Gimtoji žemė

LRT
  • 0.0 (0)
  • News
  • Updated Daily

Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

  1. 2d ago

    Istorija, kodėl Kauno radiofonas kartojo dainą „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka

    Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas. Ved. Kristina Toleikienė

    21 min

  2. 3d ago

    Už medžius ganyklose – be išmokų ir su „apleistos žemės“ etikete

    Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis. Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui. Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti. Ved. Kristina Toleikienė

    21 min

  3. 4d ago

    Lėtos sraigės – greiti pinigai

    „Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges. Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas. Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose. Vedėja – Kristina Toleikienė

    3 min

  4. 4d ago

    Ūkininkai kritikuoja žemės aukcionus: „gerai veikianti sistema“ – melas

    Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe. Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją. Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono. Ved. Kristina Toleikienė

    22 min

  5. 5d ago

    Iš šiukšlyno – į galeriją: Stimpanko dirbtuvių istorija

    Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas. Ved. Kristina Toleikienė

    7 min

  6. 5d ago

    Braškės lentynose visus metus, bet skonis ateina su vasara

    Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija. Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis. „Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

    21 min

  7. 6d ago

    Kuris įvertinimas teisingas: „Metų ūkis“ ar „Siaubo ferma“?

    Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs. Ved. Kristina Toleikienė

    8 min

  8. 6d ago

    100 metų žemdirbių savivaldai – svarbi vertybė Lietuvai

    „Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų. Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu. Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą. Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs. Ved. Kristina Toleikienė

    21 min
See All (1K)

About

Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2018 - 2026
  • Episodes
    1K
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Gimtoji žemė

More From LRT