Dešimt balų

LRT

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

  1. 1d ago

    Keitėsi švietimo ministrai, kūrė darbo grupes. Kur jų žadėtas matematikos proveržis?

    Matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai toliau kaitina aistras. Šiemet antros dalies A lygio matematikos VBE neišlaikė 14,9 proc. abiturientų, o B lygio – net 22,9 proc. Bet ar tikrai kalti vien mokiniai? Vis daugiau matematikos mokytojų atvirai dėsto, kad didžiausia šių metų bėda buvo pats VBE II – jis buvo gerokai sunkesnis nei pernai. Tad jei vienais metais egzaminas tampa gerokai sunkesniu nei kitais, ar dar galime sąžiningai lyginti skirtingų abiturientų laidų rezultatus? Keisčiausia, kad tiek vienuoliktokų laikyta VBE I dalis, tiek dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), daugelio mokytojų, komentuojančių viešai, akimis, buvo sudėliotas kur kas nuosekliau ir logiškiau. Kita vertus, nuo 2020 m. buvo kuriamos darbo grupės matematikos pasiekimams gerinti, o atnaujinus mokyklines programas, pačios valstybinių brandos egzaminų užduotys žadamos konstruoti tik iš to, ko mokoma vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse, skambiai kalbėta apie tuoj tuoj ištiksiantį matematikos proveržį ir geresnius visų mokinių matematikos pasiekimus. Tai kodėl matematikos rezultatai iš esmės nepagerėjo, nors darbo grupių ir reformų buvo daugiau nei pakankamai? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: buvęs matematikos mokytojas, dabar švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, VU docentas, matematikas dr. Dainius Dzindzalieta ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Nora Pileičikienė. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

  2. Jul 16

    Biologijos ir fizikos egzaminų rezultatai tragiški: ar vien mokiniuose problema?

    Tokių prastų biologijos ir fizikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų dar nėra buvę per pastaruosius 11 metų. Štai savo noru pasirenkamo biologijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 14,5 proc. laikiusiųjų, o fizikos - 11,4 proc. Iki šiol didžiuliu neišlaikiusiųjų nuošimčiu kasmet gąsdindavo tik privalomoji (stojant į aukštąsias mokyklas) matematika, dabar jai pavymui jau ir fizika bei biologija. Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre. Be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus. Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare. O štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407. NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai. Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta. Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė Ved. Jonė Kučinskaitė

  3. Jul 2

    Kodėl jaunieji gydytojai turi mokėti už politikų klaidas regionuose?

    Kol dauguma Europos Sąjungos valstybių jaunus gydytojus į regionus vilioja didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, Lietuva renkasi kitą kelią. Seimas nusprendė steigti papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas, tačiau jas pasirinkę gydytojai penkerius metus turės dirbti regione. Kritikai primena, kad valstybės finansuojamų rezidentūros vietų Lietuvoje ir taip daugelį metų neužtekdavo visiems medicinos studijas baigusiems absolventams. Kasmet stigdavo apie 40-60 rezidentūros vietų. O nebaigus rezidentūros, negali Lietuvoje tapti ir dirbti gydytoju specialistu. Jaunųjų gydytojų organizacijos įspėja, kad toks modelis gali sumažinti savivaldybių motyvaciją konkuruoti dėl specialistų didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, kaip tai yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ar ir daugelyje kitų senos demokratijos Europos šalių. Opozicija kelia ir lygiateisiškumo klausimą – kodėl tokie įsipareigojimai taikomi tik gydytojams. Bet jie netaikomi nei mokytojams, nei inžinieriams, nei teisininkams, nei vadybininkams, nei finansininkams, nors pastarųjų taip pat stinga regionuose. Be kita ko, daugelyje ES šalių rezidentai pirmiausia yra gydytojai darbuotojai, o ne studentai. Tad dalis medikų bendruomenės įspėja, kad naujoji tvarka gali paskatinti daugiau jaunų gydytojų rezidentūrą rinktis užsienio šalyse. Tad ko iš tiesų tokiu įstatymu siekia valdančioji dauguma? Ar tai nebus jų dar vienas įsišovimas sau į koją? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja medikas, naujosios tvarkos kritikas Marius Čiurlionis ir teisės profesorius dr. Dainius Žalimas. Ved. Jonė Kučinskaitė.

About

Radijo švietimo laida „Dešimt balų“ tarsi kompasas padeda susigaudyti švietimo sūkuriuose ir leidžia išvengti didelių klaidų priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Transliuojama ketvirtadieniais 16.05 val. per LRT RADIJĄ. Ved. Jonė Kučinskaitė ir Gintaras Sarafinas.

More From LRT