Už Vilniaus

LRT
  • 0.0 (0)
  • SOCIETY & CULTURE
  • UPDATED WEEKLY

Laidos tikslas - pasakoti apie mažesnius Lietuvos regionus (savivaldybes): jų politines aktualijas, geruosius ir bloguosius regionų politikos pavyzdžius; rinkti ir skelbti išskirtines už Vilniaus gyvenančių žmonių istorijas. Ved. Edvardas Kubilius

  1. 1D AGO

    Lauko virtuvę patys sukūrę Pramedžiavos vyrai šventėse gali pamaitinti ir 1 tūkst. žmonių

    „Vienas ar dviese nepakepsi. Gerai, kad yra bendruomenės moteriškės“, – sako broliai Audrius ir Dalius Rūkšteliai, vyrai iš Pramedžiavos kaimo, garsėjantys tuo, kad per šventes lauke gali labai skaniai pamaitinti beveik 1 tūkst. žmonių. O maistą gamina praktiškai savo pačių sukonstruotoje mobiliojoje virtuvėje po atviru dangumi. „Keptuvę pirkome, pečių užsakėme, padarė pagal mūsų brėžinius, pagal mūsų norus. Braižiau aš“, – pasakoja Dalius. Kaip fantastiški maitintojai Pramedžiavos vyrai ir moterys ėmė garsėti prieš kelerius metus, kai vos apie 200 gyventojų turintis kaimas pradėjo organizuoti Užgavėnes. Pramedžiava garsėja ir pernai rudenį atgaivintais kaimo šokiais suaugusiesiems. Šokiai čia vyksta jau pusmetį kiekvieną šeštadienį – gyvai groja ir dainuoja vietos vyrų kapela, o pašokti žmonės važiuoja ir 100 kilometrų. Ved. Edvardas Kubilius

    35 min

  2. FEB 11

    Paramą į Ukrainą vežantis 20-metis Ignas iš Kelmės: su kiekviena kelione bijau vis labiau

    „Bijau. Kiekvienas protingas žmogus žino, kur važiuoja. Kai grįžau iš pirmosios kelionės, tik po kokios savaitės supratau, kur aš buvau. O dabar su kiekviena kelione aš vis labiau bijau. Bet tai yra natūralus jausmas“, – sako 20-metis Ignas Vaičiulis iš Kelmės, kuris jau beveik metus renka paramą ir ją pats veža į Ukrainą. „Kol karas nesibaigs, tol važiuosiu, nes tikrai jaučiu didelę pilietinę pareigą ir atsakomybę“, – aiškina. Nors Ignui – tik 20 metų, jis jau yra parašęs knygą apie savo gyvenimą ir pastaraisiais metais labai aktyviai važinėja po Lietuvos mokyklas, moksleiviams pasakodamas savo istoriją ir bandydamas juose įžiebti pilietiškumo liepsnelę. „Nes man visąlaik šito besimokant trūko. Man trūko panašaus amžiaus žmonių, kurie atvažiuotų į mokyklą ir kalbėtų apie esmines problemas netuščiažodžiaudami“, – pasakoja Ignas. Ved. Edvardas Kubilius

    26 min

  3. FEB 4

    Senelių namų darbuotoja: dalis nustemba pamatę tualetą, kad keliskart gaus šilto maisto

    „Ne, visiškai nebijau senatvės. Darbas su senais žmonėmis žavus tuo, kad suvoki, jog ta senatvė tiesiog yra gyvenimo tarpsnis popieriuje“, – sako 39-erių socialinė darbuotoja Simona Milunienė, kuri su Šiaulių miesto savivaldybės Globos namuose gyvenančiais senjorais dirba jau beveik 10 metų. „Yra toks labai geras senas posakis – kur yra moteris, ten visada bus intrigų. Mūsų bendruomenėje mažoji dalis yra vyrų. Jeigu kuri nors moteris nusižiūri, įsimyli vieną vyrą, tai kartais vyksta širdies dramos“, – šypsosi. Nors dalis vyresnio amžiaus žmonių daro viską, kad tik nepatektų į globos namus, Simona atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – kai kurių senjorų gyvenimo sąlygos namie tokios blogos, kad džiaugiasi, jog jie pagaliau pateko į globos namus. „Atsitinka taip, kad pas mus atvykę žmonės pirmosiomis dienomis niekaip negali priprasti, kas tai yra tualetas, kas tai yra šiltas vanduo arba tiesiog iš krano bėgantis vanduo. Šokas kartais žmogų ištinka, kai jis suvokia, kad dienos metu net keletą kartų galės valgyti šiltą maistą, ir tas keletą kartų jam yra kaip kažkoks stebuklas, nes duonos kepalas, ten kažkokios pigiausios dešros gabalėlis kai kuriems iš jų būdavo savaitės meniu. Tenka mokyti žmogų apsikabinti. Pirmus kartus apsikabinus, žinokit, bėgdavo kaip nuplikytas gyvulys. Jam būdavo visiškai svetimas žmogaus artumas, rūpestis“, – pasakoja Simona. Ved. Edvardas Kubilius.

    46 min

  4. JAN 28

    Senjorės iš Šiaulių globos namų: čia gera gyventi, darbuotojai – kaip giminės

    „Netikėjome, kad taip bus. Čia gera gyventi, darbuotojai – kaip giminės“, – sako trys Šiaulių miesto savivaldybės Globos namų gyventojos – 71-erių Janina Adomavičienė, 88-erių Stefa Juškevičienė ir 91-erių Marijona Alasauskaitė. „Visa laimė, kad yra tokie namai. Būtų labai blogai, jei jų nebūtų“, – pasakoja moterys. Janina ir Stefa globos namuose atsidūrė po insulto, o 91-erių Marijona – dėl senatvės, nebegirdi, todėl sunkiai savimi gali pasirūpinti. Ved. Edvardas Kubilius

    37 min

  5. JAN 21

    Lietuvą perėjęs, pervažiavęs ir perplaukęs Rolandas iš Kaišiadorių: esu normalus žmogus

    „Dirbu darbą nuo 8 iki 17 val. Esu normalus žmogus“, – sako 42-ejų Rolandas Kriugžda iš Kaišiadorių. Rolando gyvenimas smarkiai ėmė keistis prieš 6-erius metus, Lietuvai panirus į pirmąjį Covid-19 karantiną. Tuomet jis pėstute perėjo Lietuvą, netrukus ją perplaukė baidare, tada darkart perėjo pėstute ir dar pervažiavo dviračiu. „Turi būti visur harmonija. Nesu aš nei ten koks nors žaliavalgis… Aš valgau, ką noriu ir ko man tuo metu reikia. Tai tiesiog paprastas gyvenimas, tik truputėlį gal aktyvumo daugiau“, – aiškina. Šiandien Rolandas be savo asmeninių iššūkių organizuoja labai daug kokybiškų žygių, kurie padeda geriau pažinti Lietuvą ir kuriuos vis labiau mėgsta žmonės. „Žinokit, per trejus metus gal ir buvo koks vienas kitas, kuris rūkė“, – juokiasi Rolandas, paklaustas, ar daug žygeivių įsideda buteliuką ar užsirūko. Ved. Edvardas Kubilius

    42 min

  6. JAN 14

    Prieš 20 metų netoli Vilniaus pastatyto ir aptverto Verkšionių kaimo gyventojai: tobula

    „Tobula. Čia gyventi gera. Puikūs kaimynai. Jei pasibaigia pienas, niekas nelekia į parduotuvę – lekiam pas kaimynus. Vienas iš reikalavimų buvo – kad nebūtų tvorų tarp sklypų. Tai mes pasirinkome geriau apsitverti visą gyvenvietę, negu nuo kaimyno pasistatyti kažkokią tai dvimetrinę tvorą“, – sako Verkšionių kaimo gyventojai. Verkšionys – tai prieš 20 metų laukuose nuo nulio pastatytas kaimas, kuriame šiandien – apie 45 gyvenamuosius namus. Kaimas yra maždaug 50 km nuo Vilniaus, netoli Vievio, Neries regioniniame parke. Daugelis šio kaimo gyventojų dirba ir mokosi Vilniuje ir į sostinę važiuoja kasdien. Ved. Edvardas Kubilius

    34 min

  7. JAN 7

    Vilniuje ir Molėtuose dirbantis mokytojas: spec. poreikių vaikams muzikos reikia labiau

    „Kadangi čia ilgą laiką gyvenęs ir dirbęs, tas ryšys… kažkaip aš jo nepaleidžiu. Man miela su tais žmonėmis susitikti“, – sako 59-erių muzikos mokytojas ir muzikantas Gediminas Ožalinskas. Gediminas jau 25-erius metus gyvena ir dirba Vilniuje, bet labai dažnai važiuoja į Molėtus, nes šio miesto kultūros centre dirba meno vadovu, organizuoja renginius, groja viename kolektyve. „Nesu tas planuotojas, kuris išvažiuoja anksčiau, bet kažkaip bandau tą laiką kompensuoti atsisėdęs į automobilį. Vėlgi aš prižiūriu savo automobilį. Jei ateina žiema, būtinos yra geros padangos“, – juokiasi. Vilniuje Gediminas muzikos mokytoju dirba Barboros Radvilaitės progimnazijoje Naujojoje Vilnioje. Pedagogas pabrėžia, kad bent jau šioje mokykloje didesnių problemų dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais nekyla, dėkingas ir jo dėstomas dalykas. „Gali viską su tuo vaikučiu nuveikti kuo puikiausiai. Manyčiau, kad tiems specialiųjų poreikių vaikams muzikos dar labiau reikia“, – svarsto. Nors ir gyvena didmiestyje, Gediminas su šeima, kurioje – 4 dukros ir 2 šunys, ramybės ieško sodyboje Molėtų rajone. „Norėtųsi ramesnio gyvenimo – vis tiek galvoji apie tą pensiją. Tikrai būtų gerai gyventi kažkur ramiau. Patinka kažką auginti – tas auginimas man kaip stebuklas kažkoks. Smagu medį supjauti, smagu krosnį užkurti. Daug džiaugsmo“, – pasakoja. Ved. Edvardas Kubilius

    34 min

  8. 12/24/2025

    Vidutė ir Jonas džiaugiasi mokytojo darbu, bet šiandien į mokyklą negrįžtų: palaida bala

    „Kaip gali mokytoją mušti per pamoką? Jokiu būdu neičiau dabar dirbti į mokyklą – palaida bala kažkokia yra“, – sako Vidutė ir Jonas Vaičaičiai, Raseinių rajono gyventojai iš Pramedžiavos kaimo. Vidutė daugybę metų dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, o Jonas – kūno kultūros ir istorijos mokytoju. „Labai apkrauti yra mokytojai nereikalingais darbais. O čia, vaikeli, įsivertink save. Nu kam tai reikalinga? Aš pats jaučiu, kaip aš dirbu“, – piktinasi Jonas. 77-erių Vidutė ir 85-erių Jonas pensijoje jau apie 20 metų, bet rankų sudėję nesėdi – aktyviai lanko Trečiojo amžiaus universitetą Raseiniuose, įsitraukia į vietos bendruomenės gyvenimą. „Kai ėjome į pensiją, galvojome – baisu, o, Jėzau! Paskui jau visai nieko. Kad gerai pensijoje – žinojau, bet kad taip gerai, tai nežinojau“, – juokiasi Vidutė. Vidutė ir Jonas aktyviai stebi ir Lietuvos aktualijas. „Baisu. Bloga ta koalicija jiems išėjo… Premjerė Inga Ruginienė šiaip protinga, veikli tokia, bet baisus laikas jai pasitaikė“, – piktinasi pedagogai. Ved. Edvardas Kubilius

    41 min
See All (261)

About

Laidos tikslas - pasakoti apie mažesnius Lietuvos regionus (savivaldybes): jų politines aktualijas, geruosius ir bloguosius regionų politikos pavyzdžius; rinkti ir skelbti išskirtines už Vilniaus gyvenančių žmonių istorijas. Ved. Edvardas Kubilius

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2020 - 2026
  • Episodes
    261
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Už Vilniaus

More From LRT