265 episodes

Gilesnis žvilgsnis į žmones, gyvenimą, istoriją bei šiandieną Lietuvoje ir pasaulyje. Iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš garsų, idėjų, patirčių ir emocijų piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. LRT RADIJO autorių pasakojimai įvertinti ne vienu apdovanojimu Lietuvos radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ ir nominuoti tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA.

Radijo dokumentika LRT

    • News

Gilesnis žvilgsnis į žmones, gyvenimą, istoriją bei šiandieną Lietuvoje ir pasaulyje. Iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš garsų, idėjų, patirčių ir emocijų piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. LRT RADIJO autorių pasakojimai įvertinti ne vienu apdovanojimu Lietuvos radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ ir nominuoti tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA.

    Radijo dokumentika. Charkivo charakteris

    Radijo dokumentika. Charkivo charakteris

    Pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, Rusija Charkivą bandė užimti vieną pirmųjų. Išskirtinis savo kultūriniu gyvenimu pasienio miestas ilgai buvo laikomas prorusišku, o Maskvai jis svarbus ir simboliškai – pirmoji Ukrainos TSR sostinė. Tačiau charkiviečiai savo miestą apgynė, pasakydami, kad nenori būti Rusijos dalimi. Už tai gyventojai dabar kiekvieną dieną yra terorizuojami apšaudymais iš toli.

    Pasakojimas iš Charkivo apie šio miesto charakterį, balansavimą tarp Rusijos ir Ukrainos bei kaip miestą pakeitė karas.

    Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė.

    • 53 min
    Radijo dokumentika. „Pasipuoškim kelmais“. Kaip alytiškiai bandė gelbėti miesto medžius

    Radijo dokumentika. „Pasipuoškim kelmais“. Kaip alytiškiai bandė gelbėti miesto medžius

    2008 metų pavasaris Alytuje. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Šalimais – toks pat medis perpjautu kamienu ir želdinius tvarkančios įmonės automobilis. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į pjauti numatytus klevus sulipę daugiau jaunuolių. Čia pat susirinkę jų bendraminčiai laiko plakatus su užrašais „Pasipuoškim kelmais“ ir „Mums rūpi gimtasis miestas“.

    Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš jaunimo protesto prieš savivaldybės planus iškirsti virš 100 medžių Alytaus miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Bet tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.

    Visgi po keleto metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, o jų vietoje dabar auga kalninės pušys.

    Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengs į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigos iškirstus klevus atsodinti.

    Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų protestų už brandžių miesto medžių išsaugojimą Lietuvoje ir daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusią jo atomazgą.

    Autorės Vaida Pilibaitytė ir Indrė Kiršaitė

    Douglas Green nuotrauka

    • 34 min
    Radijo dokumentika. Sielos vis mažiau

    Radijo dokumentika. Sielos vis mažiau

    Vis mažiau sielos, tuštuma, viskas dulkina ir netvarkinga – šie žodžiai tik iš pažiūros apibūdina bažnyčią, kurioje Piotras kalba apie kunigo – šeimos draugo – jam padarytą skriaudą. Tačiau šis pasakojimas ne apie pastatą... Kaip atrodo skriaudžiamo vaiko siela? Kaip atrodo Katalikų bažnyčia kaip institucija, po dviejų tūkstančių metų išskirtinės teisės į žmogaus sielą, ir galios apibrėžti gėrį ir, dorybę ir nuodėmę? Kur teisingumas, žalos atlyginimas ir atleidimas? Kaip mumyse miršta tikėjimas, viltis ir meilė?

    Ši Lenkijos Liublino radijo dokumentika – intymi išpažintis ir kartu viešas pareiškimas apie daugelį metų slėptą seksualinio išnaudojimo problemą Katalikų bažnyčioje. Ji remiasi pagrindinio herojaus pasitikėjimu ir tikėjimu, kad žurnalistas gali kažką pakeisti.

    Autorė Agnieszka Czyżewska Jacquemet mano, kad radijas gali ne tik patikimai perteikti faktus, bet ir žmonių emocijas. Pasak jos, šnabždesys gali būti garsesnis už šauksmą, ir ilgam išlikti širdyse bei atmintyje.

    2021 metais sukurta radijo dokumentika „Sielos vis mažiau“ (lenk. Duszy coraz mniej) Lenkijoje prisidėjo prie atviros diskusijos apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus.

    Dokumentika įvertinta tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2021.

    Prodiuserė Agnieszka Czyżewska Jacquemet
    Garso inžinierius Piotr Król
    Muzika Artur Giordano

    Lietuviškai adaptuota audiofestivaliui „Banguoja 2022“ (www.banguoja.lt)
    Į lietuvių kalbą vertė Agnė Mackė
    Įgarsino Adomas Zubė, Linas Zubė, Vaida Pilibaitytė, Rima Žilinskaitė, Angelė Daugininkaitienė, Rūta Dambravaitė
    Garso dizaineris Martynas Gailius

    • 32 min
    Radijo dokumentika. Siurrealizmo sugrįžimas

    Radijo dokumentika. Siurrealizmo sugrįžimas

    Greitai šimtmetį švęsiantis siurrealizmo judėjimas atsidūrė meno pasaulio dėmesio centre. Ant bangos iškilo menininkai ir kūriniai, kurie daugelį metų buvo užmiršti, arba matomi visai kitaip, nei dabar yra. Apie juos pasakoja Venecijoje gyvenanti meno istorikė, kuratorė Gražina Subelytė ir menininkės Leonoros Carrington giminaitė, žurnalistė Joanna Moorhead.

    Autorė Inga Janiulytė-Temporin

    Matteo De Fina nuotrauka

    • 46 min
    Radijo dokumentika. Pabėgimas į Vingio parką

    Radijo dokumentika. Pabėgimas į Vingio parką

    Eiti kur akys veda, užkalbinti nepažįstamuosius, stebėti kas dedasi aplink ir kas vyksta viduje. Šis pasakojimas - tai pasivaikščiojimas po Vingio parką, skubantį gyvenimą palikus už nugaros.

    Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui.

    Autorė Rūta Dambravaitė

    • 33 min
    Radijo dokumentika. Sukurti naują gyvenimą Naujoje Akmenėje

    Radijo dokumentika. Sukurti naują gyvenimą Naujoje Akmenėje

    Akmenės rajonas – vienas labiausiai ištuštėjusių Lietuvoje. 2001 metais čia gyveno apie 30 tūkst. žmonių, o šiuo metu jų kiek mažiau nei 20 tūkst.

    Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas gyventojų gretas ir sako darantys viską, kad jie čia liktų. Prisitaikyti atvykusiems žmonėms padeda ir vietiniai.

    Apie 90 procentų karo pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys ir vaikai. Su visam ar laikinai netekusios namų ir vyrų, moterys turi pačios pradėti kurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Tačiau kaip tai padaryti – atsakymai ne visada aiškūs.

    Autorė Inga Janiulytė-Temporin

    • 52 min

You Might Also Like

LRT
LRT
LRT
LRT
Ko tyli istorikai?
LRT

More by LRT

LRT
LRT
LRT
LRT
LRT
LRT