Podcastas prie vyno taurės

Andrius Tapinas
  • 0.0 (0)
  • Documentary
  • Updated Monthly

Neįpareigojantys nuoširdūs pokalbiai su įdomiais žmonėmis tapinas.substack.com

  1. 2d ago

    Ilgoji versija #1. Valdas Dambrauskas

    This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com Kad jau longevity ir viską ten, tai podcastą “Prie vyno taurės” keičia “Ilgoji versija” ir atsiranda video versija. Nenorintiems žiūrėti, o tik klausyti - apačioje yra ir tik audio versija prenumeratoriams:

    Ilgoji versija #1. Valdas Dambrauskas

  2. 6d ago

    Kronikos #4.1. Kol deginam Koraną, verslui reikia suvirintojų

    Andriaus Substacką palaiko prenumeratoriai. Prisijunk prie augančios bendruomenės Aštrūs klausimai Lietuvoje gali greitai peršokti per kategorijas. Ekonominiai klausimai gali greitai tapti politiniais (kylančios kuro kainos jau tapo politiniu klausimu). Kultūriniai klausimai gali virsti politiniais (pamenat, kaip greitai Lukiškių aikštėje turėjusi stovėti skulptūra virto politizuota arba kaip greitai urbanistinis - kultūrinis sprendimas dėl pliažo toje pačioje nelaimingoje Lukiškių aikštėje virto politine diskusija). Galimi ir atvirkštiniai judesiai - politinis sprendimas dėl Taivanio atstovybės ilgainiui tapo ekonomine problema verslo santykiuose su Kinija. “Misionierių sodų” problema iš nekilnojamojo turto plėtros projekto virto sociokultūrine diskusija. Bet itin retai klausimai kaip vaikų žaidimo aikštelėje peršoka per visas tris kategorijas - nuo ekonominio iki kultūrinio iki politinio. Migracija tapo vienu iš tokių ir šitoje kebeknėje geriausiai jaučiasi populistai politikai ir chaoso agentai. Jeigu neimsime domėn nelegalių migrantų veržimosi per sienas, imigracija įprastai pas mus buvo ekonominis klausimas. Niekas nesiginčijo, kad Lietuvos verslui reikia stiprios ekonominių migrantų injekcijos. Editą Mildažytę gal ir šokiravo vienas pamatytas netvarkingai vairuojantis Bolto vairuotojas, bet į logišką klausimą - jeigu jį išmesim, kas žengs į priekį užimti jo vietą, niekas neturi atsakymo, o ir noro didelio nėra. Istorijos apie filipiniečius, po dvylika gyvenančius viename bute, mus kraupina, bet lygiai taip pat prieš keliasdešimt metų kraupo britai, savo tabloiduose skaitydami apie ketvirtojoje Londono zonoje po penkiolika viename bute gyvenančius lietuvius ar lenkus. Čia ginčo nėra. Ginčas atsiranda, kai pasigirsta frazė - “ekonominiai migrantai mums reikalingi, bet tokie, kokių mes norime”. Ir ekonominis klausimas sklandžiai tampa demografiniu. Kokių migrantų mes norime? Ir čia švediškas nuomonių stalas - didžioji dalis turbūt pasakytų, kad kuo panašesnių į mus, norinčių ir galinčių kuo greičiau asimiliuotis, išmokti kalbą, prisitaikyti prie Lietuvos kultūros. Viena dalis verslo sakytų, kad kuo pigesnių, kita dalis sakytų atvirkščiai - turinčių kuo aukštesnes kompetencijas. Saugumu besirūpinanti visuomenės dalis akcentuotų kuo artimesnes geopolitiškai šalis, o žmogaus teisių gynėjai džiaugtųsi, jei teisę dirbti ir gyventi gautų migrantai iš šalių, kur jiems kyla įvairios grėsmės. Galbūt diskusijoje išsikristalizuotų idealus migranto Lietuvoje portretas, bet net ir dirbtiniam intelektui tai tapo problema. Paprašytas jis ilgai muistėsi, išsisukinėjo, bet pagaliau sugeneravo tokį migrantą: Oleksandras, 29 metai, kilęs iš Vakarų Ukrainos, atvykstantis su sutuoktine, planuojantis 2-3 vaikus ir ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje, jau kažkiek mokantis lietuviškai, nominaliai krikščionis, bet praktiškai sekuliarus, su aukštuoju STEM išsilavinimu, inžinierius arba IT specialistas. Pripažinkime, kad prasidėjus karui tokių “Oleksandrų” pasiūla tikrai išaugo, vėliau juos ėmė keisti “Aliaksandrai”, bet čia atsirado bėda su gimtąja šalimi. Tačiau toks sintetinis portretas niekaip negali išspręsti darbo rankų trūkumo, su kuriuo susiduria Lietuvos verslai. Oleksandras kurjeriu nedirbs, dėl jo kovos ir gerą atlyginimą siūlys minimum keturios didelės kompanijos. Todėl reikia sutarti, kad demografinio klausimo apie “idealų migrantą” realybėje mes neišspręsime ir čia dėsnius diktuoja rinka, kuri sako labai aiškiai - dabar važiuoja žmonės iš Azijos ir dominuoja Centrinė Azija, Migracijos departamento duomenimis, visos top 10 labiausiai augančių migrantų bendruomenių yra iš Azijos. Nuo 2023 metų uzbekų Lietuvoje išaugo 6.3 karto iki 11 tūkstančių, tadžikų - 5 kartus iki 7 tūkstančių, indų - 6 kartus iki 9 tūkstančių. Pakistaniečių ir filipiniečių išaugo net po 13-14 kartų, bet jų buvo pradžioje nedaug, tad bendri jų skaičiai dar dešimčių tūkstančių nesiekia. Kitoks vaizdas žiūrint į baltarusius ir ukrainiečius, nors bendra skaitine išraiška jų vis dar daugiau, bet per trejus metus matosi mažėjimas. Ukrainiečių sumažėjo nuo 94 iki 78 tūkstančių, o baltarusių skaičius buvo išaugęs iki 62 tūkstančių ir dabar sumažėjo iki 48 tūkstančių. Bendras ukrainiečių ir baltarusių Lietuvoje skaičius vis dar gerokai didesnis - 127 tūkstančiai lyginant su 52 tūkstančiais iš labiausiai augančių Azijos bendruomenių, tačiau migracijos geografijos pasikeitimas aiškus. Formulės 1 lenktynėse kartais matome prognozes, kiek reikės lenktynininkui laiko, kol pasivis priekyje važiuojantį konkurentą. Jeigu tendencijos nesikeis - šitos dvi bendruomenės susilygins 2030 metų pabaigoje. Sveikas protas sako, jeigu yra srautas, jį reikia suvaldyti taip, kad būtų efektyviausia. Stadione valdomi žmonių srautai. Prekyboje valdomi ir balansuojami eksporto importo srautai. Žmogiškųjų išteklių ekonomikoje turėtų būti valdomi migrantų srautai. Ką dar sako sveikas protas - aiškiai identifikuoti, kiek Lietuvai dabar reikia ir ateityje reikės a) aukštos kvalifikacijos darbuotojų, b) nekvalifikuotų darbuotojų, kurie padengtų įvairias rinkoje esančias skyles. Ar tikrai 2028 metais mums reikia 80 tūkstančių tadžikų, uzbekų ir pakistaniečių? Jeigu tiek nereikia, o kiek reikia? Velnias slypi detalėse - šių metų migrantų kvota buvo 24 706 ir ji jau išnaudota. Skaičius yra, bet ką jis reiškia ir į kokį klausimą neatsako? O kiek iš tikrųjų Lietuvai šiemet reikėjo darbuotojų, kiek reikėjo vairuotojų, o kiek suvirintojų, kiek inžinierių, o kiek slaugytojų. Ir dar svarbiau - kiek visko reikės po trejų metų? Ką sako mūsų politikai ir šalies vadovai? Beveik visi kalba apie migracijos griežtinimą, nes tai yra tai, ką nori girdėti dauguma žmonių. VRM ministras Katelynas sako, kad dabartinė kvotų sistema neveikia, reikia naujos. Prezidentas sako, kad reikia labiau kontroliuoti laikiną migraciją ir prižiūrėti, kad ji nevirstų nuolatine. TS-LKD lyderis Kasčiūnas siūlo mažinti migracijos kvotą iki 10 tūkstančių migrantų, darant išimtis aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir vykdyti selektyvią migracijos politiką, renkantis mums kultūriškai artimesnes šalis. Pasitikrinau, ar kuris nors iš aukštesnio rango šalies politikų yra kalbėjęs apie migrantų strategiją bent kelių metų perspektyvai ir radau Demokratų sąjungos vadovą Virginijų Sinkevičių, kuris šiemet kartu su ekonomistu Adomu Klimantu bent jau suformulavo tokią tezę: “Valstybei laikas turėti aiškų supratimą, kiek ir kokių migrantų mums reikia ilgame laikotarpyje” Atrodytų, kad nėra sudėtinga padaryti tokius žingsnius: * Paskaičiuoti, kiek ir kokių profesijų darbuotojų trūks per 3-5 metus * Kiek jų galima padengti Lietuvos gyventojais, grįžtančiais emigrantais ar ES šalių darbuotojais. * Nustatyti likutį ekonominiams migrantams * Pagal poreikį nustatyti kvotas ir kvalifikacijos prioritetus. Sudaryk think tanką iš politikų, ekonomistų, verslininkų ir demografijos specialistų ir išspręsk šitą užduotį. Regis, paprasta. O tada atvažiuoja baikeriai su kiaulės galva, deginam Koraną ir visa ekonominė/demografinė diskusija pavirsta kultūriniais karais, kuriuose puikiai išnaudojama Kito baimė. Staiga pradėjome kalbėti jau ne apie tai, kiek Lietuvos statyboms reikia suvirintojų, bet apie islamą, lietuvišką tapatybę ir apie tai, kad Mildažytė nesupranta, kokią ekonominę naudą valstybei atneša “invazinės rūšys”. Toliau jau keliaujam gilyn į triušio olą - vieni piktinasi baikeriais, antri - besimeldžiančiais musulmonais, treti tuo, kad jie nesistengia prisitaikyti prie šalies, į kurią atvyko, papročių ir kultūros, ketvirti nesupranta, kodėl painiojami Lietuvoje daug metų gyvenantys musulmonai ir prieš mėnesį atvykę tadžikai, penkti baisisi uzbekais, o šešti pasakoja, kaip maloniai su jais lietuviškai bendravo Bolto vairuotojas iš Egipto. Asmeninės patirtys išsipučia iki nacionalinių, multiplikuojasi, įtampa prūdelyje kyla. Ir pagal klasikinį scenarijų, kurį jau praėjo Vakarų Europos valstybės, tokiame prūdelyje atsiranda terpė populistams, kurie visą platformą statys ant “neįleisime naujų migrantų, o senus išvarysime”. Lygiai prieš 10 metų su tragiškais rezultatais tai bandė daryti Darbo partija, dabar pirmuoju numeriu žaidžia savo šansą pamatęs Nacionalinis susivienijimas ir Sinica. Jie buvo nuoseklūs, išsikovojo teisę būti labiausiai apie migraciją kalbančia partija ir dabar tapo labiausiai laukiamais TV studijose ypač dėl adekvataus partijos lyderio ir protingos jo laikysenos. Kokia gerbianti save TV laida į diskusiją kviesis Puteikį, Orlauską ir Krivicką, kai gali pasikviesti Sinicą. Tiksliai kaip patyręs chirurgas Sinica spalio 3 dieną organizuoja protestą prieš masinę imigraciją. Pagrindiniai protesto reikalavimai idealiai atitinka migracijos temos populisto retoriką: * griežtinti nusikaltusių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos * atsisakyti užsienyje veikiančių išorės paslaugų teikėjų padalinių * mažinti darbo imigracijos kvotą. Natūralu, kad nei vienas reikalavimas neturi savyje “priežasties - pasekmės” užtaiso, nes tada viskas virstų diskusija, kai reikalinga ugninga populizmo retorika. Tuo pačiu metu Vilniuje protestuos ir kita visuomenės dalis, kuri bijo, kad prisidengdami migracijos kontrole atsisakysime demokratinių vertybių ir tapsime segregacine valstybe. Abi baimės validžios. Bet valstybės politikai neturėtų siūlyti rinktis, kurią baimę laikyti svarbesne, o valstybės lyderiai turėtų aiškiai pasakyti: * Lietuva gali kontroliuoti migraciją ir nebūti ksen

  3. Sep 8

    “Auksiniai berniukai. Po 20 metų” #19

    This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com

  4. Aug 23

    "Žiūrėkit #6". Prezidentas - dvigubų standartų čempionas

    Thank you Algimantas Bružas, Emilija, Gintarė Vasiliauskaitė, Armanė Mingailė, Arnoldas, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

    "Žiūrėkit #6". Prezidentas - dvigubų standartų čempionas

  5. Aug 19

    Mūsų oro uostus prižiūrės žmogus, pasakojantis ruskynui, kaip apeiti sankcijas

    Kai Sinkevičiaus “yes man” Juro Taminsko vadovaujama Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti iš darbo turbūt vieną geriausių Lietuvos vadovų ir aviacijos specialistų Simoną Bartkų ir išvaikyti oro uostų valdybą pakeisdama ją savais, tikėjausi, kad gausime dar vieną šitiems valdantiesiems būdingą nekompetencijos, bet ištikimybės porciją. Gavome dar įdomesnį variantą. Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. Vakar paskelbta nauja valdybos sudėtis ir už vieną esminių dalykų - strateginį planavimą ir aviacijos sritį bus atsakingas Oleksandr Laneckij, turintis 15 metų vadovaujamą patirtį civilinės aviacijos sektoriuje ir save pristatantis kaip ukrainiečių kilmės lietuvį. Dabar toliau reikia eiti chronologiškai. Greitai patikrinus Laneckij patirtį matosi, kad didžiąja dalimi ji susijusi su rusijos ir baltarusijos rinkomis. Bet reikia pabrėžti - iki 2022 metų. Vienas įdomiausių biografijos momentų - Laneckij trejus metus nuo 2009 iki 2012 metų dirbo Žiemelio kompanijos “Avia Solutions Group” pardavimų viceprezidentu, atsakingu už rusijos ir NVS rinkas. Vėliau septynerius metus bendrovėje “Linetech Aircraft Maintenance”, kuri rūpinosi orlaivių priežiūra Baltijos šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje ir NVS šalyse. Paraleliai nuo 2012 metų Laneckij vadovauja bendrovei “Friendly Avia Support”, kuri, kaip jis pats pristato LinkedIn, konsultuoja aviacijos verslo atstovus bei valstybines agentūras Ukrainoje ir Uzbekistane. Tik paskelbus apie Laneckį viešai pasisako konservatorė, Seimo narė, buvusi Šimonytės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kuri meta Laneckiui greitus kaltinimus: Oleksandr Laneckij savo viešoje Linkedin paskyroje rašo kaip jo įmonė konsultuoja baltarusijos vyriausybę padedant pritraukti pigių skrydžių oro bendroves (gal net tas kuriomis buvo skraidinami nelegalūs migrantai iš Vidurio rytu valstybių, kurie po to masiškai buvo siunčiami į Lietuvą?). O iki 2023 rugpjūčio (einant antriems rusijos karo prieš Ukrainą metams) jau kita jo įmonė taisė orlaivių variklius užsakovams iš rusijos. Yra daugiau įdomių detalių. Antai 2026 liepos mėnesį naujasis Oro uostų valdybos narys teikia įžvalgas rusų žiniasklaidai apie tai, kaip geriau daryt su rusų oro uostais (nuoroda komentare). Atrodo išties patyręs kandidatas. Oleksandr Laneckij tą patį vakarą jai irgi atsako viešai: Seimo narė Giedrė Balčytytė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė tikrovės neatitinkančią, manipuliatyvią ir mano reputaciją žeminančią informaciją. Todėl noriu pateikti aiškius ir faktais pagrįstus atsakymus. 1)Dėl bendradarbiavimo su Baltarusija ir „migrantų gabenimo“ Bendrovė „Friendly Avia Support“ 2018–2019 m. konsultavo Baltarusijos oro navigacijos įmonę išskirtinai dėl regioninių oro uostų (Gardino, Bresto ir kt.) patrauklumo didinimo bendrovei „Ryanair“. Bet koks bendradarbiavimas su Baltarusijos subjektais buvo galutinai nutrauktas dar 2020 m. pavasarį, prasidėjus pandemijai, – likus daugiau nei metams iki 2021 m. migrantų krizės ir gerokai anksčiau, nei buvo įvestos atitinkamos sankcijos. 2)Dėl orlaivių remonto Rusijos užsakovams. Metami kaltinimai dėl orlaivių variklių remonto Rusijos užsakovams yra visiškai melagingi. Lenkijos įmonė „Linetech“ ir jos dukterinės bendrovės nutraukė bet kokį Rusijos oro linijų orlaivių aptarnavimą 2022 m. vasario 24 d. – pačią pirmąją Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną, dar iki oficialių ES ir JAV sankcijų įsigaliojimo. 3)Dėl „patarimų Rusijos žiniasklaidai“ Mano bendravimas su rusakalbe žiniasklaida pastaraisiais metais apsiribojo komentarais Europoje veikiančioms nepriklausomoms ir Rusijos opozicinėms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Novaja Gazeta“ ir „Meduza“, taip pat Europos žiniasklaidai, pavyzdžiui, „Deutsche Welle“. Mano citatas, nenurodydamos pirminio šaltinio, ne kartą perspausdino ir Rusijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad mano komentarą ar citatą be mano žinios panaudojo kita žiniasklaidos priemonė, savaime nereiškia nei bendradarbiavimo su ja, nei juo labiau „patarimų“ jai. Visų mano interviu ir komentarų pozicija buvo vienareikšmiška ir griežtai kritiška Rusijos režimo atžvilgiu. Todėl bandymas tokius interviu ir ekspertinius komentarus pateikti kaip „pagalbą Rusijai“ yra grubus jų turinio ir konteksto iškraipymas. Man, kaip ukrainiečių kilmės lietuviui, tokie nepagrįsti kaltinimai ir bandymai priklijuoti tariamo „palankumo režimams“ etiketę yra ypač žeidžiantys ir skaudūs. Nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą dienų mano pozicija buvo ir išlieka visiškai aiški. Ir kaip įrodymą prideda kelias iš Ukrainos gautas padėkas. Dėl pirmų dviejų teiginių Laneckij gali būti teisus, po 2020 ir 2022 metų jokio pėdsako, kad jo įmonė dirbtų su rusija ar baltarusija kol kasnėra. Tačiau iki to Laneckij buvo itin glaudžiai susijęs su baltarusijos struktūromis. Jo įmonė dirbo su valstybine “Belareonavigatsia”, jos generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir ideologijai Ivan Gerlovskij 2019 metais kalbėjo, jog “kontaktuoja su Laneckij, nes jis žino, kaip į baltarusiją atvesti aviakompanijas valstybiniu lygmeniu”, jo pėdsakas matosi ir kelių regioninių baltarusijos oro uostų veikloje, šiek tiek anksčiau pats Laneckij parengia didelį interviu su “Belavia” aviakompanijos vadovu Igoriu Čerginecu. Vėlgi - tai buvo iki 2020 metų, tačiau parodo, kad Laneckij buvo gan giliai susijęs su baltarusijos valstybės kontroliuojama avia pramone. Dabar dėl trečiojo - bendravimo su rusijos žiniasklaida, kurį jis neigia. Čia Laneckij akivaizdžiai meluoja. Su prorusiška žiniasklaida - Komersant.ru, RBC.Ru, Vedomosti.ru - ir kitais portalais jis bendrauja dažnai ir noriai. Teiginys, kad jie tiesiog perspausdina jo citatas, yra irgi nesunkiai patikrinamas, nes jis komentuoja temomis, kurios įdomios tik ruskyno žiniasklaidai. Vien per pastaruosius kelis metus radau daugiau kaip 20 jo komentarų. Štai konkretūs pavyzdžiai. 2024 rugpjūtis - rusiškame portale BFM.ru straipsnis apie tai, kad naujas ruskyno lėktuvas “Baikal” kainuos daugiau nei planavo ministerija. Laneckij cituojamas labai išsamiai - jis aiškina, kad “Baikal” brango ne tik dėl logistikos, bet ir dėl nesustyguotos gamybos, kadangi Vakaruose nebegalima nusipirkti daugumos prietaisų ir atsarginių dalių. Tikrai jokiam Deutche Welle, BBC ar netgi Meduza jis tokio komentaro nedavė, aiškiai cituojamas pačiame BFM. Dar du įdomūs niuansai - Laneckij sako “negalima nusipirkti Vakaruose”, tipiška ruskyno komentatoriams būdinga frazė. Ir, aišku, jis joks ne Oleksandr, o surusintas Aleksandr. Šiek tiek anksčiau tame pačiame BFM Laneckij duoda interviu apie ruskyno lainerių kainas, sakydamas, kad jos teisingos ir atitinkančios rinkos kainą: https://www.bfm.ru/news/517050 Dar vienas įdomus BFM straipsnis prasideda Rostecho vado Čemezovo dialogu su putinu ir pažadu putinui kasmet išleisti po 20 Sukhoi Superjet lėktuvų. Tai komentuoja Laneckij, kuris sako, kad “tėvyniniai” lėktuvai kainuos dvigubai pigiau, bet jų nepakaks, kad pakeistų vakarietišką techniką. Vėlgi įdomus niuansas - tėvyniniai. Galbūt galima gintis, kad čia iškraipyta citata, o gal ir ne. 2023 metais Laneckij pasirodo portale Vedomosti.ru. Tik ruskyną dominančiame straipsnyje apie tai, kad Aeroflot bendradarbiaus su kažkokiu ruskyno turoperatoriumi, Laneckij komentuoja, kad toks Aerofloto sprendimas logiškas ir į jį reikia žiūrėti, kaip į Aerofloto bandymą plėstis tarptautinių turistų pervežimų rinkoje. Tie patys metai, tos pačios Vedomosti.ru. Straipsnis apie Šeremetjevo oro uosto sprendimą leisti kinams atlikti tranzito nusileidimus. Ir vėl komentuoja ekspertas - “Friendly Avia Support” generalinis direktorius Aleksandr Laneckij: https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/25/976758-sheremetevo-hochet-pyatuyu-svobodu-vozduha Jau šie metai - dar vienas rusiškas leidinys Kommersant.ru rašo apie tai, kad Šeremetjevo oro uostas perka Domodedovo oro uostą ir Laneckij komentuoja, jog vieno savininko kontroliuojami du maskvos oro uostai gali būti efektyvūs. Laneckij duoda Vilniaus ir Kauno oro uostų pavyzdį, kurie susijungę tap pelningi - https://www.kommersant.ru/doc/8381025 Vėlgi - nei Deutche Welle, nei BBC, nei niekur kitur Vakarų spaudoje neradau susidomėjimo dėl dviejų ruskyno oro uostų susijungimo. Ir tokių Laneckij ekspertinių komentarų ruskyne randu dešimtis - be mano jau minėtų portalų, jis dar aktyviai duoda interviu RBC.ru, Vedomosti.ru, Aviaport.ru ir kitiems portalams. Ir įdomių akcentų vis daugėja Štai Laneckij komentuoja Vedomosti.ru faktą, kad Aerofloto apimtys 2023 metais išaugo 55% ir pabrėžia, kad tai susiję tuo, jog kelionių bazė labai sumažėjo 2022 metais, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji karinė operacija. Taip, mūsų oro uostų valdybos narys karą Ukrainoje vadina speciąliaja karine operacija (SVO). https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/12/974821-aeroflot-uvelichila-perevozki-passazhirov Galbūt, sakykim galbūt, kad čia redakcija pati pataisė apie SVO. 2025 metais Laneckij pergyvena dėl hakerių atakos prieš “Aeroflotą”, vadina juos “piktadariais” ir skaičiuoja Aerofloto nuostolius. Bene įdomiausias straipsnis yra išspausdintas šiemet portale RBC.ru. Jame Laneckij duoda patarimus, kaip apeiti vakarietiškas sankcijas, įvežant lėktuvus į rusiją pagal “iranietišką schemą”, kaip tai 2024 metais padarė “BelAvia”. Ir Laneckij pateikia išsamų tokios schemos aprašymą - reikia pirkti padėvėtus l

  6. Aug 16

    "Žiūrėkit" #5. Pedofilijos skandalo reakcijos ir Bažnyčios gynėjai

    Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

    "Žiūrėkit" #5. Pedofilijos skandalo reakcijos ir Bažnyčios gynėjai

  7. Aug 5

    Žaliai Balta Alchemija. Savaitė po stebuklo. Pinigai ir kroatai

    Euforija po Stebuklo Liepkalnyje palengva sklaidosi (nors vis dar nubėga šiurpuliukai žiūrint santrauką ir klausantis TV3 komentatorių aukščiausia nata paimtų arijų). Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. Laukia vienas rimčiausių - Splito “Hajduko” iššūkis, po kurio net galimas lenkų “Rakow” ar švedų “Hammarby” nebeatrodytų toks grėsmingas. O kadangi nereikia rūpintis bilietų pardavimu, nes viskas iššluota, tai Žaliai Baltai Alchemijoje galiu paskaičiuoti pinigus, kadangi portalai europines premijas akcentuoja kaip vieną pagrindinių dalykų, net ir krepšinio podcastai susidomėję lygina futbolo ir krepšinio pinigus, ir, atrodo, kad vartomės mes milijonuose. Kadangi daug kas spėlioja, o aš turiu faktus, tai štai kaip yra iš tikrųjų. Įveikęs du pirmuosius varžovus - Petrovac ir Tbilisio Dinamo - Vilniaus Žalgiris iš UEFA užsitikrino 1,075 milijono eurų premiją. Norint aiškiau suprasti finansinę naudą reikėtų pasižiūrėti į mūsų 2026 metų pradžioje pristatytą šių metų biudžetą - ten buvo įskaičiuota tik garantuota minimali išmoka už dalyvavimą Konferencijų lygoje. 325 000 eurų - tiek teks tenkintis kad ir tam pačiam Petrovacui. Už kiekvieną įveiktą etapą UEFA prideda 375 000 eurų, tad jeigu įveiktume “Hajduką” pasipildytume dar tokia pačia suma. Įveikus paskutinį atrankos etapą prasidėtų jau visai kitokia matematika, tokius pinigus dabar skaičiuoja “Kauno Žalgiris”, tad apie juos parašysiu, jei bus prasmė rašyti. Vadinasi, mes turime perviršį, kurį galime perkelti į kitų metų biudžetą, bet koks jis realiai yra? De jure - 750 000 eurų. De facto - deja, kur kas mažiau, nes reikia išskaičiuoti: * užsakomuosius skrydžius ir viešbučius, vietinius transferius, maitinimą * premijas komandai, ypač po riksmų rūbinėje “double bonus” * TV transliacijų kaštus Apytiksliai skaičiuojant susidaro apie 450 000 eurų. Ypač brangus buvo čarteris į Tbilisį, kur gavau kainas jau ėmė permušinėti širdis ir palengva ėmėme dairytis kitų variantų, bet Tadas pasakė, kad komanda turi skristi kaip žmonės ir visi dairymaisi baigėsi. Tad realiai iš tos premijos perviršio lieka 300 000 eurų. Kas irgi yra neblogai, nes turėti 300K ir neturėti 300K yra faktiškai 600K Tada yra papildomos pajamos: * parduoti trijų rungtynių bilietai * TV teisės į užsienį * parduoti skrydžių bilietai Čia papildomai galima skaičiuoti apie 170 000 eurų ir dar aš net neliesiu itin aktyvių atributikos pardavimų, juos susikalkuliuosim ir išvadas pasidarysim metų gale, bet jau dabar Erikas mato, kad pirmieji metai buvo geri, antrieji bus dar geresni. Beje, Erikas savo Youtube kanale paleido fantastišką projektą - asmeninius vlogus, orientuotus į užsienio auditoriją. Peržiūros pradžiai labai geros, į Žalgirio anglišką Discordo kanalą prisijungė per dvi dienas 400 žmonių Tad viską susivedus turime netoli pusės milijono papildomų pajamų, kurios labai tvarkingai keliaus į kitų metų biudžetą ir mano planas augti 20% ir pasiekti 5 milijonus yra daugiau nei realus. Matydamas komercinių pajamų augimą aš net jau pradedu mintyse svarstyti ne penketą, o kitą skaitmenį. Pagal šitą formulę įveikus “Hajduką” ir atskaičiavus išlaidas, į klubo kasą galėtų įkristi dar 300 000 eurų kitam sezonui. Ar realu tai padaryti? Lažybininkai sako, kad nelabai - “Žalgiriui” duodama tik apie 20% tikimybė, akcentuojama beveik dešimt kartų besiskiriantys klubų biudžetai. Kroatų klubų pajėgumas dar labiau pasimatė antradienį Zagrebe, kai “Dinamo” 5:0 sutriuškino kauniečius. Bet - “Žalgiris” į rungtynes išeina turbūt pasiekęs geriausią formą šiame sezone, maksimaliai užsivedęs po Stebuklo Liepkalnyje ir tuo pačiu neslegiamas nei favoritų statuso, nei būtinybės laimėti. Žaidėjai žino, kad klubas juos palaikys bet kokiu atveju ir yra kupini noro parodyti, ką gali. Klubas žino, jog nepaisant tikrai labai nepalankių burtų, šių metų europinį sezoną jau galima vertinti visai neblogai ir dėl to irgi jaučiasi komfortabiliai. “Hajduke” gi atvirkščiai - gili krizė. Fanai įtūžę ir degina varžovų stadionus. Išvykose komanda žaidžia tragiškai. Paskutinėse dviejose rungtynėse pralaimėta “Paphosui” 0:4 ir tikrai ne Kroatijos lygos lyderiui “Varaždinui” 1:2. Treneris Garsija konfliktuoja su komandos talismanu puolėju - Marko Livaja, kuris dar neįmušė paskutinę minutę paskirto baudinio rungtynėse su “Varaždinu”. Kroatijos spauda ketvirčiuoja tiek trenerį, tiek komandos vadovybę. Livajos klausimas - jeigu jis žaidžia, žaidžia ir “Hajdukas”, bet jeigu jis nesužaidžia arba yra išjungiamas iš žaidimo, “Hajdukas” nebeturi kito lyderio, į kurį galėtų atsisukti. Dar viena Hajduko problema bent jau šiam momentui - daug naujokų atvažiavo ką tik ir iš karto metami į rungtynes. Su “Paphosu” žaidė: Acapandie - dešinys gynėjas - atvyko liepos 1 iš “Nanto” van Hoorenbeeckas - vidurio gynėjas - atvyko liepos 1 iš “Twente” de Almeida - vidurio saugas - atvyko liepos 1 iš “Cordoba” Žinoma, niekas nesiginčija dėl individualios šių žaidėjų kokybės, bet net ir mega klubuose naujiems žaidėjams reikia laiko apsitrinti ir prisitaikyti. Paskaičiau Hajduko fanų forumus ir ten mintys tokios - kodėl mus laiko favoritais, duok Dieve, kad turėtume 60% prieš “Žalgirį”, jie muša po septynis įvarčius, o pas mus gynyba skylėta, reikia atsilaikyti prieš fanų spaudimą Vilniuje ir tada galbūt susitvarkysime pas save Splite. Bet pas mus krūva jaunų žaidėjų, kurie nauji, nesusižaidę ir sunkiai atlaiko tą spaudimą išvykoje. O stadionas bus pilnas. Ir dabar “Žalgirio” fanai renkasi ne pasėdėti ir palinguoti. Bus riksmai, vėliavos, dainos ir maksimalus komandos raginimas pirmyn. Objektyviai Žalgiris turi dar du pranašumus: * “Hajdukas” tik pradėjo čempionatą, iki normalios formos jam dar toli, o žaidėjai turėjo žiaurų mačą su pratęsimu ketvirtadienį, tada sekmadienį važiavo pas Varaždiną ir ten atrodė fiziškai išvargę, o dabar turi rungtynes ketvirtadienį. “Žalgiris” po ketvirtadienio skyrė dvi poilsio dienas visai komandai ir nuo sekmadienio ramiai savo režimu treniruojasi. * “Hajdukas” nėra turbūt gyvenime žaidęs ant dirbtinės dangos, o mes matėme, kaip ant jos jautėsi “Dinamo”. Tai kaip čia pasakius. Gal tie 40%, kuriuos mums skiria “Hajduko” fanai ir visai logiški. Domina. Be Livajos į ką labiausiai turėtų atkreipti dėmesį “Žalgirio” fanai: * Krašto puolėjas Michele Sego. Tas, kuris tiekia kamuolius Livajai. Duok jam erdvės ir Livaja muš. Nesant Livajos pats eina į puolimo centrą * Lietuvis nelietuvis Rokas Pukštas. Nuolat siejamas su perėjimais į dar aukštesnio lygio klubus, turbūt matysim aikštės vidurio dvikovas su mūsiškiu Lytvynenko. Tad ramiai ir be streso ruošiamės “Hajduko” iššūkiui, rezultato nespėliosiu, bet norėčiau, kad kitą savaitę į Splitą nusivežtume intrigą. Kas įdomu, kad futbolo prognozuotojai iš šito ketverto - “Žalgirio”, “Hajduko”, “Rakowo” ir “Hammarby” vietą pagrindiniame etape skiria lenkams. Jie mano, kad “Rakow” įveiks ir švedus, ir kroatus. Tokios dėlionės ir rezultatas Zagrebe dar kartą parodo, kaip toli yra nuėjęs ir koks kosmiškai konkurencingas yra europinis futbolas. Jeigu norim, kad stebuklai Liepkalnyje kartotųsi ne kartą per dvidešimt metų, Vilniaus “Žalgiriui” (ir ne tik jam) reikia suprasti ir laikytis kelių esminių dalykų: Visų pirma klubo vadovybė, rėmėjai, bendruomenė, fanai ir Vilniaus miestas turi žiūrėti viena kryptimi - tai kol kas ir vyksta. * Reikia kantrybės ir užsispyrimo. Nepaisant nusivylimų, agonijos ir kritikos lavinos. Dabar dedame tik pamatus, Vilniaus futbolo namą pamatysime po 5-7 metų. * Reikia pinigų. Turime išeiti į dviejų skaitmenų metinį biudžetą - 10+ milijonų. Nereikia, kad tai nutiktų per metus, nes yra galybė pavyzdžių, kaip staigiai gavę injekcijas klubai nesusitvarko ir ištaško didelius pinigus. Jeigu skaičiuojam 20% metinį augimą, 10 milijonų biudžetą “Žalgiris” gali pasiekti iki 2031 metų. * Reikia teisingų ir palankių sąlygų Nacionaliniame stadione. Dabar vyksta intensyvios derybos ir jos turi būti geros “Žalgiriui”, nes stadionas yra esminis katalizatorius klubo spurtui į priekį ir biudžeto augimui * Reikia ugdyti jaunus lietuvius. Akademijai klubas skiria maksimalų dėmesį, vienas iš Kilo akcininkų Vytautas Krutulis asmeniškai kuruoja Akademiją, ateinančių vaikų kiekis šiemet rekordinis, reikia suvaldyti srautą, investuoti į trenerių kvalifikaciją ir po tų pačių 5-7 metų Akademija pradės gaminti talentus. * Reikia turėti ir laikytis ilgalaikės strategijos. Visi klubo skyriai - nuo komercijos iki sporto direktoriaus, nuo bendruomenės iki atributikos - yra gavę užduotis parengti savo srities strategijas, užsibrėžti tikslus ir veiklos planus. Klausimų pateikta daug - vien sporto direktorius Giedrius Klevinskas iš mūsų gavo 40 klausimų: nuo transferų iki skautingo politikos. Rugsėjį jos visos bus pristatytos valdybai, patvirtintos ir parengtas kelių metų strateginis klubo vystymo planas. O ta vadinamoji vyšnia ant torto visame plane yra tai, jog ramiai ir kantriai dirbant kartais, ne dažnai, bet kartais, kokiais vienais neįtikėtinais metais nutinka stebuklai. Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.subst

  8. Jul 13

    Nauja premjero kariauna. Ir vėl...

    Sunku patikėti, kad pradedu trečią straipsnį vertindamas tos pačios rinkimus laimėjusios jėgos formuojamą Vyriausybę. Trečią. Prieš nepilnus dvejus metus dar dėjau šitą paveiksliuką Andriaus Substackas kuriamas dėl prenumeratorių palaikymo. Prisijunk prie augančios bendruomenės Saldusis Jėzau, kaip jis paseno. Realiai liko Budrys su Ruginiene ir Popoviene, o sugrįžo Savickas, tik ne į tą vietą. Kai tada vertinau šitos nuotraukinės Vyriausybės galimybes, skyriau jiems visai neblogą išankstinį balą - netgi aukštesnį už Šimonytės ministrus. Po to tas balas sumažėjo, bet po Palucko atėjusi Ruginienės vyriausybė jau rinko gerokai žemesnį balą. Tai dabar pažiūrėkim ir palyginkim, ką mes čia turime su visomis trimis vyriausybėmis Energetika: 2024 - Vaičiūnas (išankstinis vertinimas buvo 8/10, po to pakėliau į 8.5 2025 - Vaičiūnas (8.5/10) 2026 - Savickas (6/10) Vaičiūnas buvo vienas geriausiai dirbančių ministrų, jo pakeitime logikos nėra jokios išskyrus politinę, nes šitame socdemų bardake taip išsivaikščiojo politinės kortos. Man Vyriausybės dėliojimai pradeda priminti pankų pamėgtą žaidimą “Strazdanėlės”. Jeigu nežinote, kas tai per žaidimas, tai jums pasisekė, o jeigu žinote, tai pas ką mažiausiai strazdanėlių, tas ir ministras. Lukas Savickas yra kaip iš klonavimo mašinos ištrauktas jaunas politinis technokratas-oportunistas ir sakau tai be jokio kritikos atspindžio. Aukštos grindys, bet žemos lubos, kur padėsi, realiai ten tiks su tokiu aukštesniu nei vidutinis balu, gėdos nepadarys ir bus visa galva aukštesnis už kai kuriuos kitus kabineto narius. Bet vis tiek keitimas nėra sveikas galvojant apie valstybę. Užsienio reikalai 2024 - Budrys (8/10) 2025 - Budrys (9/10) 2026 - Budrys (8.5/10) Kartelė aukštai užkelta, nors ją numesti norėjo patys socdemai, pajutę, kad “prezidentinis Budrys” gali reikšti ne tik “prezidento žmogus”, bet ir “būsimasis prezidentas”. O savomis rankomis auginti reitingui žmogui, kuris neturi nieko bendro su LSDP ideologija, yra kvaila. Bet, kaip įprasta socdemams, kiaušų išmesti Budrį iš barščių, tiksliau iš pastato Tumo-Vaižganto gatvėje, pritrūko. Finansai 2024 - Šadžius (6/10) 2025 - Vaitiekūnas (7.5/10) 2026 - Valys (2/10) Bardakas bordelyje tęsiasi. OK, ponia premjerė nesutarė su geležiniu socdemu Šadžiumi, pasikeitė į Vaitiekūną, kuris įrodė, kad drąsiai gali būti vadinamas vienu stipriausių finansų ministrų. Mums tokie nereikalingi, sako Sinkevičius ir stato atseit saviškį - politinį perbėgėlį Taurimą Valį, kuris jau pademonstravo potencialą tapti antruoju Ignotu Vyriausybėje, visišką neatsparumą kritikai, narciziškumą ir kurį patys socdemai viduje vadina kosmonautu. Kodėl taip reikėjo daryti, niekas negali atsakyti. Žemės ūkis 2024 - Hofmanas (4/10) 2025 - Palionis (4.5/10) 2026 - Mažeika (7/10) Pamėtę ministeriją kaip karštą bulvę dabar žemės ūkį įmetė demokratams, kurie paskyrė Kęstutį Mažeiką. Šiaip logiškas demokratų sprendimas ir profesionalus kandidatas - turintis agronomo išsilavinimą, jau visai nemažai politinės patirties, išbandęs ir Aplinkos ministro kėdę Skvernelio Vyriausybėje. What’s not to like - kaip sakė Joey iš Draugų. Sveikatos apsauga 2024 - Jakubauskienė (6/10) 2025 - Jakubauskienė (5.5/10) 2026 - Kukuraitis (4.5/10) Vėl bardakas ir vėl tik pobukė politinė logika. Nepartinė Jakubauskienė išsilaikė prie Palucko, išsilaikė prie Ruginienės, bet buvo išmesta prie Sinkevičiaus. Kodėl? Nes kažką reikėjo aukoti, o Jakubauskienė ne bičiulė. Tai jeigu toks kriterijus, kam tada apskritai reikėjo ją skirti. Dabar vietoje jos ateina demokratas Kukuraitis, vėlgi viskas tvarkoje - patyręs empatiškas politikas, visą kadenciją dirbęs ministru, bet ne medicinoje, o socialinėje apsaugoje. Tai tegu tęsia darbus ten, kur tikrai nusimano, o sveikatos apsaugoje tegu toliau laikosi Jakubauskienė. Bet jeigu Kukuraitis į socminą, kur tada Ruginienę padėti. Va taip ir konstruojama vyriausybė - o kur ją padėti? Vidaus reikalai 2024 - Kondratovičius (4/10) 2025 - Kondratovičius (4/10) 2026 - Katelynas (1/10) Beveidis ir pilkiausias įmanomas Kondratovičius manęs niekada nežavėjo išskyrus tą dieną, kai jis pradėjo protestuojantiems pareigūnams dainuoti - jei jūs manim patikėsit, bus gerai gerai, gerai jums bus. Bet patyręs partinis funkcionierius, anksčiau buvęs susisiekimo viceministru, tai ministerijos koridorius skersvėjus žinantis skersai išilgai. Ne, ačiū, sako Sinkevičius ir stato Martyną Katelyną, kuris atitinka visus kriterijus “kaip nebūti tinkamu ministru”. Dar vienas šviežas politinis perbėgėlis, tik demonstruojama ištikimybe, o ne sugebėjimais įsitrynęs į vidinį Sinkevičiaus ratą. Pagal išsilavinimą chemikas, dirbo programuotoju ir Krikščioniškos kultūros instituto vadybininku, politinės patirties faktiškai nulis. Ir jam patikima vadovauti vienai sudėtingiausių ministerijų Lietuvoje. Visiškai nesigilinu į jo pažiūras ar praeities pasisakymus, bet tik į kompetenciją - ir jos absoliučiai nėra. Nada. Nicht. Zilch. Labiausiai WTF paskyrimas, koks tik gali būti. Net Ignotas buvo logiškesnis, nes buvo dainavęs ant scenos. Ekonomika ir inovacijos 2024 - Savickas 6/10 2025 - Grikšas 2.5/10 2026 - Grikšas 3/10 Bent jau kažkuris ministras lieka, bet, aišku, lieka tikrai ne pats geriausias. Ekonominis proveržis sustabdytas, naujų idėjų badas, rimtesnių investicijų senokai nebesimato, Lietuva konkurencingumo reitinge smuko per 13 pozicijų ir nepanašu, kad “gal pardavinėjęs, gal nepardavinėjęs kontrabandines cigaretes” ministras turėtų kompetencijos/noro/galimybių/komandos kažką pakeisti. Bent jau į didžiulius skandalus neįsivėlė ir Mindaugo tilto iš aferistų nenusipirko, ir už tai ačiū. Švietimas, mokslas ir sportas 2024 - Popovienė (4.5/10) 2025 - Popovienė (3/10) 2026 - Popovienė (4/10) Švietime pasikeitimų nėra, kai mokytojas jau pusantrų metų yra prestižinė profesija, tai nelabai daug ko ir reikia. Po skandalo su balų pridėjimu viskas čia teka įprasta vaga, didelių švietimiečių protestų nevyksta, ministrė veikia budinčiame režime, not great not terrible, ko daugiau norėti. Aplinkos apsauga 2024 - Poderskis (1/10) 2025 - Žuromskas (2/10) 2026 - Andriulaitytė (5.5/10) Andriulaitytė, apie kurią nežinojo net ir patys LSDP vadovai, turėtų būti labai dėkinga ankstesniems Aplinkos ministerijos vadovams už žemiausiai nuleistą kartelę (išskyrus, aišku, Ignotą, bet ten jau vienetinis atvejis). Aušriniai ministrai kažką suko, kažką organizavo, kažkur užlėkinėjo su nekilnojamuoju turtu ir valstybine žeme, žodžiu darė tai, ką aušriečiai moka geriausiai - maklino. Gal ir su aplinkos apsauga kažką veikė, bet niekas to nepastebėjo. Tai Sinkevičiaus bendražygė savivaldybių asociacijoje Andriulaitytė, kuri turi ir tinkamą išsilavinimą ir darbo aplinkosaugoje patirtį, tarp šitų piliečių atrodo kaip gulbė tarp bjauriųjų ančiukų. Kultūra 2024 - Birutis (4/10) 2025 - Adomavičius (0/10), Aleknavičienė (3/10) 2026 - Alsys (8/10) Socdemas Šarūnas Birutis vis dar turėtų būti toks - “nu ble, už ką?”. Jis buvo toks nusivylęs, kad net dalyvavo protestuose prieš Ignotą. O Ignotas per savo ministravimo savaitę įėjo į istoriją, mobilizavo kultūrininkus ir tapo didžiausių ir ilgiausiai besitęsusių protestų katalizatoriumi. Šaunuolis. Jį skubiai pakeitusi Aleknavičienė buvo visiškai apie nieką tiek kultūros žmonių, tiek socdemų akyse, todėl dabar į sceną žengia buvęs ministerijos kancleris Lukas Alsys. Jis turi daug patirties kultūros sferoje, su kultūra susijusį bakalaurą ir magistrą, šiuo metu studijuoja VDU menotyros doktorantūroje. Alsio kandidatūra buvo teigiamai sutikta kultūros bendruomenėje ir jam skiriu aukščiausią išankstinį balą iš naujųjų ministrų. Susisiekimas 2024 - Sabutis (6.5/10) 2025 - Taminskas (3/10) 2026 - Taminskas (2/10) Apie Sabutį 2024 gruodį rašiau - dar sąlyginai jaunas socdemas, į skandalus neįsivėlęs, švarus. 2025 metais jis buvo be penkių minučių favoritas tapti premjeru, o po to apsivertė viskas aukštyn kojomis ir dabar jis jau teisiamas “čekučių byloje” dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Taminsko skrydį į ministrus priskyriau glaudžiai jo bičiulystei su Jonavos socdemais ir įtakingo tėčio, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, turėjimui. Niekas labai nepasikeitė, vienintelis rimtesnis Taminsko “darbas” - kad išvaikė gerai dirbančius ministerijai pavaldžių įmonių vadovus bei valdybos narius, pvz. buvusį oro uostų direktorių Simoną Bartkų, ir dabar ten pagal geriausias komuniagų tradicijas susistatys savus. Krašto apsauga 2024 - Šakalienė (3.5/10 » 7/10) 2025 - Šakalienė (7/10) Kaunas (2/10 išankstinis, 7.5/10) 2026 - Kaunas (8/10) Su KAMu gavosi taip įdomiai - buvau labai skeptiškas Šakalienės atveju, bet viskas apsivertė ir ji tapo viena stipriausių Palucko ministrų, niekas neabejojo, kad ir toliau tęs darbą, bet po mėnesio kažkaip premjerei dingo pasitikėjimas, kas dar kartą parodo, kaip profesionaliai šita valdžia sugeba formuoti vyriausybes. Ir Robertas Kaunas atėjo su dar žemesniu vertinimu ir daugiau kritikos, dėl jo net rinkosi protestuoti prie prezidentūros, bet ir vėl viskas apsivertė aukštyn kojomis ir jis pademonstravo, kad turi ir stuburą, ir gebėjimus, ir pakankamai diplomatijos išvinguriuoti sudėtingais Kapčiamiesčio poligono takeliais Teisingumas 2024 - Mockus (3.5/10) 2025 - Tamašunienė (4/10) 2026 - Tamašunienė (3/10) Mockus dar gavo sąlyginai neblogą išankstinį balą, nes po to viskas tik prastėjo ir jis virto vaikštančia striptizo šokėja

See All (155)

About

Neįpareigojantys nuoširdūs pokalbiai su įdomiais žmonėmis tapinas.substack.com

Information

  • Creator
    Andrius Tapinas
  • Years Active
    2022 - 2026
  • Episodes
    155
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Andrius Tapinas
  • Show Website
    Podcastas prie vyno taurės

You Might Also Like