Ryto allegro

LRT

Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val. 

  1. 4d ago

    Vizionierė Marija Gimbutienė: kaip jos idėjos įkvepia naują menininkų kartą?

    Panevėžio muzikiniame teatre – Bendžamino Britteno operos „Žaiskime operą! Mažasis kaminkrėtys“ premjera. „Britteno operose giliai nagrinėjama žmogaus psichologija, visuomenės santykiai ir moraliniai pasirinkimai. Ta moralinė linija itin ryški ir „Mažajame kaminkrėtyje“, – sako dirigentas Martynas Bražas, kuriam darbas prie šio pastatymo tapo pirmąja pažintimi su kompozitoriaus kūryba. „Žiūrovas pagaus save, ar supranta ką čia mato. Kas ką manipuliuoja: ar pagrindinė herojė mumis, ar režisierius, ar mes žiūrėdami esame dokumentikos dalyviai?“ – apie dokumentikos ir etikos klausimus analizuojanti filmą „Pamatysi viską“ sako „Kino pavasario“ programos vadovė Dovilė Grigaliūnaitė. Kodėl aplink šį filmą susiformavo savotiškas kultas? Leidykla „Vaga“ lietuvių kalba išleido archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės knygą „Gyvosios deivės“. Joje apjungiami\ svarbiausios Gimbutienės tyrimų kryptis – Senosios Europos kultūrą, indoeuropiečių ir baltų mitologiją, priešistorinių visuomenių religiją bei simbolinį pasaulį – ir papildo kol kas negausų jos mokslinį palikimą lietuvių kalba. Domanto Razausko muzikos naujienose – smuikininkės Patricios Kopatchinskajos ir pianisto Fazilio Say’aus bendras albumas „Patkop & Say“, lietuvių gitaristo Mindaugo Stumbro kvarteto „Being Human“ šiuolaikinio džiazo įrašas „Minar of Dreams“ ir trys nauji koncertai klavesinui albume „Mondrian – 21st-Century Harpsichord Concerti“. Anykščiuose savaitgalį įvyko Dramaturgų simpoziumas. Po praėjusiais metais surengto pirmojo susitikimo Lietuvos teatro centras tęsia iniciatyvą telkti šios srities kūrėjų bendruomenę, skatinti profesinius mainus ir stiprinti šiuolaikinės dramaturgijos lauką Lietuvoje. Ko šiandien trūksta Lietuvos dramaturgijai ir kokiais būdais būtų galima paskatinti jos raidą? Keliaujanti paroda „Upė, kuri (pa)statė miestus“ kviečia pažinti istorinę ir kultūrinę Nemuno reikšmę bei atskleidžia, kaip laikui bėgant keitėsi žmogaus santykis su upe. Šiuo metu paroda veikia Rumšiškių kultūros centre, vėliau keliaus į Birštoną, Alytų, Merkinę, o savo kelionę baigs Druskininkuose. Kaip Nemunas formavo prie jo įsikūrusių miestų raidą ir kodėl šiandien svarbu iš naujo atrasti santykį su upe? Ved. Indrė Kaminckaitė

  2. Nov 6

    Architektai – ne tik paslaugų teikėjai ir projektuotojai: kokia jų misija šiandien?

    Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – Italijos siekis grąžinti nacių ir fašistų pagrobtus meno kūrinius teisėtiems savininkams, gyvūnų teisių gynėjų skundas Vatikanui dėl koridą propaguojančių Ispanijos kunigų ir istorija apie tai, kaip muziejui Prancūzijoje pavyko susigrąžinti pagrobtą paveikslą. Naujienų apžvalgą parengė Ieva Radzevičiūtė. Vakar Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Osvaldo Daugelio bibliotekoje, atidaryta XIII Lietuvos medalių trienalės paroda ir apdovanoti jos laureatai. Nuo 1985 metų rengiama trienalė pristato geriausius Lietuvos medalių kūrėjų pastarųjų trejų metų darbus. Šiemet konkursas skirtas Lietuvos ir Lenkijos princesės, Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės 500-osioms gimimo metinėms paminėti – šią istorinę asmenybę savo kūriniuose įamžino devyni menininkai. Koks šiandien yra architekto vaidmuo visuomenėje, kaip ir kodėl jis keičiasi bei plečiasi? Šiuos klausimus kelia Architektūros fondo forumas „Veikti kaitoje“, kurio antroji diena šiandien popiet vyks Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Leidykla „Slinktys“ išleido įvairiose meno srityse kuriančio Andriaus Pulkauninko romaną „Pelynas, mirkytas acetone“, skaitytojus panardinantį į intensyviu hardcore ritmu pulsuojantį Vilniaus pogrindžio pasaulį. Rašytojas, režisierius, choreografas, muzikantas ir performansų kūrėjas save vadina kinetinio intelekto atstovu, pasaulį suprantančiu per veiksmą, o rašymą – vienu iš judesių. Energetikos ir technikos muziejui vadovaus konkursą laimėjusi kultūros vadybininkė ir kuratorė Živilė Etevičiūtė, nuo gegužės ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas. Naujo vadovo muziejui prireikė po to, kai gegužės pradžioje Vilniaus savivaldybė kartu su kitais dalininkais dėl įtarimų korupcija atleido tuometinį direktorių Mykolą Bistricką. Naujoji vadovė žada užtikrinti skaidrų ir tvarų muziejaus valdymą, gerinti paslaugų kokybę bei plėtoti partnerystes. Kokius pokyčius muziejuje planuoja Ž. Etevičiūtė ir kokią mato jo ateitį? Ved. Indrė Kaminckaitė

  3. Nov 5

    Naują knygą išleidęs Ramonas: nuo pirmųjų puslapių panardinu skaitytoją į šaltą vandenį

    Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus pristatytas režisierės Dainos Adamos muzikinis spektaklis „Smėlio čakona“, kuriame susipina Mažosios Lietuvos istorinės patirtys, Johanno Sebastiano Bacho muzika ir Tomo Sakalausko knygos „Čakona“ motyvai. Muzika, judesiu ir vizualiaisiais simboliais kuriamas pasakojimas apie žmogaus ryšį su gimtuoju kraštu, jo istorija ir tapatybe. Spektaklio dramaturgiją papildo originalūs režisierės tekstai. Prieš 170 metų Vilniuje atidarytą pirmąjį viešąjį muziejų Lietuvoje nuo šiandien bus galima aplankyti virtualiai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato parodą-kompiuterinį žaidimą „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“, kuriame lankytojai galės apžiūrėti daugiau kaip 100 istorinių vertybių, užduoti klausimus muziejaus įkūrėjui Eustachijui Tiškevičiui ir sužinoti, koks likimas ištiko muziejų bei jo kolekciją. Ką apie Ukrainą pasakoja ilgus metus beveik nematyti studentų filmai ir kodėl jų išsaugojimas šiandien tampa vis aktualesnis? Apie Ukrainos kino archyvus, posovietinę kino kūrėjų kartą ir archyvaro darbą karo metu pokalbis su kino tyrėju, kuratoriumi ir archyvaru Volodymyru Prylutskyi. Panevėžyje šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ atidaryta nauja Stasio Eidrigevičiaus fotografikos paroda „Ir visur matau veidą“. Čia fotografija ir piešinys susitinka skaitmeninėje erdvėje – ši menininko išplėtota meno forma Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Lukas Ramonas pristato naują romaną „Žmogžudystė startuolyje“ – satyrišką pasakojimą apie šiuolaikinį biurą, jo žmones, santykius ir kasdienius absurdus. Kiek šiame romane vaizduojama startuolio aplinka atspindi platesnes šiuolaikinės darbo kultūros problemas? Ved. Justė Krikščiūnė

  4. Nov 4

    Kuo Goncourt'ų premijos žiuri sužavėjo Philippe'o Jaenados romanas?

    Afazija – tai įgytas kalbos sutrikimas, kai žmogui jau įsisavinus gimtosios kalbos sistemą, po smegenų pažeidimo sutrinka kalbėjimas ar kalbos supratimas. Tai tyrinėjanti lingvistė, klinikinė logopedė Aurelija Meškerevičiūtė pasakoja, kad tai – tarpdisciplininė tema, kai dirba medikai bei kalbos specialistai. Išeivijos patirtys ir meilė Lietuvai atsiveria parodoje „Egzodo spalvos“, kurioje eksponuojami iki šiol Lietuvoje nerodyti išeivijoje sukurti garsaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko paveikslai iš Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų kolekcijos. „Valdas Adamkus Čikagoje neša malkas židiniui pakurti, Valdas Adamkus Kalvarijų turguje…“, – Antano Sutkaus fotografijose užfiksuotas scenas vardija parodos „Valdui Adamkui – 100“ vienas iš kuratorių Artūras Morozovas. Valdovų rūmuose atvertoje parodoje – visuomenei dar nerodyti 90-ųjų pradžioje užfiksuoti kadrai, atskleidžiantys mažiau pažįstamą, kasdienišką prezidento gyvenimo pusę.  Prestižinė Prancūzijos literatūros Goncourt'ų premija šiemet skirta rašytojui Philippe'ui Jaenadai už naujausią romaną, kuriame autorius tyrinėja pokario Paryžiuje įvykdytą jaunos moters nužudymą. Kuo išsiskiria šių metų laureatas ir jo kūryba, kokias tendencijas atskleidžia premijos komisijos pasirinkimas? Vilniaus Prospekto galerijoje atidarytoje parodoje „Egregoras“ dvi menininkų poros tyrinėja žmonių grupėse gimstančią kolektyvinę energiją ir jos poveikį visuomenei. Kas nutinka, kai ši energija tampa nebevaldoma, ir kodėl vienu iš parodos atspirties taškų tapo Dainų šventės? Ved. Jolanta Kryževičienė

  5. Nov 3

    Valdui Adamkui – 100: „Be laisvės nėra gyvenimo“

    „Man atrodo Lietuva daugiau tokio prezidento nebeturės. Tai – aukštos moralės, inteligencijos, plataus požiūrio, stiprios charizmos ir labai didelio autoriteto žmogus“, – sako knygos apie Valdą Adamkų autorius, tauragiškis Renaldas Malychas. Fotografas Adamkų lydėjo į oficialius valstybinius vizitus, po jų gimė kelios parodos apie Prezidentą, o vėliau kilo idėja, kad istorijos iš šių kelionių turi išlikti knygoje „Mano šalies Prezidentas“. Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalgoje – islandų kompozitorės Hildur Guðnadóttir su Berlyno simfoniniu orkestru naujai įrašyti jos ankstyvieji kūriniai, Portugalijos džiazo muzikantų João Barradaso ir Carloso Bicos improvizacijų albumas bei pavasarį Vilniuje koncertuosiančio styginių kvarteto „Takács“ įrašyti Wolfgango Amadeus Mozarto kvintetai. Šiandien Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 100-ąjį gimtadienį. Jo dalyvavimas kultūros gyvenime prasidėjo gerokai iki prezidentavimo – išeivijoje, „Santaros–Šviesos“ sambūryje, mezgant pažintis su Lietuvos kūrėjais. Kuo reikšmingas Prezidento indėlis į Lietuvos kultūrą ir kaip jis atsiskleidžia šiandien? Vilniuje atverta paroda „Valdas Adamkus. Trys epochos – viena Lietuva“. Pasak kūrėjų, ekspozicija išskleista taip, kad padėtų susidaryti vaizdą, kas formavo jo asmenybę. Šeštajame tarptautiniame televizijos festivalyje „Heart of Europe“ pirmąją vietą trumpametražių dokumentinių filmų kategorijoje pelnė LRT žurnalistų Augustino Šulijos ir Beno Gerdžiūno sukurtas filmas „Žudymo zona“. Antrosios vietos atiteko vaikų ir jaunimo kategorijoje nominuotai animacinių filmukų serijai „Spalvų istorijos“ bei dokumentiniam filmui „222 dienos“, kurį sukūrė režisierė Giedrė Genevičiūtė ir LRT archyvų redaktorius Tomas Vaitelė. Animacinį ciklą „Spalvų istorijos“ LRT įgyvendino drauge su Šiaulių dailės galerija, iliustratoriumi Pijumi Čeikausku, menotyrininke Ernesta Šimkiene, Šiaulių rajono vaikais. Ved. Justė Krikščiūnė

  6. Oct 30

    Tamulevičiūtės festivalio laureatė Piktytė: spektaklyje esu viena, bet už jo – daug žmonių

    Eksperimentinius meno projektus, patyriminius spektaklius kuriantis teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus premjerą „Pas mus šventė“ – švelniai komišką pasakojimą apie bendruomenę, kuri ruošiasi didžiajam įvykiui. Ką reiškia dešimtmečiais laukti gyvenimo pradžios ir ar įmanoma pagaliau susitarti? Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie Prancūzijoje įsteigtą pirmąją literatūrinę premiją kūriniams, parašytiems bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu, „Dictionary.com“ išrinktą 2026-ųjų metų žodį ir siaubo kino grįžimą. Kas lėmė, kad Jadvyga Luškovska tapo valdovo Valdislovo Vazos meiluže ir ką reiškė ja būti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Ar moteriai tai buvo privilegija, ar kėlė grėsmę? Į šiuos klausimus atsakymų ketvirtojoje dokumentikos ciklo „Moterys iš LDK“ dalyje ieško muzikologė Aleksandra Pister. Ukrainos kariuomenėje veikia specialus padalinys „Kultūros pajėgos“, kurį dar 2022 metais įkūrė televizijos laidų vedėjas Mykolai Sierga. Ši iniciatyva tapo svarbia šalies gynybos sistemos dalimi. Kokį vaidmenį kare atlieka kultūra ir kaip ji prisideda prie Ukrainos pasipriešinimo? Varėnoje baigėsi XVIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, kuriame paskelbti šių metų laureatai. Daugiausia apdovanojimų pelnė Nacionalinio Kauno dramos teatro ir teatro „Mens Publica“ bendras darbas – pagal Denniso Kelly pjesę sukurtas monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“. Kaip svetur kuriantys lietuvių menininkai tyrinėja tapatybę, migraciją ir kultūrinę atmintį? Panevėžio kino centre „Garsas“ bus pristatyta platformos „The Good Neighbour“ vaizdo esė retrospektyva, apimanti daugiau nei dešimtmetį kurtus darbus – nuo menininkų portretų ir pokalbių iki naujausių kūrinių. Ved. Marius Eidukonis

  7. Oct 29

    Protestų apimtoje Italijoje prasideda „Artissima“: ar visuomenės įtampa veikia meno lauką?

    „Sostinėje žmonės yra įpratę prie kostiuminių vakarėlių, bet regione Helovynas yra pasitinkamas gana skeptiškai. Matau, kad Vėlinių laikotarpiu kyla įtampa – vieni nori puošti savo fasadus moliūgais, kiti nori susikaupimo“, – sako Šilalėje vykstančio renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ sumanytoja Renata Jančiauskienė. Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atveriama paroda „Seserys Irena ir Joanna Karpińskos“. Pirmą kartą visapusiškai pristatomas meninis seserų palikimas kvies atrasti dvi tarpukario Vilniuje brendusias kūrėjas, simboliškai sugrįžtančias į savo jaunystės miestą. Rytoj Turine prasideda viena svarbiausių Italijos šiuolaikinio meno mugių „Artissima“, kasmet sutraukianti galerijas, kolekcininkus, kuratorius ir menininkus iš įvairių pasaulio šalių. Joje ne pirmus metus dalyvauja ir Lietuvos galerijos bei kūrėjai. Pastarosiomis savaitėmis įvairiuose šalies miestuose, taip pat ir Turine, vyko protestai, susiję su socialiniais, ekonominiais ir tarptautinės politikos klausimais. Ar ši bendra visuomenės nuotaika atsispindi kultūros lauke? Šiandien Marijampolės dramos teatras pristato premjerą „Karalius miršta“. Spektaklis, sukurtas pagal vieno žymiausių absurdo teatro kūrėjų Eženo Jonesko 1962 metais parašytą pjesę. Spektaklis žiūrovus pasitinka ne teatro scenoje, bet netradicinėje erdvėje – Marijampolės cukraus fabriko patalpose. Vilniaus muziejuje prasidėjo atvirų susitikimų ciklas „Suprasti kultūrų įvairovę“, kviečiantis per kasdienes temas – santuoką, šeimą, mirtį, maistą ar darbą – pažvelgti į tai, kaip kultūra formuoja mūsų supratimą apie save ir kitus. Tuo pat metu Lietuvoje matome ir platesnį susidomėjimą antropologija – lietuviškai leidžiami svarbiausi šios srities tekstai, antropologinis žvilgsnis vis dažniau persikelia iš akademinės aplinkos į viešas diskusijas. Ved. Justė Krikščiūnė

  8. Oct 28

    Kūrybinės industrijos neįsisavino per 15 mln. eurų: kodėl neįveikia CPVA atrankos?

    Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje šiuo metu galima išvysti Rūtos Jusionytės darbų parodą „Karalaitė ir slibinas“. Ekspozicijoje pristatomi naujausi Prancūzijoje gyvenančios menininkės tapybos ir skulptūros darbai bei piešiniai, kuriuose susitinka gamtos, gyvūno, moteriškumo, globos, artumo ir paslapties temos. Suomiai turi „Kalevalą“, estai – „Kalevo sūnus“, latviai – „Lačplėsį“, o lietuviai savo tautinio epo taip ir nesulaukė. O gal jis buvo parašytas, tik liko stalčiuje? „Kalbos ryte“ Tomas Riklius pasakoja, kaip XIX a. rašytojai bandė mitologijos kalba išreikšti tautinę tapatybę. Utenos kultūros centro stiklo galerijoje atidaroma menininko Povilo Šorio skulptūrinių žvakių paroda „Aniedu“. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovams susirūpinimą kelia Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamos finansavimo priemonės. Per pirmąjį kvietimą pateiktos 48 paraiškos, tačiau finansuotinomis pripažintos vos 6, o per antrąjį – 11 iš 61. Kodėl finansavimą gali gauti tik nedidelė dalis projektų ir kokios priežastys lemia tokius rezultatus? Kultūros vadybininkė Giedrė Putramentaitė atliko mokslinį tyrimą, kuriame, bendraudama su Klaipėdos kultūros lauku, siekė išsiaiškinti, kaip kultūros srityje dirbantys asmenys vertina kultūros vertę ir kaip apie ją komunikuoja. Lietuvoje vieši Goncourt`ų premijos laureatas Mathias Énard`as. Kaip jo ankstyvos gyvenimo patirtys Artimuosiuose Rytuose keičia požiūrį į dabartinius procesus Europoje? Ved. Marius Eidukonis

See All (1K)

About

Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val. 

Information

  • Creator
    LRT
  • Years Active
    2012 - 2026
  • Episodes
    1K
  • Rating
    Clean
  • Copyright
    © Copyright LRT
  • Show Website
    Ryto allegro

More From LRT