Kultūros savaitė

LRT

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

  1. 1d ago

    Grybkauskas apie Lietuvos radiją sovietmečiu: nereikėtų žiūrėt vien per ideologijos prizmę

    Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.   Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika. „Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“? Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą.  Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė.  Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

    1h 47m
  2. May 30

    Patrauklūs, kol neparagauja: ar tikrai šaltibarščiai – sėkmingas kelias į turistų širdį?

    „Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui? Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką. Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika. „Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė. Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“. Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“? Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

    1h 46m
  3. May 23

    Koncertinį turą Ukrainoje surengęs Digimas: visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę

    Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika.  „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą. „Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official. Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose. Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRT Radijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos. Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu. Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų? „Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šie įvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia.  Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

    1h 46m
  4. May 16

    Spektaklį pagal Ivanauskaitės kūrybą statantis Jasinskas: jei būtų gyva, būtų mūsų bičiulė

    Šiandien kompozitoriui Faustui Latėnui, kurio netekome prieš 5-erius metus, būtų sukakę 70-imt. „Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda. Režisierius Naubertas Jasinskas mano, kad jei Jurga Ivanauskaitė šiandien būtų gyva, ji būtų jo kompanijos bičiulė. Jaunosios kartos teatro kūrėjas Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato rašytojos kūrybos įkvėptą premjerą „Agnijos magija“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šį mėnesį Prancūzijoje priimtą restitucijos įstatymą, kuris palengvins kolonizacijos periodu pasisavinto turto sugrąžinimą kilmės šalims. „Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. MO muziejuje atidaryta menininkų melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones. „Meno kūrinys yra namų širdis, nes tie madingi pilki ar pilkai rudi interjerai yra be širdies. Jie tušti, jie nekalba, sienos tuščios. Žmogus ateina ir neturi, kur akių dėti, o kūrinys yra kaip energijos šaltinis, tad žmogus, prieš įsigydamas meno kūrinį, turi žinoti, ar jis nori pakeisti savo erdvę ir, svarbiausia, savo vidinę būseną“, – sako neseniai savo galeriją-studiją naujoje vietoje atidaręs dailininkas Eigirdas Scinskas. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

    1h 47m
  5. May 9

    Gėda patiems italams? Venecijos meno bienalė patiria moralinę ir reputacijos krizę

    Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje. Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto. „Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas. Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas. „Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

    1h 48m
  6. May 2

    ŠMC vadovas Klimašauskas: šiuolaikinis menas rodo mažai dosnumo savo vartotojams

    „Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne. Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą kaip tūrinės animacijos lopšys. Čia savo pirmuosius kūrinius filmavo vabzdžių dresuotoju vadintas Vladislovas Starevičius. „Norime grąžinti vilnietišką dimensiją šitai vietai“, – sako Markučių dvaro, buvusio Puškino muziejaus, vadovė Mingailė Jurkutė. Ji pastebi, kad dvaro ryšys su Markučių rajonu nors ir labai tamprus, tačiau anksčiau buvo pražiūrėtas, todėl naujos muziejaus kūrybinės komandos tikslas jį atkurti, o vienas pirmųjų darbų – paroda „Markučių kontrastai“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Venecijos bienalės atidarymo renginiuose atsisakiusį dalyvauti Italijos kultūros ministro žingsnį, Belgijoje jau šeštą kartą rengiamą žuvėdrų klyksmo imitacijos konkursą bei Taylor Swift siekį užpatentuoti savo balsą ir atvaizdą. „Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. „Dosnumo šiuolaikinis menas savo vartotojams rodo mažai“, – sako Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas. Jis pabrėžia, kad būtent dosnumas yra vienas svarbiausių raktažodžių, formuojant Šiuolaikinio meno centro naujo etapo viziją. „Būtų gerai, kad būtume ne ideologiškai, o iš tikrųjų jautresni“, – vadinamąjį „naująjį jautrumą“ kritikuoja teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Pastaruosius metus jis vadina savo kūrybinio prisikėlimo metais. Pokalbis apie „išgyventą Jobo dramą“, skirtumą tarp naujojo ir tikrojo jautrumo, žiūrovams atsibodusį tradicijų laužymą scenoje, su spektakliu „Laukinė antis“ pasiektą asmeninį Everestą ir kūrybinę partnerystę su tinklaraštininku Benu Lastausku. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

    1h 48m

About

LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.

More From LRT

You Might Also Like