziejaus vadovo Simono Jazavitos prioritetų. Naujas pareigas nuo birželio einantis istorijos mokslų daktaras žada nepamiršti ir savo profesijos. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  4. Aug 9

    Dėl savo giros pasauly išgarsėjusi kūrėja Viltė Fuller: tapyba ir maistas – panašus menas

    Šią savaitę Juozo Miltinio dramos teatrui be paaiškinimo atšaukus visus suplanuotus spektaklio „Makbetas“ spektaklius rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasigirdo kalbos ir apie galimą psichologinį smurtą šiame teatre. Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Aglaja Ray persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“. „Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kas sukėlė japoniškos mačios arbatos trūkumą ir kaip išaugęs gėrimo populiarumas veikia arbatos ceremonijos tradicijas puoselėjančius mokytojus Japonijoje, apie jau 25 metus vienoje Vokietijos bažnyčioje be perstojo skambantį Johno Cage’o kūrinį, kuris šią savaitę pakeitė akordą, ir apie dirbtinio intelekto įrankį, galintį padėti susigrąžinti nacių pasisavintus meno kūrinius jų tikriesiems šeimininkams. Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Neseniai Lietuva sužinojo apie jos kuriamą girą „Spooky‘s Kiosk“, dėl kurios pateko į prestižinį, jaunuosius Europos verslininkus įvertinantį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. O šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje. Amerikietis Davisas Freemanas laisvu nuo scenos menų laiku įgarsina animacinį filmą „Smurfai“. Visgi kūriniai, kuriuose menininkas kalba apie radikalią empatiją, supratimą, atgailą ir atvirumą, to laisvo laiko palieka ne tiek ir daug. Besibaigiančioje scenos menų šventėje „ConTempo“ Kaune jis surengė keturis pasirodymus ir meistriškumo dirbtuves. Objektų dizaineris Vytautas Gečas, svarstydamas apie tai, kiek dizainas gali veikti žmogaus poreikius, įpročius ir pasirinkimus, sako, jog dizaineris kuria šiandienai, bet galvoja apie rytojų, o vartotojas gyvena vakarykšte diena. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  5. Aug 1

    Baigiasi užkaltų langų ir tylos era: į atgimstantį Kauno Kurhauzą sugrįš kurorto dvasia?

    „Jeigu ne karas, Gdynė galėtų būti pavyzdys, kokia būtų tapusi Šventoji“, – sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Gdynės modernistinį miesto centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. „Taip atėjus makaluoti galima tik girtam autobusų stoty“, – sako dirigentas Juozas Domarkas. Paklaustas, kokiu patarimu norėtų pasidalyti su jaunąja dirigentų karta, rėžia: reikia „išmokti muziką iš visų pusių, kiaurai“. Juozas Domarkas šią savaitę paminėjo 90-metį. Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas. Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. „Lietuvybę matuoti vien statistika būtų klaida. Statistikai patinka tikslūs skaičiai. Gyvenimui – ne visada“, – sako Kipre gyvenanti rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė. Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. „Mažoji Lietuva didžiosios Lietuvos gyventojams yra tarytum vidinis užsienis“, – sako kompozitorius, muzikantas ir Priekulės kultūros ir meno centro renginių organizatorius Donatas Bielkauskas-Donis. Kodėl Mažoji Lietuva tampa tokia įdomi kūrėjams ir kuo ji skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų? Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Kauno m. savivaldybės nuotr.

  6. Jul 25

    Poetas Gintaras Grajauskas: mes, lietuviai, turime problemų su juodu humoru

    „Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti. Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, kasmet suburiantis lietuvių literatūros studentus, doktorantus ir mokslininkus. Šių metų seminaras, kurio tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti. Urtė Karalaitė domisi, kuo šis įrankis kultūroje yra išskirtinis ir kokias ribas gali trinti.

  7. Jul 25

    Nenoriu girtis, bet bus įspūdinga: Baradinskas filmuoja savo miuziklą – dovaną Lietuvai

    1946 m. liepos 21-ąją pasirodė pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien tai ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys. „Nenoriu girtis, bet bus įspūdingas filmas“, – sako režisierius Saulius Baradinskas, pradėjęs filmuoti savo miuziklą „Betono muzika“. „Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti. Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, šiemet jo tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti. UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą. „Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.  Iki rytojaus Žemaitijoje vyksta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimas. Tarp jo dalyvių – Argentinos Lietuvis Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Jis pasakoja apie  suvažiavimo tikslus ir Lietuvos kultūros populiarinimą Argentinoje. Skaudu, kad kapinėse iškertami medžiai nepakeičiami naujai pasodintais, sako architektė, kapinių tyrėja Eglė Bazaraitė. Drauge su menotyrininke Rasa Antanavičiūte ir istorike Vida Girininkiene ji kuravo naują Vilniaus miesto muziejaus parodą „Gyvos Rasos“, skirtą paminėti šių sostinės kapinių 225-erių metų sukakčiai. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

  8. Jul 18

    Kokius kultūros politikos prioritetus mato naujasis kultūros ministras Lukas Alsys?

    Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo. „Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai. Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė. „Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti. „Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis? Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas. Ved. Marius Eidukonis Red. Justė Luščinskytė

See All (791)

About

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2019 - 2026
  • Episodes
    791
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Kultūros savaitė

More From LRT

You Might Also Like