Pas Nemirą

LRT
  • 0.0 (0)
  • Society & Culture
  • Updated Weekly

Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.

  1. 2d ago

    Sovietmečio suvaržymų pristabdyta Milkevičiūtė apmaudo nelaiko: džiaugiuosi tuo, ką turiu

    Šiandien Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje dainuoja jos dukra, o prieš daugelį metų ten stovėjo ir ji pati. Apie tai šiandien turbūt jau mažai kas prisimena. Irena Milkevičiūtė gyveno laikais, kai Sovietų Sąjunga ribojo galimybes laisvai keliauti po pasaulį. Dėl to net jos stažuotė Milano „La Scala“ teatre baigėsi anksčiau laiko. Sutrukdė politika, nors priežastis buvo opera. Tačiau būtent „La Scala“ prasidėjo jos romanas su Gehamu Grigorianu. Vėliau pora susituokė Vilniuje, o po metų gimė dukra Asmik, kurią pati Irena Milkevičiūtė iki šiol meiliai vadina Astute. Dukrai vardą išrinko tėvas – armėniškai Asmik reiškia jazminą. Jau beveik tris dešimtmečius Irena Milkevičiūtė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra profesorė. Kadaise jos studente buvo dukra Asmik, o dabar ji moko ir anūką Nojų. Pasak solistės, talentinga auga ir Asmik dukra Lėja. Pokalbis su operos soliste Irena Milkevičiūte. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  2. Sep 22

    „Namus praradau labai anksti“: pokalbis su Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene

    1974-aisiais kartu su režisieriumi Jonu Jurašu iš sovietinės Lietuvos ištremta Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė sako, kad namus buvo praradusi gerokai anksčiau – vaikystėje, kai teko išgyventi tris okupacijas: dvi sovietų ir vieną vokiečių. Ypač sunki buvo antroji sovietinė, pokario metas, nors tremtinių likimas jiems buvo parengtas jau anksčiau, sako, įrodymų neturinti, bet girdėjusi, kad tėvai turėjo būti ištremti, todėl teko palikti namus, slapstytis. „Aš turėjau labai laimingą vaikystę iki septynerių-aštuonerių metų“. Nors cenzūruojami J.Jurašo spektakliai buvo ir anksčiau, tačiau lūžis - „Barbora Radvilaitė“, kai nesutikęs su cenzūra J.Jurašas parašė garsųjį atvirą laišką, kuris tapo pirmuoju politiniu pareiškimu okupuotoje Lietuvoje. Vis dėlto šiandien A.M. Sluckaitė-Jurašienė nemano, kad spektaklis sugriovė jos gyvenimą. „Man buvo labai gaila išvažiuoti iš Lietuvos, bet palikti Jono aš negalėjau“. Po dvejų metų persekiojimų Jurašai buvo tiesiog išmesti iš Lietuvos, prieš tai turėję susimokėti 400 rublių už pilietybės atsisakymą ir „priduoti elektros skaitiklį“. Išvyko su trimis lagaminais ir 6-erių vaiku traukiniu į Maskvą, o kitą dieną lėktuvu išskraidinti į Vieną. Apie tai, kaip gavo darbą, kaip klostėsi gyvenimas Vokietijoje ir JAV ir kodėl taip ir nesugrįžo į Lietuvą, pasakoja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė. Ved. Nemira Pumprickaitė

  3. Sep 15

    Krepšinio perspektyvas aptaręs Motiejūnas: jei negrįšim į elitą, nebebūsim krepšinio šalis

    Paulius Motiejūnas į didįjį krepšinį atėjo, kai jam buvo 28-eri – tuomet tapo bankrutuojančio „Žalgirio“ direktoriumi. Antrą kartą klubą iš bankroto jis traukė, kai jį paliko Romanovas. Tačiau į krizę patekusio Lietuvos krepšinio gelbėti P. Motiejūnas neketina – sako, planų tapti asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu neturintis. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad Mindaugas Balčiūnas šiose pareigose likti negali. Tiesa, interviu įrašytas dar prieš M. Balčiūnui paskelbiant apie pasitraukimą. 55 procentus „Žalgirio“ akcijų valdantis P. Motiejūnas savo planų neišduoda – sako, dabar auginantis vaikus ir kartais pamedžiojantis. O apie atleidimą iš Eurolygos direktoriaus pareigų pasakoja, kad tai buvo jo paties įvestos tvarkos pasekmė – kasmet peržiūrėti vadovų tinkamumą eiti pareigas. Jis nebuvo palankus „NBA Europe“ projektui, todėl Eurolyga esą surado palankesnį kandidatą. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  4. Sep 8

    Keliautoja Aukštakalnytė-Hansen: vyro dėka galiu sau leisti tai, ką šiandien leidžiu

    Vargu ar šiandien yra kita lietuvė, turinti tiek patirties fotografuojant laukinę gamtą Arktyje, Antarktidoje, Patagonijoje, Himalajuose, Indonezijoje – visko nė neišvardysi. Už galimybę dabar keliauti, kai, kaip pati sako, turi sveikatos, laiko, supratimo ir lėšų, ji pirmiausia dėkinga savo vyrui Sorenui Hansenui. Prieš daugelį metų už jo ištekėjusi aktorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen išvyko iš Lietuvos ir netrukus suprato, kad vaidmenų svetur rasti bus sunku, o sėdėti namuose nesinorėjo. Kinijoje ji parašė dvi knygas, o dabar keliauja po pasaulį ir gali be perstojo pasakoti apie laukinę gamtą, jos gyvūnus ir žmones, gyvenančius pasaulyje, visiškai nepanašiame į mūsų civilizuotą, sotų ir ramų gyvenimą. Apie keliones, sutiktus žmones ir žiemą į LRT eterį sugrįšiančias laidas „Laukinis Eglės pasaulis“ – pokalbis su keliautoja, rašytoja ir fotografe Egle Aukštakalnyte-Hansen. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  5. Sep 1

    Į prieštaringą Nėries kelią gilinęsis Šaltenis: jeigu galinga prigimtis, tai ir nuodėmės didelės

    Jau senokai didesnę metų dalį Ispanijoje gyvenantis rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs kultūros ministras Saulius Šaltenis, sugrįžęs į Lietuvą, prabudęs naktį turi kurį laiką pagalvoti, kur jis yra, bet paklaustas, kur jo namai, atsako: „Žinoma, Lietuva“. Kalbėdamas apie gyvenimą Ispanijoje, sako, kad kiekvieną rytą prabunda su nerimu dėl Ukrainos, prisimena, kad dar nepriklausomybės aušroje su tuometiniais parlamentarais išpranašavę, kad taip istorija turėjo susiklostyti – Rusija gviešis Uždniestrės, Sakartvelo, o paskui bus Ukraina. Tik tada juos paranojikais vadino. Prisiminęs savo metus politikoje, sako nesijautęs gerai, kaip ir kultūros ministro kėdėje, todėl, kartą kolegės idealizmu apkaltintas, supratęs, kad reikia trauktis. Aptariant jo knygą „Demonų amžius“, apie Salomėją Nerį sako: „Jeigu galinga natūra, prigimtis, tai ir nuodėmės didelės.“ Ir dar priduria: „Visada kalti mažiausiai kalti“. Pokalbis su Sauliumi Šalteniu. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  6. May 26

    Bajarūnas apie diplomatinę tarnybą Maskvoje: turi galvoti, kuriom gatvėm vaikščioti

    Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Tačiau gavęs pasiūlymą ir jį priėmęs, šiuo metu yra pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir, sako, yra labai patenkintas. Mat diplomato darbas turi savo specifiką – negali kalbėti bet kam, kada panorėjęs, nesuderinęs su URM. Laisvė kalbėti – vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl šiuo metu jis jaučiasi labai gerai ir kodėl jam patinka dabartinis darbas. Diplomatinio darbo užkulisiai – prezidento Nausėdos vizitas Londone ir Maskvos darbo specifika, kai išvykti buvo paliepta tą pačią minutę, – pokalbyje su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  7. May 19

    Silvestras Dikčius: laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas

    Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent žmogaus veikla labiausiai ir veikia klimato kaitą, o dėl jos kyla temperatūra, tirpsta ledynai, dega miškai, kyla potvyniai ir audros. Daug prisidėti galėtų vartojimo mažinimas, tačiau taip sukurtos visuomenės, kad vartotų kuo daugiau. Naujas iššūkis – DI, kuris vartoja labai daug energijos. Ar iš viso įmanoma grumtis su klimato kaita ir ką gali pavienės iniciatyvos? Pokalbis su klimato kaitos tyrinėtoju, dar visiems gerai prisimenamu buvusiu „Panoramos“ sinoptiku Silvestru Dikčiumi. Ved. Nemira Pumprickaitė.

  8. May 12

    Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus

    Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad  savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl sprendimo tęsti darbą kitoje srityje, išėjo, teko skubiai ieškoti naujų. Štai tada Regina Jokubauskaitė ir tapo diktore. Po ilgų metų televizija pasikeitė – diktoriai tapo nereikalingi. Tada, pamena Regina, įsidarbino parduotuvėje, ten skaitė reklamas. Kartą jos tėtis atvažiavo į tuometinę „Duokim garo“ laidą su kapelija iš Skaudvilės, atėjus pasveikinti Regina čia sutiko buvusius kolegas, kurie ir pasikvietė sugrįžti – vesti „Sveikinimų koncertą“. Regina Jokubauskaitė, sako, jog šią laidą gadina tai, kad visi sveikintojai savo sveikinimus rašo naudodamiesi dirbtiniu intelekto, todėl jie vienodi, neįdomūs ir negyvi, o jų perrašyti koncerto redaktoriams giminaičiai dažniausiai neleidžia. Ved. Nemira Pumprickaitė.

See All (119)

About

Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2023 - 2026
  • Episodes
    119
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Pas Nemirą

You Might Also Like