Džiazuojanti istorija

LRT

Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui.  Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

  1. 1D AGO

    Kokį pasipriešinimą minime vasario 17-ąją?

    Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters? Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    53 min

  2. FEB 11

    Knygos kaip pasipriešinimo priespaudai ginklas

    „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfesines bendrijas, tad laidoje bandoma atsakyti į klausimą, ar taikomos priemonės ir poveikio būdai skyrėsi, kiek jie buvo (ar galėjo būti) efektyvūs. Istorikas aptaria XIX a. antros pusės suvaržymus, orientuotus į lietuvius, didžiausią dėmesį skirdamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir jo įkvėptai pasipriešinimo formai – knygnešystei – lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis kontrabandai į Rusijos imperiją. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    49 min

  3. FEB 4

    Nuo Ginkūnų dvaro iki Naujosios Meksikos dykumos: Aleksandros Kasubos kūrybinis kelias

    Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    52 min

  4. JAN 28

    Šviečiančios ir apsišvietusios lietuvės moterys XIX–XX a. sandūroje

    Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius? Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    50 min

  5. JAN 21

    Kaip Lietuvos vėliavoje atsirado geltona spalva?

    Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje.  Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    54 min

  6. JAN 14

    Ko mokykloje nepapasakojo apie Vytautą Didįjį?

    Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs? Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

    52 min

  7. JAN 7

    Kaip galvojo fizikas? Rašytojo Ričardo Gavelio kelias

    Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    54 min

  8. 12/31/2025

    Icchoko Mero gyvenimas ir kūryba kaip sudėtingos XX a. Lietuvos istorijos atspindys

    Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

    52 min
See All (177)

About

Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui.  Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2019 - 2026
  • Episodes
    177
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Džiazuojanti istorija

More From LRT

You Might Also Like