Homo cultus. Iš balkono

LRT
  • 0.0 (0)
  • Society & Culture
  • Updated Weekly

Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.

  1. Oct 8

    Dizaino kontrapunktai su Karolina Jakaite

    Laidoje su menotyrininke dr. Karolina Jakaite kalbame apie dizaino tyrinėjimus, asmenybes, archyvus ir detektyvines eksponatų istorijas. Apie ką pasakoja daiktai, fotografijos ir knygos parodose „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ (kuratorė Karolina su Julijumi Balčikoniu ir Živile Intaite, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus) ir „Ką dizaineriai dirba visą dieną?“ (kuratorės Marija Puipaitė, Miglė Kibildienė, VDA „Titanikas“). Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

  2. Oct 2

    Moterų laikas: meno tinklų kūrėjos ir mezgėjos

    Speciali menotyrininkės Laimos Kreivytės diskusija meno mugėje „ArtVilnius“. Čia meno rinkos ekspertės Justė Jonutytė ir Ugnė Bužinskaitė diskutuoja, kaip atrodo moterų kolekcininkių, menininkių, galerininkių ir institucijų vadovių padėtis. Ar dar reikia jomis rūpintis specialiai? Ar reikia jaudintis, kad vyrams mene nebeliks vietos? Kodėl moterų kūryba 2026 metais vis dar kainuoja pigiau? Ved. Laima Kreivytė

  3. Sep 24

    Popieriaus randai ir kuravimas kaip performansas: pokalbis su Babilaite ir Marcelionyte

    Vilniaus dailės akademijos galerijoje „5 Malūnai“ veikia Ievos Babilaitės kūrinių paroda „Randasi“, kurią kuravo menininkė Marija Marcelionytė. Jau pavadinime užkoduotas „radimasis“ ir „randas“ – parodoje matome randuotus, sužeistus popieriaus lakštus, aštrias linijas ir skausmingus piešinius knygose, kurių negalima vartyti. Apie parodos gimimą, specialiai išvartytas galerijos sienas, netikėtas kūrybines ir kuratorines strategijas kalbamės su autore Ieva Babilaite ir parodos kuratore Marija Marcelionyte. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

  4. Sep 17

    Kūrinio kodai ir geneologinės deformacijos. Pokalbis su Algirdu ir Remigijumi Gataveckais

    Algirdas ir Remigijus Gataveckai stebina piešinio galia. Jų kūriniai ne tik atpažįstami, bet ir poerformatyvūs – keičiantys ir autorius, ir vaizduojamą subjektą, ir patį kūrinį. Galerijoje „Meno niša“ veikia menininkų personalinė paroda „Kodas: aš esu“. Tai instaliacija, gimusi iš tatuiruotės ir gyvenimo patirties. Gataveckai nagrinėja institucijos ir kūrinio rėmus. Kaip siejasi šios žmogaus erdvę ribojančios sistemos? Algirdas ir Remigijus Gataveckai (g. 1985) – Lietuvos menininkų duetas, kuriantis tapybos, piešinio, instaliacijos ir viešojo meno srityse. 2026-aisiais jie tapo „Baltic Awards“ laureatais už reikšmingą indėlį į meną, o jų kūrinys „Genealoginė deformacija“ iš 1474 konkursui pateiktų darbų buvo atrinktas tarp 51 kūrinių, pristatomų „Herbert Smith Freehills Kramer Portrait Award 2026“ parodoje Londono Nacionalinėje portretų galerijoje. Gataveckų piešinys „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Pradžioje buvo linija. XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. Pokalbis apie kūrybą kaip performatyvią patirtį ir atminties (per)rašymą. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

  5. Sep 10

    Queer patirtys ir archyvai mene. Pokalbis su Volunge ir Vsevolodu Kovalevskij

    Lietuvoje vis daugėja queer menui skirtų parodų. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia „Paribiai. Stebuklai“, kurios autorius Vsevolod Seva Kovalevskij tytinėja miesto viešąsias erdves. Įvietintas piešinys-komiksas pasakoje Vilniaus, Londono ir Oslo eitynių istorijas. „Baltic Pride“ eitynės 2010-aisiais, konfrontacijos LGBTQIA+ bendruomenės viduje Londono „Pride“ 2018 m., šūviai Osle 2022 m. – šie asmeniškai menininko patirti įvykiai perteikia queer bendruomenės ir visuomenės įtampas ir jų reprezentacijas medijose. Prospekto galerijoje pristatoma Volungės (Aušros Griškonytės) personalinė paroda „Eglės virsmas žalčiu. Queer yra šviesa“. Pasak autorės, jai svarbus žmogaus teisių nebuvimas ir patiriama diskriminacija. „Nuolat iškyla klausimas: kas turi teisę būti? Kur baigiasi individuali raiška ir prasideda visuomenės primetama norma? Fotografijos tampa savotiškais atspindžiais, veidrodžiais, kuriuose žiūrovas susiduria ne tik su kitu, bet ir su savimi, savo išankstiniais nusistatymais, savo baimėmis ar atvirumu. Kūriniai kviečia ne į stebėjimą, bet į dialogą, kuriame kiekvienas žvilgsnis yra klausimas, o kiekviena tyla – atsakas. Festivalio „Kreivės“ metu atidaryta Volungės (Aušros Griškonytės) paroda „Kekšės. Namų archyvas“. Pasak rengėjų, “pavadinimas „Kekšės“ kilo intuityviai – tai tiesiog fotosesijų vyksme skambėjęs žodis, kuris apibrėžia ir queer žmonių negalimybes gyventi anuo laiku. Žodis „archyvas“ parodos pavadinime atsiranda ne tik dėl parodos erdvės – „išgirsti“ queer archyvo – ar kelionės keliais dešimtmečiais į praeitį. (…) šioje parodoje bandoma susitelkti (…) į mažiau matytas nuotraukas, kadrus, likusius menininkės archyvuose ir institucijų paraštėse”. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

  6. Sep 3

    Egziliantės žvilgsniu: Aušros Marijos Sluckaitės miestai ir žmonės

    Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė – prozininkė ir dramaturgė, ilgametė „Laisvosios Europos radijo“ redaktorė ir korespondentė Niujorke. Kaip klostėsi literatės kelias nuo studijų universitete, darbo „Vagos“ leidykloje ir Jaunimo teatre iki emigracijos, kai 1974 m. kartu su vyru režisieriumi Jonu Jurašu turėjo per dešimt dienų palikti Lietuvą? Kas ryškiausiai įsiminė bendraujant su poete Judita Vaičiūnaite, Tomu Venclova, Kaziu Valaičiu? Kuo svarbūs Vlado Vildžiūno ir Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namai Vilniaus Jeruzalėje? Apie gyvenimą sovietų Lietuvoje ir svetur einant prieš bangas kalbamės su „Miesto madrigalų“, „Egziliantės užrašų“, „Spektaklių ir sapnų“ autore. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

  7. Jul 30

    Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos?

    Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda. Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

  8. Jul 23

    Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis

    Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

See All (293)

About

Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.

Information

More From LRT

You Might Also Like